Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistojo V. Z. nukentėjusiajai E. Š. priteista 150 000 (šimtas penkiasdešimt tūkstančių) Lt neturtinei žalai ir 10 588 (dešimt tūkstančių penki šimtai aštuoniasdešimt aštuoni) Lt turtinei žalai atlyginti bei valstybei priteista 115,82 (vienas šimtas penkiolika litų ir aštuoniasdešimt du centai) Lt proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. nuteistas už tai, kad 2005 m. spalio 12 d., laikotarpiu nuo 01.00 val. iki 03.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu kumščiais sudavė R. Š. smūgius į veidą, kaklą ir kitas kūno vietas, o jai nukritus ant žemės, paėmęs už pažastų nutempė į vonią, kurioje stipriai rankomis suspaudė kaklą, sutrikdydamas kvėpavimą, ir panardino jos galvą į vandenį. Kvėpavimo takams užsipildžius vandeniu, R. Š. įvykio vietoje nuo kombinuotos asfiksijos mirė, taip V. Z. tyčia nužudė R. Š. .

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašo nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir betarpiškai ištirtus įrodymus bei padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, jo įvykdytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos ir tuo pačiu teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Nuteistojo kaltė pilnai tyčia nužudžius R. Š. įrodyta apkaltinamajame nuosprendyje išanalizuotais ir įvertintais įrodymais. Nuteistasis V. Z. kaltės neginčija, tik prašo sušvelninti paskirtą bausmę.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje nėra V. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nuteistojo apeliaciniame skunde deklaruojamas gailėjimasis negali būti vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas laisva valia, o ne dėl įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyvias aplinkybes. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažino, kad padarė nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Be to, šios aplinkybės turi būti nustatytos abi. Iš bylos matyti, kad V. Z. ikiteisminio tyrimo metu davė skirtingus parodymus, iš pradžių nurodydamas, jog nukentėjusiąją netyčia nustūmė nuo laiptų ir norėdamas ją atgaivinti nešė į vonią (t. 1, b. l. 100-101; 105-108), vėliau nurodo, kad konfliktą pradėjo pati nukentėjusioji R. Š. (t. 1, b. l. 142), teisiamojo posėdžio metu iš dalies pripažino inkriminuojamą nusikaltimą, pirmą kartą atsiprašė R. Š. artimųjų bei savo elgesį įvertino kritiškai (t. 2, b. l. 115). Iš to seka, kad apeliantas nepripažino ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu esminių jam inkriminuojamo nusikaltimo objektyvių aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino paminėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Skiriant bausmę nuteistajam V. Z. Klaipėdos apygardos teismas vadovavosi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, t. y. atsižvelgė į tai, kad V. Z. padarytas nusikaltimas tyčinis, priskirtas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), kad jo padarytas nusikaltimas sukėlė negrąžinamus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui patvirtina ir pats nuteistasis savo apeliaciniame skunde. Nusikalstamos veikos padarymui neturėjo įtakos ir nuteistojo psichinė būklė. Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto seka, kad V. Z. buvo diagnozuotas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas, atsiradęs psichotraumuojančios situacijos pasėkoje, t. y. po padaryto nužudymo. Po taikyto gydymo nuteistasis susitaikė su esama situacija, pasveiko. Gi, ekspertizės išvadoje nurodoma, kad objektyvių duomenų, kad nusikaltimo padarymo metu V. Z. būtų sirgęs lėtiniu psichikos sutrikimu, dėl kurio negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nėra.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę laikėsi BK 61 straipsnio reikalavimų, kad nustačius tik kaltininko atsakomybę sunkinančias aplinkybes jam parenkama griežtesnė bausmė ir jos dydis skaičiuojamas nuo bausmės vidurkio, todėl esant šioms nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė V. Z. laisvės atėmimo bausmę, griežtesnę negu BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą atmesti.