- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-20
- Bylos Nr.
- AN2-364-606/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00113-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Pažeidėjas
- G. A.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi G. A. administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutarimu G. A. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalį, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, 500 Eur dydžio bauda už tai, kad būdama personalinės įmonės savininkė, t. y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, 2019 m. rugsėjo 20 d., pažeisdama Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, leido G. M. dirbti padavėja įmonės administruojamoje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), apie šio asmens įdarbinimą neinformavo Sodros.
2. Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas V. R. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutarimą ir G. A. paskirti administracinę nuobaudą ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos ribose.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. A. padarytas pažeidimas – nelegalus darbas – vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymo nuostatas, todėl ANK šis teisės pažeidimas įvertintas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių teises pažeidimų. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai.
2.2. Nurodoma, kad ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltes formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracines nuobaudos ar administracinio poveikio priemones neskirti. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Administracinė nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą. Prevencinių priemonių taikymu ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmenins ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
2.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad G. A. pažeidimas yra šiurkštus administracinis nusižengimas, todėl 500 eurų nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitinka administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismas lengvinančia aplinkybe pripažino pažeidėjos gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo. Pagal tokias aplinkybes būtų galima galvoti apie baudos dydį lygų sankcijoje numatytam minimumui ar net didesnę, o ne 500 eurų už nelegaliai dirbusį asmenį. Todėl skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, G. A. paskirta administracinė nuobauda yra per švelni, neatitinkanti padaryto nusižengimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų, paskirta nesilaikant ANK 34 straipsnyje nustatytos administracines nuobaudos rūšies parinkimo, baudos dydžio nustatymo tvarką reglamentuojančių taisyklių.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukta G. A. nurodo, kad patikrinimo metu padavėja G. M. buvo atleista, nes užsidarė kavinukė (duomenys neskelbtini). Patikrinimo dieną G. M. užėjo į kavinę, buvo daugiau žmonių, todėl barmenės paprašyta nunešė prie poros staliukų sėdėjusiems žmonėms meniu. G. A. labai atsiprašo, prižada kontroliuoti darbo grafiką, teigia, jog jai paskirta bauda nėra maža, bet supranta, kad įstatymų reikia laikytis, yra (duomenys neskelbtini) metų, prašo į tai atsižvelgti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos už nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. kad G. A. nepagrįstai taikytos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir paskirta per maža bauda.
7. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
8. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
9. Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
11. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
12. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
13. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8/2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4/2011).
14. Tai, kad asmuo prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusižengimo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl vien šios aplinkybės konstatavimas nėra pagrindas taikyti 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, būtina vertinti visas aplinkybes ir jų visumą, kuri sudaro pagrindą taikyti šias nuostatas.
15. Šiuo atveju pažymėtina, kad taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskiriant mažesnę baudą, nei numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje minimali, būtina vertinti nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą, atsižvelgti į padarytą materialinę žalą, jos dydį, į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių, taip pat individualizuojant nuobaudą, svarbu įvertinti ir konkretaus pažeidimo aplinkybes.
16. Skirdamas nuobaudą, apylinkės teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog administracinėn atsakomybėn traukiama G. A. anksčiau būtų buvusi bausta už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, ji dėl padaryto nusižengimo savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nusižengimą padarė būdama (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ši aplinkybė taip pat pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ji savo elgesį vertina kritiškai, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, iš bylos duomenų nustatyta, kad G. M. SMS žinutę parašė ir pakvietė ateiti į darbą ne pati savininkė G. A., su kuria dėl darbo ir privalėjo tartis G. M., bet darbuotoja A. Š.. Šiuo atveju G. M. ir pati nebuvo rūpestinga dėl daromo pažeidimo jos interesams. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad G. M. būtų dirbusi nelegaliai G. A. priklausančioje kavinėje ilgesnį laiko tarpą, ji iki 2019 m. rugsėjo 14 d. buvo įdarbinta G. A. personalinėje įmonėje oficialiai. Nustatyta, kad G. M. buvo atėjusi į darbą ir dirbo padavėja nelegaliai tik tą dieną, kai buvo daromas patikrinimas, kiti įmonėje dirbę darbuotojai buvo įdarbinti oficialiai. Ir tai leidžia spręsti, kad tai buvo atsitiktinis G. A. nusižengimas, nepadaręs žalos.
17. Įvertinęs nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, šiuo konkrečiu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti G. A. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnę baudą, nei numatyta minimali ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
18. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, konstatuojama, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl G. A. nuobaudos dydžio skyrimo, bylos aplinkybes bei byloje pateiktus duomenis įvertino teisingai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutarimas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutarimą nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjo V. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.