- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-23
- Bylos Nr.
- Ik-4095-562/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02240-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rosita Patackienė (pran.), Violeta Balčytienė, Arūnas Dirvonas
- Trečiasis asmuo
- L. L. K.
- Pareiškėjas
- E. S.
- Atsakovas
- Įmonių bankroto valdymo departamentui prie LR Ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rositos Patackienės, teisėjų Violetos Balčytienės ir Arūno Dirvono, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant atsakovo atstovui Giedriui Galentui, trečiojo suinteresuotojo asmens atstovė L. L. K., trečiajam suinteresuotam asmeniui L. L. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie LR Ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuotieji asmenys UAB ,, Pajūrio administratorių agentūra‘‘, L. L. K.)
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas E. S. (toliau – ir Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 1-5) prašydamas 1) panaikinti 2011-09-23 Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos raštu Nr. (6.16)A2-3035 įformintą sprendimą, 2) įpareigoti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktorių už padarytus pažeidimus bankroto administratoriaus UAB „Pajūrio administratorių agentūra‘‘ įgaliotam asmeniui L. L. K. skirti nuobaudą. Skunde nurodant, kad pareiškėjas kreipėsi į Įmonių bankroto valdymo departamentą prie Ūkio ministerijos prašydamas atlikti bankroto administratoriaus UAB „Pajūrio administratorių agentūra‘‘ ir jo įgalioto asmens Laimos L. K. veiklos patikrinimą ir įvertinti bankroto administratoriaus UAB „Pajūrio administratorių agentūra‘‘ ir jo įgalioto asmens L. L. K. veiksmus administruojant UAB „RELINVESTUS‘‘. Pareiškėjas pažymi, kad skunde Departamentui nurodė, kad 2004-04-21 UAB „RELINVESTUS‘‘ ir akcinei bendrovei „HANSABANKAS‘‘ sudarius kredito sutartį, prievolių įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas pastatas-svečių namai „Mama Rosa‘‘ bei dalis juose esančio kilnojamojo turto, priklausančio uždarajai akcinei bendrovei „RELINVESTUS‘‘. Minėtuose svečių namuose taip pat buvo laikomas ir pareiškėjo asmeninis turtas, t.y. papildomas viešbučiams pritaikytas inventorius. 2010-04-12 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „RELINVESTUS‘‘ iškėlus bankroto bylą, varžytinėse, kurias organizavo Bankroto administratorius, UAB „Ektornet Real Estate Lithuania‘‘ buvo parduoti svečių namai „Mama Rosa‘‘ kartu su jame esančiu kilnojamuoju turtu, tame tarpe ir pareiškėjui E. S. nuosavybės teise priklausančiu kilnojamuoju turtu. Tačiau lėšos, gautos pardavus pareiškėjui E. S. nuosavybės teise priklausiusį kilnojamąjį turtą (viešbučio inventorių), nebuvo grąžintos pareiškėjui, todėl nėra aišku, ar už parduotą pareiškėjo kilnojamąjį turtą buvo gauta pajamų, taip pat nėra aišku kokiam tikslui jos buvo panaudoto. Skunde taip pat nurodo, kad Bankroto administratorius padarė didelę žalą pareiškėjui, kaip bankrutavusios UAB „VERSPAS BALTIC‘‘ akcininkui, taip pat pastarosios įmonės kreditoriui - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM. Pareiškėjas skunde teigė, kad jis 2010-06-04 kreipėsi į Bankroto administratorių su prašymu UAB „VERSPAS BALTIC‘‘ įtraukti į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „RELINVESTUS‘‘ kreditorių sąrašą su 131 700 Lt finansiniu reikalavimu, pateikė bendrovės reikalavimą patvirtinančius dokumentus, tačiau į kreditorių sąrašą UAB „VERSPAS BALTIC‘‘ nebuvo įtraukta. Iniciavus uždarosios akcinės bendrovės „RELINVESTUS‘‘ likvidavimo procedūrą ir 2011-06-27 išregistravus šią įmonę iš Juridinių asmenų registro, UAB „VERSPAS BALTIC‘‘ buvo padaryta didelė žala, kadangi buvo prarasta galimybė šios bendrovės kreditormį reikalavimą tenkinti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RELINVESTUS‘‘. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo E. S. skundą dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, konstatavo, kad Bankroto administratorius nagrinėjamu atveju nepažeidė Įmonių bankroto įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio bankroto procedūras, nuostatų, todėl darė išvadą, kad nėra pagrindo Bankroto administratoriui skirti nuobaudos. Pareiškėjas nesutinka su departamento išvadomis, todėl teikia šį skundą. Departamento sprendime nurodoma, kad atsižvelgiant į administratorių veiklos kontrolės objektą, Departamentas nėra kompetentingas vertinti pareiškėjo E. S. skundžiamų Bankroto administratoriaus veiksmų, dėl kartu su bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RELINVESTUS‘‘ turtu išvaržyto pareiškėjui nuosavybės teise priklausiusio kilnojamojo turto (viešbučio inventorių). Su tokia Departamento išvada pareiškėjas E. S. kategoriškai nesutinka. Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių, patvirtintų LR ūkio ministro 2006-10-10 įsakymu Nr. 4-377, 2 straipsnis numato, kad departamento atliekamo asmenų, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, veiklos kontrolės objektą sudaro bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras vykdančio ir (ar) vykdžiusio administratoriaus veikla, susijusi su įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo priimtų procesinių dokumentų (rezoliucijų, nutarčių, sprendimų ir t.t), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų vykdymu, kai įmonės bankroto procesas vyksta ir (ar) vyko teismo ir ne teismo tvarka. Taisyklių 3 straipsnio 3.1 punktas nustato, kad administratoriaus veiklos tikrinimas-Departamento veikla siekiant nustatyti, ar administratoriaus veikla atitinka bankroto procedūras reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, kartu su bankrutuojančios UAB „RELINVESTUS‘‘ turtu išvaržydamas pareiškėjui E. S. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą. Bankroto administratorius pažeidė Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, o kartu ir Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekse įtvirtintą bankroto administratoriaus profesionalumo principą, todėl tokie administratoriaus veiksmai patenka į Departamento vykdomos administratorių veiklos kontrolės objektą. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodoma, kad bankroto administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka valdo ir naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja. Išimtis iš šios taisyklės yra numatyta ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatoma, jog, tuo atveju, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, įmonės administratorius valdo ir disponuoja ir tokios įmonės savininko (savininkų) turtu. Iš nurodytų ĮBĮ nuostatų išplaukia, kad kuomet administruojama įmonė yra ribotos civilinės atsakomybės, tai bankroto administratoriui ĮBĮ suteikia teisę valdyti ir disponuoti ne bet kokiomis, o būtent tik bankrutuojančiai bendrovei priklausančiomis lėšomis. Tokiu atveju ĮBĮ nesuteikia bankroto administratoriui teisės realizuoti bankrutuojančios įmonės savininko turto. Vykdydamas įmonės bankroto procedūras bankroto administratorius privalo akumuliuoti visą bankrutuojančios bendrovės turtą, iš kurio bus tenkinami kreditorių reikalavimai, o bendrovei nuosavybės teise nepriklausantį turtą - grąžinti atitinkamo turto savininkams. Tai, kad bankroto procedūrų metu bankrutuojančios bendrovės žinioje esantis, tačiau tretiesiems asmenims priklausantis, turtas negali būti panaudotas bankroto procedūrų metu ir kad bankroto administratorius neturi teisės disponuoti šiuo turtu patvirtinama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje nurodoma, kad ĮBĮ nuostatos negali būti aiškinamos kaip ribojančios kreditorių ar trečiųjų asmenų teisę susigrąžinti (išsireikalauti) jiems nuosavybės teise priklausantį turtą iš bankrutuojančios įmonės valdymo. Kitoks įstatymo aiškinimas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam nuosavybės neliečiamumo principui, pagal kurį nuosavybės teisė negali būti ribojama kitaip negu įstatymu. Šis konstitucinis principas yra atspindėtas CK 4.39 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo; kilus abejonių dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota. Draudimas kreditoriams ar tretiesiems asmenims susigrąžinti (išsireikalauti) jiems nuosavybės teise priklausantį turtą iš bankrutuojančios įmonės valdymo nei expressis verbis (pažodžiui), nei numanomai nėra įtvirtintas Bankroto įstatymo normose ar kituose galiojančiuose įstatymuose. Kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantis turtas negali būti panaudotas bankrutuojančios įmonės prievolių vykdymui, šio turto grąžinimas savininkams nepadidina įmonės skolų (kreditorių reikalavimų), priešingai - bankrutuojančiai įmonei negrąžinus svetimo turto atsirasti prievolė atlyginti to turto vertę, atitinkamai padidėtų bendra įmonės skolų suma, o parduoto likviduojamos įmonės turto nepakankant visiems kreditorių reikalavimams patenkinti - ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus patenkintų reikalavimų dalis. Nagrinėjamu atveju, kaip pareiškėjas E. S. nurodė savo skunde, Bankroto administratorius, administruodamas bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę „RELINVESTUS‘‘ ne tik pareiškėjui E. S. nesugrąžino jam nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo turto, bet šį turtą, pažeisdamas aukščiau aptartas ĮBĮ nuostatas, nesivadovaudamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, bei ignoruodamas Konstitucinį nuosavybės neliečiamybės principą, kartu su bankrutavusios bendrovės turtu išvaržė varžytinėse. Pažymėtina, kad minėtas turtas nebuvo ir negalėjo būti bankrutavusios bendrovės UAB „RELINVESTUS‘‘ ilgalaikio turto sąraše, bankrutuojanti UAB „RELINVESTUS‘‘ neturėjo ir negalėjo turėti jokių šio turto nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, todėl Bankroto administratoriui, kaip savo srities profesionalui turėjo būti žinoma, kad aptariamas turtas nepriklauso jo administruojamai bendrovei, todėl negali būti panaudotas UAB „RELINVESTUS‘‘ bankroto procedūrose. Tai, kad Bankroto administratorius aptariamą turtą realizavo kartu su bankrutavusios UAB „RELINVESTUS‘‘ turtu, vienareikšmiškai rodo, kad Bankroto administratorius neišmano ĮBĮ nuostatų bei atitinkamoje srityje formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 11.2 punktas reikalauja, kad bankroto administratoriai savo veikloje vadovautųsi profesionalumo principu, kuris nurodo, jog administratorius gali administruoti bankrutuojančią, bankrutavusią ar restruktūrizuojamą įmonę tik turėdamas pakankamai žinių ir patirties, būti gerai susipažinęs su įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais bankroto ir restruktūrizavimo procesus, ir kurių reikia procedūroms atlikti <...>. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad Bankroto administratorius, realizuodamas bankrutuojančiai bendrovei nepriklausiusį turtą, pažeidė šio turto savininko, t.y. pareiškėjo E. S., Konstitucinį nuosavybės neliečiamybės principą, nesilaikė ĮBĮ nuostatų, nustatančių, kad bankroto administratorius disponuoja tik bankrutuojančiai įmonei priklausančiu turtu (išskyrus atvejus, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės), yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad Bankroto administratorius neturėjo pakankamai žinių administruoti bankrutavusią UAB „RELINVESTUS‘‘,buvo gerai susipažinęs su įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais bankroto ir struktūrizavimo procesus, ir kurių reikia procedūroms atlikti, todėl šiurkščiai pažeidė profesionalumo principą. Departamento sprendime nurodoma, kad UAB „VERSPAS BALTIC‘‘ prašymas įtraukti jį į kreditorių rašą Bankroto administratoriui buvo pateiktas pažeidus, nors ir nežymiai, nustatytą terminą. Taip pat sprendime pažymima, kad atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškimo dėl kreditorinio skalavimo pateikimo terminas buvo pažeistas nežymiai iš esmės nesudarė kliūčių operatyviam kitų ankroto procedūrų vykdymui. Todėl Departamentas pripažino, kad šioje situacijoje Bankroto administratorius turėjo imtis aktyvesnių veiksmų dėl UAB „VERSPAS BALTIC‘‘ prašymo įtraukti į bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RELINVESTUS‘‘ kreditorių sąrašą. Visgi departamentas laikė, kad aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo departamentui konstatuoti Įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio bankroto procedūras, nuostatų pažeidimą ir skirti Bankroto administratoriui vieną iš Taisyklių 17 punkte numatytų nuobaudų. Pareiškėjas E. S. nesutinka su pastarąja Departamento išvada ir mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas skirti Bankroto administratoriui nuobaudą. ĮBĮ 11 straipsnio 3 straipsnio 14 punktas nustato, kad administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Lietuvos teismų praktikoje pažymima, kad iš Įmonių bankroto įstatymo nuostatų akivaizdu, kad administratoriaus pagrindinė funkcija - ginti ir atstovauti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 11.3 punktas reikalauja, kad bankroto administratoriai savo veikloje vadovautųsi efektyvumo principu, kuris reiškia, kad administratorius, atlikdamas procedūras, turi siekti, kad kreditorių reikalavimai būtu patenkinti kiek įmanoma didesne dalimi, atliekant procedūras būtų efektyviai naudojami žmogiškieji, laiko ir materialiniai ištekliai; aktyviai talkinti teismo ir kreditorių susirinkimų darbui, nevilkinti proceso savo veiksmais ar neveikimu. Nagrinėjamu atveju, kaip Departamentas ne kartą pažymėjo savo sprendime, UAB „VERSPAS BALTIC‘‘ prašymas įtraukti ją į kreditorių sąrašą buvo pateiktas tik nežymiai praleidus nustatytą terminą. Nepaisant to, Bankroto administratorius atsisakė patenkinti UAB „VERSPAS BALTIC‘‘ prašymą įtraukti ją į kreditorių sąrašą. Skirtingai, nei teigia Bankroto administratorius, UAB „VERSPAS BALTIC‘‘ jokiais būdais nebuvo išaiškinta, kad bendrovė dėl jos kreditorinio reikalavimo patvirtinimo turi kreiptis į teismą. Pareiškėjo E. S. įsitikinimu, Bankroto administratorius, dėl nežymiai praleisto termino atmetęs UAB „VERSPAS BALTIC‘‘ prašymą įtraukti ją į kreditorių sąrašą, pažeidė šio kreditoriaus interesus, juo labiau visiškai nesivadovavo efektyvumo principu, kuris reikalauja, kad administratorius siektų, jog administruojamos bendrovės kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek įmanoma didesne dalimi. Efektyvumo principas, o kartu ir viešasis interesas reikalauja, kad bankrutuojančios įmonės bankroto procedūros būtų vykdomos ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes bei į tikruosius bankroto proceso tikslus. Šiuo atveju dėl formalaus Bankroto administratoriaus elgesio UAB „VERSPAS BALTIC‘‘ kreditorinis reikalavimas liko apskritai nepatenkintas, o dėl to nukentėjo UAB „VERSPAS BALTIC‘‘ kreditoriai, tarp kurių ir Lietuvos Respublikos valstybė. Pareiškėjas E. S. mano, kad šiuo atveju buvo šiurkščiai pažeisti ĮBĮ 11 straipsnio 3 straipsnio 14 punkto reikalavimai bei Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 11.3 punkte įtvirtintas efektyvumo principas. Todėl Bankroto administratoriui turi būti paskirta nuobauda.
Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama pareiškėjui nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas Įmonių bankroto ir valdymo departamentas prie LR Ūkio ministerijos (toliau – ir Atsakovas, Departamentas) atsiliepime į Pareiškėjo skundą (b.l. 18-22) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodant, kad departamente 2011-08-19 (registracijos Nr. G-215) buvo gautas Pareiškėjo 2011-08-16 skundas „Dėl netinkamos administratoriaus veiklos‘‘ (toliau - Skundas), kuris vadovaujantis 2006-10-10 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-377 „Dėl bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių patvirtinimo‘‘ patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių (toliau - Taisyklės) (Žin., 2006, Nr. 110-4181) 5 p. buvo išnagrinėtas Departamento valstybės tarnautojo. Pareiškėjas skunde buvo nurodęs, kad 2004-04-21 uždarajai akcinei bendrovei „RELINVESTUS‘‘, atstovaujamai Pareiškėjo ir akcinei bendrovei bankui „HANSABANKAS‘‘sudarius kredito sutartį, prievolių įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas pastatas -svečių namai „Mama Rosa‘‘ bei dalis juose esančio kilnojamojo turto, priklausiusio UAB „RELINVESTUS". Minėtuose svečių namuose taip pat buvo laikomas Pareiškėjo asmeninis turtas, t. y. papildomai viešbučiams pritaikytas inventorius. 2010-04-12 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „RELINVESTUS" iškėlus bankroto bylą, varžytynėse, kurias organizavo UAB „Pajūrio administratorių agentūra" įgaliotas asmuo L. L. K. (toliau - Bankroto administratorius), UAB „Ektornet Real Estate Lithuania‘‘ buvo parduoti svečių namai „Mama Rosa" kartu su jame esančiu kilnojamuoju turtu, Pareiškėjo teigimu, be nurodyto turto, buvo parduotas ir jo asmeninis turtas, dėl Bankui įkeisto kilnojamojo turto atskirai nebuvo skelbtos varžytynės, taip pat neaišku, kokiam tikslui buvo panaudotos lėšos, gautos pardavus pareiškėjo asmeninį turtą ir ar apskritai tos lėšos buvo gautos, dėl ko buvo grubiai pažeistos Įmonių bankroto įstatymo (Žin., 2001, Nr. 31-1010) (toliau - Įstatymas) nuostatos. Pareiškėjas taip pat teigė, kad Bankroto administratorius padarė didelę žalą Pareiškėjui, kaip bankrutavusios UAB „VERSPAS BALTIC‘‘ akcininkui, taip pat pastarosios įmonės kreditoriui - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pareiškėjas nurodė, kad 2010-06-04 kreipėsi į Bankroto administratorių su prašymu UAB „VERSPAS BALTIC‘‘ įtraukti į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „RELINVESTUS" kreditorių sąrašą su 131700 Lt finansiniu reikalavimu, pateikė šį reikalavimą patvirtinančius dokumentus, tačiau į kreditorių sąrašą UAB „VERSPAS BALTIC‘‘ nebuvo įtraukta. Pareiškėjas taip pat teigė, kad iniciavus bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „RELINVESTUS" likvidavimo procedūrą ir išregistravus 2011-06-27 šią įmonę iš Juridinių asmenų registro, UAB „VERSPAS BALTIC‘‘ buvo padaryta didelė žala, kadangi buvo prarasta galimybė Šios įmonės kreditorinį reikalavimą tenkinti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RELINVESTUS‘‘ turto. Departamentas, išnagrinėjęs pagal kompetenciją skundą, 2011-09-05 gautą Bankroto administratoriaus paaiškinimą į skundą bei juos pagrindžiančius dokumentus, nustatė sekančias aplinkybes.Departamente 2011-08-19 (registracijos Nr. G-215) buvo gautas Pareiškėjo 2011-08-16 skundas „Dėl netinkamos administratoriaus veiklos‘‘, kuris vadovaujantis 2006-10-10 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-377 „Dėl bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių patvirtinimo‘‘ patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių (toliau - Taisyklės) (Žin., 2006, Nr. 110-4181) 5 p. buvo išnagrinėtas Departamento valstybės tarnautojo. Pareiškėjas Skunde buvo nurodęs, kad 2004-04-21 uždarajai akcinei bendrovei „RELINVESTUS", atstovaujamai Pareiškėjo ir akcinei bendrovei bankui „HANSABANKAS‘‘ sudarius kredito sutartį, prievolių įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas pastatas -svečių namai „Mama Rosa‘‘ bei dalis juose esančio kilnojamojo turto, priklausiusio UAB „RELINVESTUS‘‘. Minėtuose svečių namuose taip pat buvo laikomas pareiškėjo asmeninis turtas, t. y. papildomai viešbučiams pritaikytas inventorius. 2010-04-12 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „RELINVESTUS‘‘ iškėlus bankroto bylą, varžytynėse, kurias organizavo UAB „Pajūrio administratorių agentūra" įgaliotas asmuo L. L. K. (toliau - Bankroto administratorius), UAB „Ektornet Real Estate Lithuania" buvo parduoti svečių namai „Mama Rosa‘‘ kartu su jame esančiu kilnojamuoju turtu. Pareiškėjo teigimu, dėl Bankui įkeisto kilnojamojo turto atskirai nebuvo skelbtos varžytynės, Pareiškėjas taip pat teigė, kad Bankroto administratorius padarė didelę žalą Pareiškėjui kaip bankrutavusios UAB „VERSPAS BALTIC‘‘ akcininkui, taip pat pastarosios įmonės kreditoriui - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pareiškėjas nurodė, kad 2010-06-04 kreipėsi į Bankroto administratorių su prašymu UAB „VERSPAS BALTIC" įtraukti į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „RELINVESTUS" kreditorių sąrašą su 131700 Lt finansiniu reikalavimu, pateikė šį reikalavimą patvirtinančius dokumentus, tačiau į kreditorių sąrašą UAB „VERSPAS BALTIC‘‘ nebuvo įtraukta. Pareiškėjas taip pat teigė, kad iniciavus bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „RELINVESTUS‘‘ likvidavimo procedūrą ir išregistravus 2011-06-27 šią įmonę iš Juridinių asmenų registro, UAB „VERSPAS BALTIC‘‘ buvo padaryta didelė žala, kadangi buvo prarasta galimybė šios įmonės kreditorinį reikalavimą tenkinti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RELINVESTUS‘‘ turto. Departamentas, išnagrinėjęs pagal kompetenciją Skundą, 2011-09-05 (gautą Bankroto administratoriaus paaiškinimą į Skundą bei juos pagrindžiančius dokumentus, nustatė sekančias aplinkybes. Taisyklių 2 p. nustato Departamento vykdomos administratorių veiklos kontrolės objektą, apibrėžiamas jį kaip bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras vykdančio ir (ar) vykdžiusio administratoriaus veiklą, susijusią su įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo priimtų procesinių dokumentų, kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų vykdymu, kai įmonės bankroto procesas vyksta ir (ar) vyko teismo ir ne teismo tvarka. Šiuo atveju Pareiškėjas skundžia Bankroto administratoriaus veiksmus, kuriais, pasak Pareiškėjo, buvo pažeistos jo teisės į nuosavybę, varžytynėse parduodant ne tik Bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą - pastatą bei dalį jame esančio įkeisto kilnojamojo turto, tačiau ir parduotame pastate buvusį pareiškėjo asmeninį turtą. Departamentas, atsižvelgdamas į administratorių veiklos kontrolės objektą, mano, kad neturi kompetencijos nagrinėti tokio pobūdžio ginčus, susijusius su asmenų nuosavybės teisių pažeidimu, nepaisant aplinkybės, kad galimas pažeidimas padarytas bankroto proceso metu, t. y. parduodant bankrutavusios įmonės turtą. Mano, kad Pareiškėjas dėl bankroto proceso metu galimai pažeistų nuosavybės teisių turi teisę kreiptis į kompetentingas teisėsaugos institucija. Pareiškėjas Skunde teigė, kad dėl įkeisto kilnojamojo turto nebuvo skelbtos atskiros varžytynės ir šis turtas buvo parduotas ne varžytynių tvarka. IŠ Bankroto administratoriaus pateikto 2010-10-20 bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „RELINVESTUS‘‘ kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad septintuoju klausimu buvo svarstyta bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „RELINVESTUS‘‘ turto pardavimo tvarka ir nustatytos jo pardavimo kainos. Svarstant šį klausimą, buvo nutarta įkeistą pastatą kartu su jame esančiu įkeistu kilnojamuoju turtu parduoti varžytynėse už bendrą sumą kaip kompleksą. Taigi bankroto administratorius, parduodamas turtą, laikėsi kreditorių susirinkimo nustatytos tvarkos, įkeistas kilnojamasis turtas buvo parduotas varžytynėse, nepažeidžiant Įstatymo 33 str. 1 d. 2 p., todėl pareiškėjo teiginius šiuo klausimu Departamentas laikė nepagrįstais. Įstatymo 10 str. 4 d. 5 p. nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 dienų ir ne ilgesnį kaip 45 dienos nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Bankroto administratoriaus paaiškinime nurodyta, kad uždarajai akcinei bendrovei „RELINVESTUS‘‘ Klaipėdos apygardos teismo 2010-04-12 nutartimi, įsiteisėjusia 2010-04-23, iškėlus bankroto bylą, buvo nustatytas 40 kalendorinių dienų terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Kaip matyti iš pareiškėjo pateikto rašto, kuriuo prašoma UAB „VERSPAS BALTIC‘‘ įtraukti į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „RELINVESTUS" kreditorių sąrašą, raštas bankroto administratoriaus gautas 2010-06-07 (paties rašto data - 2010-06-04). Taigi minėtas prašymas įtraukti į kreditorių sąrašą Bankroto administratoriui pateiktas pažeidus, nors ir nežymiai, nustatytą terminą. Įstatymo 10 str. numatyta teismo teisė priimti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus numatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis. Tokie kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, pripažinimo, paduoti po 10 str. 4 d. 5 p. nustatyto termino, priimami tik iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba įmonę likviduoti dėl bankroto priėmimo dienos. Taigi Įstatymo 10 str. 4 d. 5 p. pagrindu nustatytas terminas nėra naikinamasis ir asmuo, praleidęs šį terminą, kai teismas praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis, turi galimybę iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba įmonę likviduoti dėl bankroto priėmimo dienos pateikti savo kreditorinį reikalavimą. Reikia pažymėti, kad Bankroto administratorius nėra ĮBĮ 10 str. 9 d. nurodytas subjektas, kuris „turi teisę priimti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytus terminus, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis‘‘. Sprendžiant iš skundo turinio, pareiškėjas į teismą minėtu pagrindu nesikreipė, taip pat nesiėmė kitų aktyvių veiksmų dėl savo teisių įgyvendinimo, o bankroto administratorius paaiškinime teigia, kad pareiškėjas buvo informuotas žodžiu apie galimybę kreiptis į teismą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo. Formaliai vertinant situaciją, bankroto administratorius nepažeidė teisės aktų reikalavimų, o pareiškėjas, turėdamas laisvę disponuoti savo materialiniu teisiniu reikalavimu bankrutuojančiai įmonei, nepasinaudojo jam suteikiamomis teisėmis. Tačiau pateikus prašymą įtraukti į kreditorių sąrašą, vis dėlto buvo aiškiai išreikšta pareiškėjo pozicija dėl UAB „VERSPAS BALTIC‘‘ kreditorinio reikalavimo, pareiškimo pateikimo terminas pažeistas nežymiai, todėl atsižvelgiant į bankroto proceso paskirtį, šiuo atveju reikėtų įvertinti ir Bankroto administratoriaus veiksmus ar neveikimą. Taigi vienas iš bankroto proceso specifikos nulemtų bankroto administratoriui keliamų reikalavimų - sklandus ir greitas bankroto procedūrų vykdymas, siekiant iš rinkos kuo greičiau pašalinti nemokius ūkio subjektus. Sklandžiam ir greitam bankroto procedūrų vykdymui užtikrinti teisės aktuose nustatomi atitinkami terminai, taip pat ir terminas, per kurį asmuo bankroto administratoriui turi pateikti prašymą įtraukti į kreditorių sąrašą bei kreditorinį reikalavimą patvirtinančius dokumentus. Kaip ne kartą minėta aukščiau, nagrinėjamu atveju pareiškimo dėl kreditorinio reikalavimo pateikimo terminas buvo pažeistas nežymiai ir iš esmės nesudarė kliūčių operatyviam kitų bankroto procedūrų vykdymui. Todėl atsižvelgiant į tai, kad bankroto administratorius bankroto procese turi būti aktyvus, remtis bendraisiais protingumo ir teisingumo principais, užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai, Departamento nuomone, Bankroto administratorius turėjo imtis aktyvesnių veiksmų dėl UAB „VERSPAS BALTIC‘‘ prašymo įtraukti į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „RELINVESTUS‘‘ kreditorių sąrašą, tačiau aukščiau išdėstyta aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo Departamentui konstatuoti Įstatymo ar kito teisės akto nuostatų pažeidimą ir skirti Bankroto administratoriui vieną iš Taisyklių 17 p. numatytų nuobaudų. Atsižvelgiant į išdėstytą, departamentas bankroto administratoriui nuobaudos neskyrė, neturėdamas pakankamo pagrindo konstatuoti Įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio bankroto procesą, nuostatų pažeidimo.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytais argumentais.
Šalies argumentai
Trečiojo suinteresuotojo asmens atstovė L.L. K. su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo L.L. K. su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime ( b.l. 83-85) nurodė, kad su pateiktu skundu ir jame nurodytais argumentais nesutinka dėl žemiau nurodytų argumentų. Pareiškėjas prašo teismo panaikinti 2011-09-23 Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos raštu Nr.(6.16) A2-3035 įformintą sprendimą ir įpareigoti Departamentą už padarytus pažeidimus bankroto administratoriaus UAB „Pajūrio administratorių agentūra‘‘ įgaliotam asmeniui L. L. K. skirti nuobaudą. Šie pareiškėjo prašymai nepagrįsti, nes: departamentas yra viešojo administravimo subjektas, kuriam, be kita ko, jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų yra pavesta „teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoti bankroto administratorių veiklą‘‘ (Nuostatų 7.1 p.). Šios funkcijos vykdymo taisyklės yra reglamentuotos specialaus teisės akto - Taisyklių, kuriose yra nustatytas atsakovui privalomas elgesio modelis ir nurodytos bankroto administratoriui galimos taikyti poveikio priemonės. Taisyklėse nurodyta, kad bankroto administratorių veiklos tikrinimas yra viena iš bankroto administratorių veiklos kontrolės formų ir vienu iš pagrindu jį (tikrinimą) pradėti yra departamente (atsakovo) gautas skundas (Taisyklių 3, 7 p.). Departamentas savo kompetencijos ribose išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, išanalizavo visus su BUAB „Relinvestus‘‘ bankroto procedūromis susijusius dokumentus ir E. S. argumentus dėl bankroto administratoriaus galimai padarytų neteisėtų veiksmų bankroto vykdymo procese, tačiau nenustatė, kad buvo nesilaikyta bankroto procedūras reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kas būtų pagrindas taikyti Taisyklėse numatytas poveikio priemones ar kreiptis į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją. Pažymėtina, kad Departamentas, atlikęs pareiškėjo skundo patikrinimo procedūrą, galėjo taikyti bankroto administratoriui (trečiajam suinteresuotam asmeniui) Taisyklių (17 arba 19 p.) numatytą poveikio priemonę arba jų netaikyti, tai yra Departamento diskrecija LR ABTĮ taikymo požiūriu. Vienokios arba kitokios poveikio priemonės taikymas arba jų netaikymas negali būti laikomas pareiškėjo teisių arba įstatymų saugomų interesų pažeidimu, nes visais atvejais tai nesukeltų ir nesukėlė pareiškėjui tam tikrų tiesioginių teisinių pasekmių. Todėl ir pareiškėjo teismui paduotas skundas negali būti pripažintas pagrįstu. Departamentas aiškiai ir teisingai nurodė, kad pareiškėjas, manydamas, kad bankroto administratorė pažeidė jo nuosavybės teises, dėl tokių teisių pažeidimo gali kreiptis į kompetetingą nagrinėti bylą teismą. 2010 m. spalio 20 d. įvykusiame BUAB „Relinvestus‘‘ kreditorių susirinkime buvo nustatyta turto pardavimo tvarka ir kainos. Šiame susirinkime nutarta, kad nekilnojamą turtą pastatą - svečių namus, įkeistą AB Swedbankui (taip pat ir įkeistą kilnojamą turtą, esantį pastate) pardavinėti už bendrą 2 000 000,00 Lt kainą. Nepardavus I-ose varžytynėse, skelbti II-as varžytynes, turto kainą mažinant 20 %. Kitą kilnojamą turtą nutarta pardavinėti likutine verte. Nepardavus, kas 20 d. turtą nukainuoti 20 % nuo paskutinės pardavimo kainos. Apie pardavimus skelbti internetinėse svetainėse. Kadangi turtas, įkeistas AB Swedbankui nebuvo parduotas nei I-ose, nei II-ose varžytynėse, kreditoriai 2011 m. sausio 19 d. vykusiame kreditorių susirinkime nustatė, kad aukščiau minėtas turtas bus parduodamas iš varžytynių nustatant pradinę pardavimo kainą - 1 350 000 Lt. Nepardavus I-ose varžytynėse, skelbti II-as varžytynes, turto kainą mažinant 10 % ir nustatyti pradinę pardavimo kainą 1 215 000 Lt. Nustatytas kainos didinimo intervalas 1000 Lt nuo pradinės turto pardavimo vertės. 2011-02-28 įvykusiose varžytynėse pastatas - svečių namai ir AB Swedbankui įkeistas kilnojamas turtas, esantis pastate, parduoti už 1 350 000 Lt. Visas tiek iš varžytynių, tiek be varžytynių parduotas turtas buvo užfiksuotas BUAB „Relinvestus‘‘ apskaitoje, o rašytiniai įrodymai pateikti Departamentui. Pareiškėjas, konstatuodamas, kad pažeistos jo nuosavybės teisės, nes bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo pardavė jam priklausantį turtą, elgiasi nesąžiningai. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, kurie įrodytų jo nuosavybės teises į ginčo turtą. Kaip jau buvo minėta, parduotas ilgalaikis turtas buvo užfiksuotas BUAB „Relinvestus‘‘ apskaitoje. Pareiškėjas nurodo, kad bankroto administratorės įgaliotas asmuo pažeidė efektyvumo principą bei nurodo, kad bankroto procedūros turi būti vykdomos ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Būtent atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, bankroto administratorius nesiėmė, pasak pareiškėjo, aktyvių veiksmų. Bankroto byla UAB „Relinvestus‘‘ iškelta 2010 m. balandžio 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi c. b. Nr. B2-1636-125/2010, kurioje nustatytas terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti - 40 kalendorinių dienų. UAB „VERSPAS BALTIC" kreditorinį reikalavimą pateikė praleidus nustatytą terminą. LR ĮBĮ 10 str. 9 d. nustato, kad praleidus aukščiau nurodytą terminą, kreditorių reikalavimus priima teismas, pripažinęs praleidimo priežastis svarbiomis. Kreditorė UAB „VERSPAS BALTIC‘‘ turėjo visas teisines galimybes kreiptis į teismą dėl kreditorinio reikalavimo BUAB „Relinvestus" bankroto byloje. Pažymėtina, kad kreditorės UAB „VERSPAS BALTIC‘‘ bankroto administratorius nesikreipė į BUAB „Relinvestus‘‘ dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad egzistuoja bendra pareiga kiekvienam asmeniui domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t.y. elgtis protingai, atidžiai, rūpestingai ir sąžiningai, o asmuo nesidomėdamas savo teisėmis ir pareigomis elgiasi neprotingai ir toks elgesys gali sukelti jam neigiamų padarinių, už kuriuos jis pats atsakingas. Akivaizdu, kad kreditorinį reikalavimą teismui turėjo pateikti pats kreditorius.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2011-09-23 Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos raštu Nr. (6.16)A2-3035 įformintą sprendimą; įpareigoti įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktorių už padarytus pažeidimus bankroto administratoriaus UAB „Pajūrio administratorių agentūra‘‘ įgaliotam asmeniui L. L. K. skirti nuobaudą.
Byloje yra kilęs ginčas dėl Įmonių bankroto valdymo departamento direktoriaus atsisakyti skirti nuobaudą bankroto administratorei L. L. K..
Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos bankroto administratorių veiklos kontrolę atlieka vadovaudamasis Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 (toliau – ir Taisyklės). Pagal Taisyklių 3.1. punktą administratoriaus veiklos tikrinimas – Departamento veikla siekiant nustatyti, ar administratoriaus veikla atitinka bankroto procedūras reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Taisyklių 5 punktas nustato, kad administratorių veiklą Departamento direktoriaus pavedimu tikrina Departamento valstybės tarnautojai arba Departamento direktoriaus įsakymu paskirta Administratorių veiklos tikrinimo komisija. Pagrindas administratoriaus veiklos tikrinimui pradėti yra Departamente gautas skundas, prašymas, pareiškimas ar kita informacija dėl netinkamos administratoriaus veiklos (Taisyklių 7 p.). Departamento direktorius už teisės aktų pažeidimus ar kitus administratoriaus veiklos trūkumus, nustatytus atlikus administratoriaus veiklos tikrinimą, atsižvelgęs į jų reikšmingumą, savo sprendimu gali skirti administratoriui vieną iš šių nuobaudų: įspėjimą (Taisyklių 17.1 p.) arba viešai paskelbiamą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Departamento direktoriaus sprendimo skirti šiame punkte nurodytą nuobaudą priėmimo dienos turi būti paskelbtas Departamento interneto puslapyje (Taisyklių 17.2 p.). Departamentas, nustatęs reikšmingus ar galiojant nuobaudai pakartotinai padarytus teisės aktų pažeidimus, turi kreiptis į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją dėl bankroto administratoriaus pažymėjimo ir (ar) leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas galiojimo panaikinimo (Taisyklių 19 p.). Apibendrinant nustatytą teisinį reglamentavimą, pripažintina, kad pažeidimo įvertinimas, nuobaudos skyrimas ar neskyrimas bei nuobaudos parinkimas yra Departamento direktoriaus diskrecija.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas E. S. 2011-08-16 kreipėsi į įmonių bankroto valdymo departamentą prie Ūkio ministerijos su prašymu atlikti bankroto administratoriaus UAB „Pajūrio administratorių agentūra‘‘ ir jo įgalioto asmens L. L. K. veiklos patikrinimą ir įvertinti bankroto administratoriaus UAB „Pajūrio administratorių agentūra‘‘ ir jo įgalioto asmens Laimos L. K. veiksmus administruojant UAB „RELINVESTUS‘‘ ( b.l. 50-53). Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2004-04-21 uždarajai akcinei bendrovei „RELINVESTUS", atstovaujamai Pareiškėjo ir akcinei bendrovei bankui „HANSABANKAS‘‘ sudarius kredito sutartį, prievolių įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas pastatas -svečių namai „Mama Rosa‘‘ bei dalis juose esančio kilnojamojo turto, priklausiusio UAB „RELINVESTUS‘‘; šiuose svečių namuose taip pat buvo laikomas pareiškėjo asmeninis turtas, t. y. papildomai viešbučiams pritaikytas inventorius. 2010-04-12 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „RELINVESTUS‘‘ iškėlus bankroto bylą, varžytynėse, kurias organizavo UAB „Pajūrio administratorių agentūra" įgaliotas asmuo L. L. K. , UAB „Ektornet Real Estate Lithuania" buvo parduoti svečių namai „Mama Rosa‘‘ kartu su jame esančiu kilnojamuoju turtu. Pareiškėjo teigimu, dėl Bankui įkeisto kilnojamojo turto atskirai nebuvo skelbtos varžytynės, pareiškėjas taip pat nurodė, kad Bankroto administratorius padarė didelę žalą pareiškėjui, kaip bankrutavusios UAB „VERSPAS BALTIC‘‘ akcininkui, taip pat šios įmonės kreditoriui - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Departamentas, išnagrinėjęs skundą, pripažino, kad neturi kompetencijos nagrinėti ginčus, susijusius su asmenų nuosavybės teisių pažeidimu, nors galimas pažeidimas padarytas bankroto proceso metu, t. y. parduodant bankrutavusios įmonės turtą.
Kaip jau buvo minėta, Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklės reglamentuoja asmenų, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, veiklos kontrolę, kurią, vadovaudamasis šiomis taisyklėmis ir kitais teisės aktais, atlieka Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos . Administratorių veiklos kontrolės objektas yra bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras vykdančio ir (ar) vykdžiusio administratoriaus veikla, susijusi su įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo priimtų procesinių dokumentų (rezoliucijų, nutarčių, sprendimų ir t. t.), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų vykdymu, kai įmonės bankroto procesas vyksta ir (ar) vyko teismo ir ne teismo tvarka (Taisyklių 2p.). Administratorių veiklos kontrolės formos yra Departamento vykdomas administratorių veiklos atitikties bankroto procedūras reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimas ir administratorių veiklos stebėsena: administratoriaus veiklos tikrinimas – Departamento veikla siekiant nustatyti, ar administratoriaus veikla atitinka bankroto procedūras reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; administratorių veiklos stebėsena – nuolatinis administratorių veiklos stebėjimas (Taisyklių 3p.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad BUAB „RELINVESTUS“ kreditorių susirinkimas nutarė įkeistą AB Swedbankui nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą parduoti varžytynėse už nustatytą kainą (b.l.36-40). Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad administratorius, parduodamas bankrutuojančios įmonės nekilnojamąjį turtą kartu su kilnojamu, laikėsi kreditorių susirinkimo nustatytos tvarkos bei ĮB 33 str.1d.2 p.reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, atsakovas pagrįstai pripažino, kad ginčas dėl nuosavybės teisių pažeidimo nepatenka į administratorių veiklos kontrolės objektą.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2010-06-04 kreipėsi į Bankroto administratorių su prašymu UAB „VERSPAS BALTIC‘‘ įtraukti į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „RELINVESTUS‘‘ kreditorių sąrašą su 131700 Lt finansiniu reikalavimu, pateikė šį reikalavimą patvirtinančius dokumentus, tačiau į kreditorių sąrašą UAB „VERSPAS BALTIC‘‘ nebuvo įtraukta.
Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 4 d. 5 p. nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 dienų ir ne ilgesnį kaip 45 dienos nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.
LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2010-04-12 nutartimi (civ.byla Nr.B2-1636-1251/2010) iškėlė uždarajai akcinei bendrovei „Relinvestus“ bankroto bylą bei nustatė, kad UAB „Relinvestus“ kreditoriai turi teisę pareikšti savo finansinius reikalavimus administratoriui per 40 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, o pirmąjį kreditorių susirinkimą įpareigoti įmonės administratorių sušaukti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus įsiteisėjimo dienos. UAB „VERSPAS BALTIC‘‘ vienintelis akcininkas E. S. prašymą UAB „VERSPAS BALTIC‘‘ įtraukti į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „RELINVESTUS" kreditorių sąrašą pateiktas bankroto administratoriui 2010-06-07 (b.l.54). Taigi minėtas prašymas įtraukti į kreditorių sąrašą administratoriui pateiktas praleidus teismo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, bankroto administratorius nepažeidė įstatymo reikalavimų. Pažymėtina, kad LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str.9 d.įtvirtinta teismo teisė priimti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus numatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis. Tačiau duomenų, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju būtų kreipiasis savo iniciatyvą į teismą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, nėra pateikta.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog konkrečiu atveju neįrodyta, kad bankroto administratorius atliko kokius nors neleistinus veiksmus, į kuriuos Departamentas turėjo reaguoti kaip bankroto administratorių veiklą kontroliuojanti viešojo administravimo institucija. Departamentas tinkamai pagal jam suteiktą kompetenciją išnagrinėjo pareiškėjo skundą, atsakydamas į visus esminius pareiškėjo argumentus. Kartu pažymėtina, kad taikyti bankroto administratoriui (trečiajam suinteresuotam asmeniui) Taisyklių (17 arba 19 p.) numatytą poveikio priemonę arba jų netaikyti yra atsakovo diskrecija. ABTĮ taikymo požiūriu, vienokios arba kitokios poveikio priemonės taikymas arba jų netaikymas negali būti laikomas pareiškėjo teisių arba įstatymų saugomų interesų pažeidimu, nes visais atvejais tai nesukeltų ir nesukėlė pareiškėjui teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-21 nutartis adm.byloje Nr.A-143-2741/2011). Todėl ir šiuo aspektu pareiškėjo teismui paduotas skundas negali būti pripažintas pagrįstu.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo E. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str., teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškėjo E. S. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.