Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-10-05 · Administracinė byla Nr. A-2171-502/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-03-05Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-10-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-05
Bylos Nr.
A-2171-502/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03641-2014-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Artūras Drigotas (pran.)
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Žemės vystymo fondas 12“
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriui, Panevėžio skyriui, Anykščių skyriui, Vilkaviškio skyriui, Biržų skyriui, Kupiškio skyriui, Raseinių skyriui, Jurbarko skyriui, Rokiškio skyriui, Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos skyriui, Telšių skyriui, Kaišiadorių skyriui, Tauragės, Pagėgių skyriui
Kategorijos
  • 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. A-2171-502/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03641-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 4.5(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žemės vystymo fondas 12“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žemės vystymo fondas 12“ skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriui, Panevėžio skyriui, Anykščių skyriui, Vilkaviškio skyriui, Biržų skyriui, Kupiškio skyriui, Raseinių skyriui, Jurbarko skyriui, Rokiškio skyriui, Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui, Telšių skyriui, Kaišiadorių skyriui, Tauragės ir Pagėgių skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Žemės vystymo fondas 12“ skundu (I t., b. l. 1–8), kurį patikslino (I t., b. l. 103–110), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) 2014 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-1607 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti NŽT skyrius priimti sprendimus dėl pareiškėjo jiems sumokėtų pinigų grąžinimo: Ukmergės skyrių priimti sprendimą dėl 540 Lt (156,40 Eur), Panevėžio skyrių – dėl 90 Lt (26,07 Eur), Anykščių skyrių – dėl 720 Lt (208,53 Eur), Vilkaviškio skyrių – dėl 720 Lt (208,53 Eur), Biržų skyrių – dėl 630 Lt (182,46 Eur), Kupiškio skyrių – dėl 810 Lt (234,59 Eur), Raseinių skyrių – dėl 180 Lt (52,13 Eur), Jurbarko skyrių – dėl 180 Lt (52,13 Eur), Rokiškio skyrių – dėl 1 530 Lt (443,12 Eur), Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrių – dėl 900 Lt (260,66 Eur), Telšių skyrių – dėl 270 Lt (78,20 Eur), Kaišiadorių skyrių – dėl 270 Lt (78,20 Eur), Tauragės ir Pagėgių skyrių – dėl 90 Lt (26,07 Eur) grąžinimo.

Pareiškėjas paaiškino, kad jį atstovaujanti UAB „Agro Management Team“ 2014 m. sausio 2 d. NŽT Ukmergės skyriui, Panevėžio skyriui, Anykščių skyriui, Vilkaviškio skyriui, Biržų skyriui, Kupiškio skyriui, Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui, Telšių skyriui, Kaišiadorių skyriui, Tauragės ir Pagėgių skyriui, o 2014 m. sausio 6 d. NŽT Raseinių skyriui, Jurbarko skyriui ir Rokiškio skyriui išsiuntė pranešimus dėl nuosavybės teisėmis valdomų žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo, kuriais nurodytus NŽT skyrius (toliau – ir NŽT skyriai) informavo apie ketinamus parduoti žemės sklypus, pateikė sklypų pardavimo sąlygas bei prašė išduoti pažymas, kad žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui, nurodant pageidaujantį žemės sklypą pirkti asmenį (asmenis), arba išduoti pažymas, kad vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka siūlomo parduoti žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę pirkti ir žemės sklypo savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims. 2014 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 98 pakeitė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 1458 „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas), kurį papildė 4.514 papunkčiu, numatančiu, kad už žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo pirmumo teise pažymos (toliau – ir Pažyma) išdavimą mokama valstybės rinkliava – 90 Lt. Nurodė, kad NŽT skyriai tik 2014 m. vasario 13 d.–2014 m. kovo 27 d. pateikė raštus dėl valstybės rinkliavos sumokėjimo, kartu pažymėdami, kad pažyma apie pirmumo teisę pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą turinčius asmenis bus išduodama tik sumokėjus nurodytą valstybės rinkliavą. 2014 m. vasario 27 d.–2014 m. kovo 27 d. pareiškėjas sumokėjo nurodytas valstybės rinkliavas, tačiau 2014 m. gegužės 29 d. pateikė skundą NŽT dėl 6 930 Lt (2 007,07 Eur) sumokėtų rinkliavų grąžinimo. Sprendimu NŽT pareiškėjo prašymo netenkino.

Pareiškėjo manymu, Sprendimas yra individualus administracinis teisės aktas, pažeidžiantis pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, kadangi remiantis juo pareiškėjui nebus grąžinama nepagrįstai sumokėta valstybės rinkliava. Nurodė, jog įpareigojimas NŽT teritoriniams padaliniams išduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo pirmumo teise pažymą įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d. Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. vasario 5 d. nebuvo įtvirtintas valstybės rinkliavos dydis už Pažymos išdavimą, todėl, pareiškėjo teigimu, pateikus pranešimus šiuo laikotarpiu Pažymos turėjo būti išduodamos nemokamai. Pareiškėjas pažymėjo, kad priimant Sprendimą Nutarimo pakeitimai buvo pritaikyti atgaline data, pažeidžiant principą lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Pranešimų pateikimo metu pagal galiojusį teisinį reguliavimą pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį, kad Pažymos bus išduotos nemokamai, ir pagal jį rinkosi savo veikimo modelį. Nurodė, jog Pažymos išduodamos pareiškimų pagrindu, pareiškimų pateikimas laikytinas aplinkybe, su kuria galima sieti teisėtų lūkesčių atsiradimą. Savo poziciją pareiškėjas taip pat grindė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija dėl teisėtų lūkesčių. Pareiškėjo manymu, NŽT skyriai vilkino Pažymų išdavimą. Nurodė, kad kai kurie NŽT skyriai Pažymas išdavė tik po to, kai pareiškėjas pateikė skundą NŽT dėl vilkinimo atlikti veiksmus, t. y. 2014 m. gegužės mėn., nors pranešimai buvo pateikti 2014 m. sausio 2 d., taip pažeisdami Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse jiems nustatytas pareigas. Taip pat nurodė manąs, kad Pažymų NŽT skyriai neteikė dėl to, kad tuo metu dar nebuvo numatyta rinkliava už jų išdavimą. Pažymėjo, jog Sprendime Tarnyba nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytų argumentų dėl Pažymų išdavimo vilkinimo, todėl, pareiškėjo teigimu, Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio reikalų ministerijos, nesutikdamas su skundu, pateikė atsiliepimą (II t., b. l. 21–27), kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tarnyba nurodė, kad Nutarimo 4.514 papunktis įtvirtino besąlygišką Pažymų išdavimo procedūros apmokestinimą, nenumatant apmokestinimo išimčių dėl Pažymų išdavimo procedūrų, kurios pradėtos dar iki Nutarimo 4.514 papunkčio įsigaliojimo. Teigė, kad ši rinkliava mokama ne už žemės sklypų savininkų pranešimus apie parduodamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus, o už Pažymos išdavimą, todėl taikant Nutarimo 4.514 papunktyje įtvirtintą nuostatą Pažymų išdavimo procedūrai, kuri dar nebuvo baigta šios teisės akto nuostatos įsigaliojimo dieną (2014 m. vasario 11 d.), išduodant Pažymą turi būti vadovaujamasi Pažymos išdavimo metu galiojančiais teisės aktais. Nuo 2014 m. vasario 11 d. įsigaliojusio Nutarimo 4.514 papunkčio taikymas apmokestinant Pažymas, kurios dar nebuvo išduotos, negali būti laikytina teisės taikymu atgaline tvarka. Pažymėjo, jog ši Nutarimo nuostata turėtų būti vertinama sistemiškai su Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi bei 5 straipsniu bei teigė, kad pranešimų pateikimo metu galiojęs teisinis reguliavimas negalėjo teikti pareiškėjui teisėtų lūkesčių ir pagrindo manyti, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Laikinojo įstatymo redakcijai, nustatančiai naujas Tarnybos funkcijas, susijusias su juridinę galą turinčių dokumentų (Pažymų) išdavimu, nebus imama valstybės rinkliava.

Dėl pareiškėjo nurodytų NŽT skyrių galimo vilkinimo atlikti veiksmus Tarnyba pažymėjo, kad NŽT skyriai 2014 m. vasario–kovo mėn. (ir vienu balandžio mėn.) raštais pareiškėją informavo apie būtinybę sumokėti rinkliavą už Pažymų išdavimą, o atitinkamos Pažymos buvo išduotos pareiškėjui sumokėjus nurodytas rinkliavas. Teigė, kad pareiškėjo nurodytas NŽT skyrių galimas procedūros vilkinimas šiuo atveju neturi įtakos, nes nuo 2014 m. vasario 11 d. įsigaliojęs Nutarimo 4.514 papunktis turi būti taikomas visoms dar nebaigtoms Pažymų išdavimo procedūroms.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 5 d. sprendimu (IV t., b. l. 168–171) pareiškėjo UAB „Žemės vystymo fondas 12“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nustatė, kad pareiškėjo atstovas į NŽT skyrius kreipėsi 2014 m. sausio 2 d. ir 2014 m. sausio 6 d. pranešimais. Šie pranešimai NŽT skyriuose buvo gauti 2014 m. sausio 6–9 d. ir 2014 m. sausio 16 d. Tarnybos skyriai Pažymas išdavė 2014 m. vasario 17–18 ir 25–27 d., 2014 m. kovo 3–4, 10, 12–14, 17, 19–21, 24, 28 ir 31 d., 2014 m. balandžio 2, 7, 9 ,14 ir 30 d. bei 2014 m. gegužės 2 d.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Nutarimo 4.514 papunkčio nuostatų analize pirmosios instancijos teismas nurodė, kad valstybės rinkliava tai vienkartinė įmoka, kuri yra imama už institucijos (nagrinėjamu atveju – NŽT skyrių) suteiktas paslaugas – Pažymų išdavimą. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2004 m. vasario 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A4-223/2004 pateiktu išaiškinimu, kad ūkio subjektai mokėjo ir moka įmokas už valstybės institucijų suteikiamas paslaugas vadovaudamiesi jų suteikimo metu galiojančiais teisės aktais ir, atsižvelgęs į Pažymų išdavimo datas, konstatavęs, jog jos yra išduotos galiojant Nutarimo 4.514 papunktyje nustatytam 90 Lt už Pažymos išdavimą rinkliavos dydžiui, sprendė, kad NŽT skyriai pareiškėjui Pažymas išduodami jau po Nutarimo pakeitimo, tai yra, nustačius konkretų vietinės rinkliavos dydį, pagrįstai ėmė valstybės rinkliavas už Pažymų išdavimą. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo teiginį, neva nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. vasario 5 d. nesant įtvirtintam valstybės rinkliavos dydžiui už Pažymos išdavimą, šį laikotarpį pateiktų pranešimų dėl Pažymos išdavimo pagrindu Pažymos turėjo būti išduodamos nemokamai. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog nors pareiškėjas pranešimus surašė 2014 m. sausio 2 d. ir 2014 m. sausio 6 d., juos NŽT skyriai gavo jau po Nutarimo pakeitimo priėmimo. Pareiškėjo teiginius dėl NŽT skyrių vilkinimo išduoti jam Pažymas laikė nepagrįstais, be to, neaktualiais nagrinėjamai bylai. Nurodęs, kad pareiškėjas neginčija fakto, kad paslauga (Pažymų išdavimas) jam buvo suteikta, už ją atsiskaityta pagal jos suteikimo metu galiojusius įkainius, teismas konstatavo, jog tokie NŽT skyrių veiksmai atitinka teisės aktų nuostatas. Atsižvelgdamas į visa tai, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį naikinti nėra pagrindo. Pažymėjo, kad antrasis pareiškėjo skundo reikalavimas, nustačius, kad NŽT skyrių veiksmai nagrinėjamu atveju atlikti teisėtai, tinkamai ir pagrįstai, taip pat netenkintinas.

III.

Pareiškėjas UAB „Žemės vystymo fondas 12“ padavė apeliacinį skundą (IV t., b. l. 175–181), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skunde nurodytus reikalavimus.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Pareiškėjas pranešimus išsiuntė prieš įsigaliojant Nutarimui, be to, dar ir prieš jį priimant (Nutarimas priimtas 2014 m. vasario 5 d.), todėl, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir konstituciniu principu lex retro non agit, jais sukurtiems teisiniams santykiams negali būti taikomas po jų sukūrimo pasikeitęs teisinis reguliavimas.Įstatymų leidėjas teisinių santykių atsiradimą sieja su valiniu asmens veiksmu, nagrinėjamu atveju – su pranešimų išsiuntimu, todėl šiuo atveju teisiškai reikšminga yra asmens (pareiškėjo) kreipimosi į NŽT data – pranešimų išsiuntimo data, kurios metu Nutarimas dar nebuvo priimtas, o ne Pažymų išdavimo data.Pranešimus NŽT skyriai taip pat gavo dar iki Nutarimo priėmimo.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjo argumentai dėl NŽT skyrių vilkinimo išduoti Pažymas yra neaktualūs nagrinėjamai bylai, kadangi būtent dėl tokių NŽT skyrių veiksmų Pažymos buvo išduotos jau po Nutarimo priėmimo, todėl iš pareiškėjo buvo pareikalauta sumokėti už jų išdavimą. Teigia, kad NŽT skyrių veiksmai neatitinka Tarnybos direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-5 patvirtinto Pažymos dėl parduodamos privažios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) numatytos Pažymų išdavimo tvarkos, todėl, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, toks viešojo administravimo subjekto elgesys laikytinas vilkinimu atlikti veiksmus. Be kita ko, tokiais savo veiksmais bei Laikinojo įstatymo 6 straipsnio reikalavimų nesilaikymu, NŽT skyriai pažeidė atsakingo valdymo (gero administravimo) ir kitus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus principus.Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.Atsakovų veiksmais buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino su tuo susijusių pareiškėjo argumentų.

Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (IV t., b. l. 189–195) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Nutarimo 4.514 papunkčio taikymas apmokestinant Pažymas, kurios dar nebuvo išduotos, negali būti laikomas teisės taikymu atgaline tvarka, pažeidžiant lex retro non agit principą.Pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, jog Pažymų išdavimas buvo vilkinamas. NŽT skyriai, vadovaudamiesi Aprašo 4 punkto nuostatomis nagrinėjo pareiškėjo pranešimus ir, jei nustatydavo, jog yra reikalinga papildyti pateiktus dokumentus pagal Aprašo 5 punktą paprašydavo pareiškėjo tai padaryti. Pabaigus pranešimų nagrinėjimo procedūrą NŽT teritoriniai skyriai informavo pareiškėją apie būtinybę sumokėti rinkliavą už Pažymų išdavimą pagal 2014 m. vasario 11 d. įsigaliojusį Nutarimo 4.514 papunktį, kadangi jis turi būti taikomas visoms dar nebaigtų Pažymų išdavimo procedūroms. Be to, minėtuose raštuose nurodytos datos kada NŽT skyriuose buvo gauti pareiškėjo pranešimai, t. y. nuo kada yra skaičiuojamas Pažymų išdavimo procedūros terminas.Kaip valstybės institucija ir viešojo administravimo subjektas, Tarnyba privalo taikyti konkrečios procedūros atlikimo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, todėl, paprašydami sumokėti nustatytą rinkliavą, NŽT skyriai Pažymos išdavimo procedūros nevilkino.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl jo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu (ABTĮ 81 ir 86 str.).

Valstybės rinkliava – privaloma įmoka už valstybės ir vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų, išskyrus teismus, teikiamas paslaugas (Rinkliavų įstatymo 2 str. 1 d.).

Pareiškėjas, norėdamas gauti žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo pirmumo teise pažymas, rinkliavą už jų išdavimą sumokėjo pagal tuo metu galiojusias Laikinojo įstatymo ir Pažymų išdavimo metu jau įsigaliojusias pakeistas Nutarimo nuostatas. Skunde teismui UAB „Žemės vystymo fondas 12” teigia, kad priėmus Nutarimo pakeitimus numatyta rinkliava negalėjo būti iš jo reikalaujama, nes pranešimų pateikimo metu tokia teisės norma dar neegzistavo, taigi pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį, kad Pažymos jam bus išduotos nemokamai, todėl jo sumokėta rinkliava turi būti jam grąžinta.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo argumentais bei išsamiai išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad valstybės rinkliava yra vienkartinė įmoka už valstybės institucijų suteiktas paslaugas, kurios dydis nustatomas pagal teisinio santykio atsiradimo momentu galiojančius teisės aktus. Rinkliavų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kokiais atvejais rinkliava ar jos dalis grąžinama – kai sumokama daugiau nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas rinkliavos dydis ar paslaugos nesuteikiamos. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo nei dėl vienos iš šių aplinkybių, t. y. byloje neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjas sumokėjo pakeistame Nutarime nustatytą rinkliavą už Pažymos išdavimą ir Pažymos, už kurias buvo sumokėta rinkliava, buvo jam išduotos. Pareiškėjas neginčija fakto, kad paslauga jam buvo suteikta pagal jos suteikimo metu galiojusius įkainius, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo grąžinti pareiškėjui įmokas už Pažymos išdavimą. Pažymėtina, kad visi subjektai mokėjo ir moka įmokas už valstybės institucijų suteikiamas paslaugas vadovaudamiesi jų suteikimo metu galiojančiais teisės aktais.

Nustačius, kad pareiškėjui paslauga buvo suteikta, už ją atsiskaityta pagal jos suteikimo metu galiojusius teisė aktus, atmestini ir pareiškėjo teiginiai, neva įpareigojimas sumokėti rinkliavą pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas neginčijo teritorinių NŽT skyrių raštų, kuriuose nurodytas įpareigojimas sumokėti pakeitus Nutarimą atsiradusią rinkliavą, tačiau ginčija Tarnybos atsisakymą įpareigoti NŽT skyrius grąžinti pareiškėjo sumokėtas sumas. Pažymėtina, jog pagal Rinkliavų įstatymo 10 straipsnio nuostatas bei Nutarimu patvirtintas Valstybinės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisykles prašymai dėl valstybinės rinkliavos grąžinimo, esant Rinkliavų įstatymo 10 straipsnyje numatytiems jų grąžinimo pagrindams, teikiami teritoriniam mokesčių administratoriui, t. y. nagrinėjamu atveju Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nėra kompetentinga spręsti pareiškėjo reikalavimą dėl rinkliavų grąžinimo, todėl pareiškėjo skundžiamas Tarnybos sprendimas, kuriame nurodyta, jog nėra pagrindo grąžinti pareiškėjo sumokėtas rinkliavas, jam tiesioginių teisinių pasekmių nesukelia.

Papildomai teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog manydamas, kad NŽT skyriai elgėsi neteisėtai (vilkino Pažymų išdavimo procesą) ir tokiais savo veiksmais (neveikimu) pažeidė pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, pareiškėjas gali kreiptis į teismą su reikalavimu atlyginti tokiais institucijų veiksmais jam padarytą žalą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo reikalavimai panaikinti skundžiamą Tarnybos 2014 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-1607 bei įpareigoti NŽT skyrius priimti sprendimus dėl pareiškėjo jiems sumokėtų pinigų grąžinimo nėra ABTĮ 88 ir 89 straipsnių prasme tinkami reikalavimai. Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo naikinti NŽT sprendimą, kadangi jis teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, taip pat nėra galimybės įpareigoti NŽT skyrius grąžinti pareiškėjui surinktas rinkliavas, nes pagal minėtas teisės aktų nuostatas, sprendimus dėl rinkliavų grąžinimo priima teritorinis mokesčių administratorius.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, iš esmės tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žemės vystymo fondas 12“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimutis AlechnavičiusArtūras DrigotasDalia Višinskienė