- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-05-27
- Bylos Nr.
- A2.6.-546-204/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00481-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Bagdonienė
- Pažeidėjas
- V. A.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Bagdonienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. A., išnagrinėjusi V. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, nebausto administracine tvarka, neteisto, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)., gyvenančio (duomenys neskelbtini)., administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nukentėjęs asmuo - transporto priemonės savininkas K. A. telefonu pranešė, kad apie teismo posėdį žino, prašo bylą nagrinėti, jam nedalyvaujant. Byla išnagrinėta, jam nedalyvaujant.
V. A. 2016-03-25, apie 14 val. Pramonės g. 97, Vilniaus m., vairuodamas vilkiką Volvo FH 12.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl ko kliudė stovintį automobilį Peugeot 508, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 5 punkto reikalavimus.
Dėl šio pažeidimo V. A. kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi.
V. A. kaltė, padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., yra įrodyta V. A. prisipažinimu, jo ir K. A. paaiškinimais, pranešimu, schema, papildomais duomenimis, tarnybiniais pranešimais, protokolu, vaizdo įrašu (b.l. 6, 10,11,12, 16, 17, 20-23, 24,26).
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad V. A. nuoširdžiai gailisi, jam skirtina minimali ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta bauda.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dar ir dėl to, kad V. A. 2016-03-25, apie 14 val. Pramonės g. 97, Vilniaus m., vairuodamas vilkiką Volvo FH 12.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu ir kliudęs stovintį automobilį Peugeot 508, valst Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadinęs, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 220, 222 punktų reikalavimus.
V. A. paaiškino, kad tą dieną Vilniuje į jo vairuojamą vilkiką buvo kraunami įvairūs kroviniai. Jis pasikrovęs vienoje aikštelės pusėje, važiavo į kitą aikštelės vietą, ir, matomai, tuo metu užkliudė kitą automobilį, tačiau to nepastebėjo, nes tas kiemas, iš kurio turėjo išvažiuoti, nebuvo didelis, ir matomumo zona nebuvo gera. Tačiau jis niekur nesislapstė, dar valandą laiko laukė kitoje aikštelės vietoje, kol bus pakrautas kitas krovinys. Prašo jį išteisinti. Jis dirba vairuotoju, tai yra jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju būtina nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo). Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.
Įvertinus visas byloje ištirtas aplinkybes, esančius įrodymus, konstatuotina, kad V. A. tik nežymiai apgadino K. A. automobilį, pats jokio smūgio nepajuto ir nesuprato, kad įvyko eismo įvykis. Jis nesislapstė po šio įvykio, dar vieną valandą stovėjo toje pačioje aikštelėje, laukdamas krovinio. Be to, nustatyta, kad jis policijos pareigūnams nurodė eismo įvykio aplinkybes, neneigė, kad buvo eismo įvykio vietoje, prisipažino, kad 2016-03-25, apie 14 val., Pramonės g. 97, Vilniaus m., vairavo vilkiką Volvo FH 12.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) leido apžiūrėti jo vairuotą automobilį, davė paaiškinimus policijos pareigūnams. Nors vaizdo kameros tiesiogiai neužfiksavo automobilių susidūrimo, liudytojų nebuvo, tačiau V. A. pripažino, kad jis galimai atsitrenkė į kitą automobilį. Todėl darytina išvada, kad V. A. neturėjo jokio ketinimo nuslėpti eismo įvykio, nevengė atsakomybės, neapsunkino eismo įvykio tyrimo, todėl jo veikoje nėra šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, t. y. nenustatytas subjektyvusis požymis – tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos.
Dėl šių aplinkybių administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 130 str. 1 d. V. A. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 p., 287 str., 302² str., 302⁴ str.,
nutaria:
V. A. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir paskirti 28 Eur baudą.
Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.
Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmonės kodas: 188659752; įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant „ROIK 16057536977).
Nustatytu laiku nesumokėjus baudos į nurodytą sąskaitą, bauda bus išieškoma priverstinai ATPK 314 straipsnyje nustatyta tvarka.
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR ATPK 130 str. 1 d. V. A. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt (20) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.