Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. RV-25-2991 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

G. D. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartį – panaikino nustatytą nuteistojo G. D. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė recidyvistas.

G. D. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. lapkričio 4 d., bausmės pabaiga – 2025 m. lapkričio 4 d., neatliktos bausmės dalis 2023 m. rugsėjo 13 d. – 2 metai 1 mėnuo ir 22 dienos. Pusę laisvės atėmimo bausmės atliko 2020 m. lapkričio 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Komisijos 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimas Nr. RV-25-2991 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam G. D. patvirtinamas.

II. Teismo išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.

Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, iš jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir, išėjęs į laisvę, toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos išsprendimui svarbi socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika bei jos pokyčiai bausmės atlikimo metu (BVK 85 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, tam, kad dėl nuteisto asmens būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

G. D. formaliai atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygas, nes jis jau yra atlikęs pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir, nors jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Be to, nėra nustatyta BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant G. D. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Kita vertus, pabrėžtina, jog kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma (neišskiriant atskirai nei atliktos bausmės dalies, nei kitų aplinkybių), kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad net ir atitinkantį formalius BVK 82 straipsnyje numatytus kriterijus nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga.

Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas patvirtinti Komisijos 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimą Nr. RV-25-2991 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam G. D., vertina visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes.

Iš nuteistojo asmens bylos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. rugsėjo 7 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25-2903 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad nuteistasis Komisijai pristatomas ketvirtą kartą (b. l. 6). Ankstesniu 2023 m. vasario 7 d. Komisijos nutarimu Nr. RV-25-462 nutarta netaikyti G. D. lygtinio paleidimo ir Komisija pateikė rekomendacijas dalyvauti priemonėse, skirtose aktualių kriminogeninių poreikių valdyme. Pažymėtina, kad turimais duomenimis, nuteistasis vykdo minėtas Komisijos rekomendacijas: dirba, palaiko konstruktyvius santykius su sugyventine, moka skolas, dalyvavo intervencinėse, prevencinėse ir pozityvaus užimtumo priemonėse, skirtose smurtinio elgesio keitimui ir kitiems kriminogeniniams veiksniams valdyti, atliko gerbūvio darbus (b. l. 13). Pažymėtina, kad iš teismui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų matyti, kad G. D. Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. gruodžio 28 d. nutarimu iš paprastosios grupės perkeltas į lengvąją grupę (asmens bylos II dalies l. 17). Laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka lengvosios grupės sąlygomis jau gana ilgą laiką.

Teismas, vertindamas nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių visumą, be kita ko, atsižvelgia ir į padarytos nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, sunkumą bei pobūdį, atliktą bausmės dalį bei kitas teismų praktikoje nurodomas svarbias aplinkybes. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kaip minėta, šios aplinkybės negali būti visiškai sumenkinamos ar ignoruojamos, kadangi apie nuteistojo asmenybę, jos pokyčių raidą neutralia, teigiama ar neigiama linkme galima spręsti tik iš esmės retrospektyviai įvertinus esminius su jo praeitimi susijusius gyvenimo įvykius. Minėtos aplinkybės taip pat svarbios prognozuojant nuteistojo elgesį pritaikius jam lygtinio paleidimo institutą.

Nagrinėjamu atveju G. D. iš viso teistas 5 kartus (įskaitant dabartiniu metu pagal paskutinį nuosprendį atliekamą bausmę), realią laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą. Pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė ir buvo nuteistas (duomenys neskelbtini) metų. G. D. anksčiau teistas už chuliganizmą, plėšimą, išžaginimą ir seksualinį prievartavimą, vagystę. Nustatyta, kad nuteistasis anksčiau yra pažeidęs laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto sąlygas. Šiuo metu G. D. atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą žmogaus gyvybei, kurio pasekmės negrįžtamos – kito žmogaus mirtis (BK 129 straipsnio 1 dalis). Padarytas nusikaltimas vertinamas kaip itin pavojingas, nukreiptas į labiausiai įstatymo saugomą vertybę – žmogaus gyvybę. Įvertinus padarytų nusikaltimų pobūdį ir skaičių, tai neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę. Kita vertus, teismas pažymi, kad ankstesni teistumai, padarytų nusikaltimų pobūdis ir skaičius negali būti esminė ir lemianti aplinkybė netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nuteistojo nusikalstamam elgesiui būdingas nusikalstamo (smurtinio) elgesio modelis, taip pat alkoholio vartojimo problemos tiesiogiai siejosi su silpna impulsų kontrole ir nusikalstamo (smurtinio) elgesio raiška. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad svaigalai paskatino agresiją, G. D. negebėjo valdyti savo emocijų ir veiksmų, tačiau laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis motyvuotas spręsti turimas problemas. Nuteistojo teigimu, jis supranta alkoholio vartojimo ir smurtinio elgesio ryšį. Bausmės atlikimo metu dėjo pastangas spręsti su alkoholio vartojimu susijusias problemas, dalyvavo intervencinėse ir prevencinėse pataisos priemonėse: priklausomybių reabilitacijos „(duomenys neskelbtini)“, kassavaitiniuose (duomenys neskelbtini) grupės susitikimuose, programoje „(duomenys neskelbtini)“, orientuotoje į alkoholio vartojimo problemas ir jų sprendimą. G. D. programos metu atsakingai vykdė užduotis, darė namų darbus, aktyviai dalyvavo užsiėmimuose, dėjo pastangas analizuojant alkoholio vartojimo problemą, nuoširdžiai ieškojo būdų ir strategijų kaip ją valdyti. Programos metu identifikavo savo alkoholio vartojimo rizikos veiksnius ir sudarė atkryčio prevencijos planą bei blaivaus gyvenimo strategiją. Nuteistojo teigimu, jis suprato, kad gali gyventi pilnavertį gyvenimą nevartodamas alkoholio. Jis sugeba alkoholio vartojimo problemas vertinti ramiai bei geba atvirai apie jas kalbėti. Matomas G. D. pokytis asertyvaus bendravimo srityje – geba aiškiai pasakyti savo poreikius, nebijo pasakyti, kad turi alkoholio vartojimo problemą kitiems asmenims. Dalyvavimas programoje vertinamas kaip sėkmingas, tačiau rekomenduojama ateityje tęsti palaikomojo pobūdžio konsultacijas, siekiant teigiamo pokyčio išlaikymo. G. D. išlaiko pro-socialias nuostatas, savo suvokimo ribose gali aptarti ir įvertinti rizikingas situacijas, jų išvengimo bei sprendimo būdus. Be to, svarbu paminėti ir tai, kad bausmės atlikimo metu nėra užfiksuota nuteistojo narkotinių medžiagų ar alkoholio vartojimo ir turėjimo su savimi atvejų. G. D. taip pat aktyviai dalyvavo resocializacijos procese, baigė individualią intervencinę priemonę „(duomenys neskelbtini)“ ir lankė socialinių įgūdžių „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmimus. Dalyvavimo pradžioje stebėta, jog nuteistasis linkęs didelę savo paties nusikaltimo dalį paaiškinti alkoholio vartojimu – dėl šios nuostatos jis buvo mažiau imlus kitų aplinkybių objektyviam vertinimui, teigdamas, jog neišgėrus smurto nei jis, nei dauguma nenaudotų. Vis dėlto, užsiėmimų eigoje G. D. išplėtė savo suvokimą tiek apie įvairias smurto formas, tiek apie minčių ir emocijų sąsajas su smurtiniu elgesiu bei alternatyvomis jam. Pabrėžtina, kad nuteistasis pateikdavo deramus pavyzdžius iš savo patirties, kai pats naudojo įvairių rūšių smurtą, gebėjo įvertinti kitokių sprendimų minėtose situacijose variantus. G. D. dalyvavimas intervencijoje vertinamas teigiamai – jis prisiėmė visišką atsakomybę už padarytą smurtinį nusikaltimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis išreiškė apgailestavimą dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, suvokė žalą ir kritiškai vertino veiksnius, įtakojusius nusikaltimą ir atlikdamas bausmę jis ieško sprendimų, kad nusikaltimai nesikartotų (b. l. 7). Taigi matyti aukšta G. D. motyvacija valdyti alkoholio vartojimo ir smurtinio elgesio problemas, aktyvus dalyvavimas jų sprendime. Nuteistasis bausmės atlikimo metu geba adekvačiai įvertinti problemų kilmę ir situacijų, pasibaigusių jo įkalinimu, pasekmes, neneigia asmeninės kaltės ir atsakomybės dėl nusikaltimų už kuriuos šiuo metu atlieka bausmę, o tai yra vienas iš veiksnių, skatinantis resocializacijos procesą ir teismo vertinamas teigiamai bei palankiai dėl nuteistojo.

Teismas, tvirtindamas Komisijos nutarimą, atsižvelgia į tai, kad G. D. bausmės atlikimo metu drausmine ar administracine tvarka nebaustas, 11 kartų skatintas už sąžiningą darbą, pareigingumą, drausmingumą, nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose (asmens bylos II dalies l. 95, 115, 117, 129, 130, 135, 138, 156, 161, 175, 187). Taigi G. D. elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra nepriekaištingas. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo paskatinimai skirti reguliariai 2017–2022 m. laikotarpiu. Iš teismui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų matyti, jog G. D. Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. gruodžio 28 d. nutarimu iš paprastosios grupės perkeltas į lengvąją grupę (asmens bylos II dalies l. 17), jau gana nemažą laiką laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Taip pat pažymėtina, kad jau 2022 m. buvo išreikštas pasitikėjimas nuteistuoju ir jam reguliariai suteiktos trumpalaikės išvykos į namus (asmens bylos II dalies l. 176, 180, 186, 189, 190, 195), G. D. nustatytos tvarkos nepažeidė, į įkalinimo įstaigą grįždavo laiku, t. y. pateisino jam išreikštą pasitikėjimą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse: (duomenys neskelbtini) turnyre; nuo 2023 m. gegužės 23 d. iki 2023 m. rugpjūčio 2 d. stropiai dalyvavo iš viso 24 ak. val. trukmės užsiėmimuose „(duomenys neskelbtini)“, vedamuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagal tarpusavio bendradarbiavimo sutartį su Kalėjimų tarnyba; nuo 2023 m. birželio 20 d. iki 2023 m. liepos 18 d. dalyvavo 6 ak. val. trukmės socialinių įgūdžių „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmimuose, ugdant laisvės atėmimo bausme nuteistųjų socialinius įgūdžius, sudarant palankesnes sąlygas įsilieti į darbo rinką ar grįžti į formalią švietimo sistemą, atlikus bausmę. Siekdamas gerinti nuteistųjų gyvenimo sąlygas G. D. atliko gerbūvio darbus – išvalė langą ir sienas daržovių baro maisto ruošimo skyriuje, valgyklos daržovių sandėlyje ir cecho patalpoje išdažė trejas duris iš abiejų pusių, bendro naudojimo patalpos valgykloje iššveitė sienų plyteles, išplovė spinteles, šaldytuvus (darbai atlikti tvarkingai), nudažė bendro naudojimo patalpas (valgyklos rūsyje), radiatorius, bendro naudojimo patalpose išvalė langus (b. l. 12–13). Įvertinus nuteistojo gyvenimo būdo ypatumus laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, darytina išvada, kad jis laikosi laisvės atėmimo vietų įstaigos tvarkos reikalavimų ir nustatytų elgesio taisyklių, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, tai rodo, kad G. D. yra motyvuotas ir aktyviai dalyvauja resocializacijos procese.

Teismas, nagrinėdamas G. D. lygtinio paleidimo patvirtinimo klausimą, atsižvelgia ir pastebi, kad nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, stebimi akivaizdūs pokyčiai „Išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti“ srityje. Nuteistojo teigimu, iki nusikalstamos veikos, už kurią atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarymo jis buvo įgijęs 9 klasių išsilavinimą ir traktorininko profesinę kvalifikaciją, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendyje nurodyta, kad G. D. yra 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis 2018 m. įgijo staliaus profesinę kvalifikaciją, 2019 m. įgijo vidurinį išsilavinimą ir siuvinių gamintojo profesinę kvalifikaciją, 2020 m. suvirintojo elektra rankiniu būdu profesinę kvalifikaciją, 2021 m. baldžiaus profesinę kvalifikaciją, 2022 m. santechniko profesinę kvalifikaciją. Be to, 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu jam skirta piniginė išmoka profesinio mokymo įstaigose gerai besimokantiems nuteistiesiems skatinti (asmens bylos II dalies l. 165). Nuo 2017 m. birželio 29 d. G. D. dirbo Vilniaus pataisos namų (duomenys neskelbtini) pareigose (asmens bylos II dalies l. 91–92). (duomenys neskelbtini) paslaugų departamento vadovės pažymoje nurodyta, kad G. D. savo darbą atlieka gerai, pareigingai, yra paslaugus. Darbo drausmės pažeidimų, konfliktinių situacijų neužfiksuota (b. l. 7). Nuo 2022 m. spalio 10 d. nuteistasis paskirtas į (duomenys neskelbtini) darbininko pareigas (asmens bylos II dalies l. 172). Taip pat jis dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėje „(duomenys neskelbtini)“, siekiant ugdyti nuteistųjų socialinius įgūdžius, sudarant palankesnes sąlygas atlikus bausmę įsilieti į darbo rinką ar grįžti į formalią švietimo sistemą. Teismas pritaria Socialinio tyrimo išvadoje išsakytiems teiginiams, kad G. D. žemas išsimokslinimo lygis iki suėmimo trukdė susiformuoti socialiai teigiamiems interesams ir suponavo netinkamo gyvenimo būdo aspektus, tačiau jo nusikalstama veika nebuvo tiesiogiai susijusi su įsidarbinimo problemomis, labiau siejosi su nepakankamo užimtumo pasekmėmis. Bausmės atlikimo metu stebimos nuteistojo teigiamos nuostatos mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo atžvilgiu: nuteistasis įgijo vidurinį išsilavinimą, ne vieną paklausią profesinę kvalifikaciją, dirba. Pokalbių metu G. D. išsakė tvirtą motyvaciją dirbti, geba įvardinti savo kompetencijas bei gebėjimus, apibrėžia veiklos sritis, įvardina profesijas, kuriose galėtų save realizuoti. Tai rodo teigiamą nuteistojo požiūrį į darbinę veiklą, o tai reiškia, kad nuteistasis yra motyvuotas pragyvenimui užsidirbti legaliais būdais. Siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamumo riziką, nuteistojo formuojamos kompetencijos ir tobulinami įgūdžiai, gali tapti sėkmingos resocializacijos proceso prielaida.

Vertindamas tiesiogiai su darbine veikla susietų nuostatų – lėšų tvarkymo ir pajamų sritį, teismas pažymi, kad, nors G. D. nusikalstamos veikos padarymas nėra susijęs su finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau lėšų tvarkymo ir pajamų sritis yra svarbi, vertinant ar nuteistasis laisvėje neturės problemų, susijusių su finansų valdymu. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad iki suėmimo nuteistasis negavo nuolatinių pajamų, jo materialinė padėtis nebuvo stabili, dirbo pavienius darbus, darbo užmokestis nebuvo pastovus, tačiau bylos duomenimis, G. D. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, dirba, taip pat gauna neįgalumo pensiją (serga (duomenys neskelbtini)), todėl galima daryti išvadą, kad šiuo metu nuteistasis gauna pastovias pajamas. Pagal 2023 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus kalėjimo Finansų skyriaus pažymą, G. D. pagal vykdomąjį dokumentą skolingas 10 330,11 Eur. Iš darbo užmokesčio išskaičiuota 2 062,24 Eur, iš trečiųjų asmenų lėšų išskaičiuota 53,15 Eur (b. l. 16). Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad antstolė S. Kastanauskienė atsiuntė 2023 m. liepos 5 d. pažymą, kurios duomenimis G. D. neišieškotos skolos likutis yra 4 317,28 Eur (b. l. 8). Kita vertus, Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad lėšų įgijimo ir paskirstymo įgūdžiai nėra tiesiogiai susiję su G. D. nusikalstamu elgesiu, tačiau, jo teisės pažeidimo viena iš pasekmių yra materialinė atsakomybė. Vertinant tiesiogiai su darbine veikla susietų nuostatų – lėšų tvarkymo ir pajamų sritį, teismas pažymi, kad G. D. turi pro-socialių tikslų, darbo vietą, gauna oficialias pastovias pajamas ir deda pastangas pagal galimybes spręsti finansinius sunkumus, t. y. mokėti skolą, kurios, be kita ko, daugiau negu pusę jau yra sumokėjęs. Bausmės atlikimo metu nuteistasis sėkmingai pagal galimybes vykdo turimus finansinius įpareigojimus, duomenų apie kompulsyvų elgesį, susijusį su finansinėmis problemomis nėra. Taigi šios aplinkybės gali palengvinti G. D. resocializaciją bei integraciją į visuomenę, juolab nuteistasis reiškia teigiamą požiūrį į darbinę veiklą ir motyvuotas save realizuoti socialiai priimtinais būdais.

Teismas, tvirtindamas Komisijos nutarimą, atsižvelgia ir į nuteistojo socialinius ryšius, emocinę gerovę, jo mąstymą ir elgesį. Socialinio tyrimo išvadoje yra pažymėta, kad, G. D. teigimu, jis vaikystėje augo darnioje šeimoje, santykiai su artimaisiais buvo geri. Šiuo metu abu jo tėvai yra mirę, socialinius ryšius palaiko su broliu. Lygtinio paleidimo atveju, nuteistasis gyventų broliui nuosavybės teise priklausančiame bute. 2006 m. susipažino su moterimi, su kuria vedė bendrą ūkį laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m. Interviu metu nuteistasis teigė, kad konfliktinių situacijų nebuvo, prieš sugyventinę niekada nesmurtavo. Kai jis pakartotinai pateko į įkalinimo įstaigą, santykiai su sugyventine nutrūko, tačiau šiuo metu ryšius su ja atnaujino ir santykius apibūdina kaip labai gerus, teigia, kad sugyventinė laukia jo „grįžtančio“. Taigi G. D. palaiko pozityvius santykius su šeimos nariais, ieško sprendimų kaip užtikrinti palaikančią ir saugią aplinką. Duomenų apie tai, kad nuteistasis būtų patyręs smurtą ar pats smurtavęs artimoje aplinkoje, nėra. šių aplinkybių visuma laikytina, kaip vienas iš veiksnių, galinčių palengvinti G. D. resocializacijos ir integracijos į visuomenę procesą.

Teismas, analizuodamas Socialinio tyrimo išvadą, pastebi, kad ankstesni teistumai, daromų nusikalstamų veikų kryptingumas rodė G. D. nenorą keisti gyvenimo būdą, gyventi socialiai teisingą gyvenimą, rodyti deramą pagarbą aplinkiniams. Nuteistasis vedė gana asocialų gyvenimo būdą, nedirbo, vartojo alkoholį, ko pasėkoje, įvykdė itin sunkų smurtinį nusikaltimą. Nusikaltimų pobūdis rodo nuteistojo savikontrolės, problemų identifikacijos sunkumus ir polinkį elgtis impulsyviai, nemąstant apie neigiamas pasekmes. Su socialinėmis problemomis susiję mąstymo aspektai, alkoholio vartojimo problemos, savikontrolės stoka, kontaktai su antisocialinį gyvenimo būdą propaguojančiais asmenimis, savo elgesio pasekmių nenumatymas turėjo neigiamos įtakos nuteistojo gyvenimo kokybei bei siejosi su jo nusikalstamu elgesiu. Kita vertus, Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad struktūruotoje aplinkoje G. D. geba atsiriboti nuo netinkamą gyvenimo būdą vedančių asmenų, dirba, ne kartą skatintas už nepriekaištingą elgesį, drausmine ar administracine tvarka nebaustas, šiuo metu bausmę atlieka atviro tipo laisvės atėmimo vietoje (jam suteikta teisė be sargybos arba be palydos išeiti už kalėjimo ribų). Pokalbio metu stebima G. D. motyvacija keisti gyvenimo būdą, vengti kontaktų su netinkamais asmenimis, susikoncentruoti į darbinę veiklą ir šeimos vertybes. Interviu metu teigė, kad labai gailisi dėl savo veiksmų pasekmių, o tai rodo G. D. kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (b. l. 8, 10). Bausmės atlikimo metu nuteistojo konfliktinių situacijų su kitais nuteistaisiais ar jį prižiūrinčiais pareigūnais neužfiksuota. Nėra duomenų apie G. D. nerašytų nuteistųjų taisyklių laikymąsi, diskriminacinės nuostatos taip pat nėra sietinos su jo nusikalstamo elgesio pasireiškimu. Nors nuteistojo nuostatos smurtinio elgesio atžvilgiu, smurtinio elgesio istorija yra rizikos veiksnys, reikalaujantis tęstinių intervencinių priemonių taikymo, nustatyta, kad bausmės atlikimo metu G. D. geba laikytis nustatytų taisyklių, nuoširdžiai siekia teigiamų elgesio pokyčių, taigi jo elgesys keičiasi į gerąją pusę. Remiantis vertinimo metu gautais duomenimis, G. D. taikytų intervencinių priemonių poveikio ypatumais, darytina išvada, kad nuteistasis geba gana objektyviai įvertinti save ir savo galimybes, taip pat išreiškia motyvaciją siekti asmeninio tobulėjimo ir problemas spręsti socialiai priimtinais būdais bei priemonėmis, o tai, teismo vertinimu, yra svarbi nuteistojo resocializacijos bei integracijos į visuomenę procesą palengvinanti prielaida.

Pažymėtina, kad 2020 m. spalio 22 d. buvo atliktas pirminis G. D. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant „OASys“ metodiką ir jam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2021 m. liepos 26 d., 2022 m. rugpjūčio 3 d. ir 2023 m. sausio 24 d. buvo atlikti pakartotiniai nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai, kurių metu nustatyta išlikusi vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau matyti pokyčiai lėšų valdymo ir motyvacijos susidoroti su alkoholio vartojimo problemomis srityse. Nuteistasis dėjo pastangas spręsti turimas finansines problemas bei dalyvavo intervencinėse pataisos priemonėse, skirtose alkoholio vartojimo prevencijai. Atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, G. D. elgesio bei mąstymo ypatumus, kriminalinės patirties analizę, asmens bylos duomenis, atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą, 2023 m. rugsėjo 6 d. jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su teigiamais pokyčiais socialinių ryšių srityje – G. D. atnaujino jam svarbius ryšius su sugyventine ir labai motyvuotas nekartoti praeities klaidų bei grįžti į pilnavertį gyvenimą šeimoje. Nuteistajam taip pat buvo atliktas smurtinio elgesio rizikos vertinimas, taikant „HCR-20“ metodiką ir remiantis įvertinimo rezultatais nustatyta, kad struktūruotoje aplinkoje G. D. smurtinio elgesio rizika yra vidutinė. Bausmės atlikimo metu stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, įsitraukimas į resocializacijos procesą. Nors G. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, atkreiptinas dėmesys, kad kiekvieno pakartotinio vertinimo metu stebimi teigiami pokyčiai skirtingose srityse, kas suponuoja išvadą, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

G. D. daromos pažangos akivaizdumą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką rodo dinaminių kriminogeninių veiksnių kaita (nuoseklus mažėjimas), kuri atsispindi Socialinio tyrimo išvadose. Pažymėtina, kad būtent dinaminius kriminogeninius veiksnius nuteistasis gali koreguoti savo elgesiu bei pastangomis ir taip mažinti nusikalstamo elgesio riziką, kartu įrodydamas teismui, kad jis yra linkęs pasikeisti ir vertas teismo pasitikėjimo. Iš pirmosios 2020 m. lapkričio 17 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad G. D. nusikalstamo elgesio riziką daugiausiai sudaro būtent dinaminiai veiksniai – jų nustatyta net 13 (asmens bylos II dalies l. 152), paskutinėje 2023 m. rugsėjo 7 d. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti tik 4 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (b. l. 14). Taigi bausmės atlikimo metu stebimos teigiamos G. D. elgesio prielaidos, su jo nusikalstamu elgesiu susiję poreikiai yra sėkmingai valdomi tikslinių socialinės reabilitacijos ir intervencinių priemonių pagalba. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamo elgesio riziką lemia ne tik įvertinimas taikant „OASys“ metodiką, bet anksčiau aprašytų aplinkybių visuma, kurios leidžia daryti pagrįstą išvadą apie nuteistojo akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teismas, atsižvelgdamas į dedamas pastangas mažinant nusikalstamo elgesio riziką, daro išvadą, kad G. D. elgesys įkalinimo įstaigoje atskleidžia teigiamą jo požiūrį į taikomas priemones ir gerokai pagerėjo, matyti akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Teismo vertinimu, yra pakankamai nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų, t. y. teigiamos nuostatos į mokymąsi ir darbinę veiklą (įgijo vidurinį išsilavinimą, profesines kvalifikacijas, rodo neatlygintino darbo iniciatyvas), socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių reguliarus vykdymas, aktyvus dalyvavimas resocializacijos procese, pastangos palaikyti ir atkurti socialinius ryšius su šeima ir artimaisiais, bausmės atlikimo metu stebimas disciplinuotas elgesys, nebaustumas drausmine ir administracine tvarka, skirti paskatinimai, akivaizdžių kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų nebuvimas, vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir akivaizdi pažanga ją mažinant, kurių visumos pakanka išvadai, jog G. D. elgesys pakankamai ir akivaizdžiai kinta (koreguojamas) teigiama linkme, įkalinimas laisvės atėmimo vietų įstaigoje jam leido suvokti savo neteisėtų veiksmų esmę, jų padarinius bei ateityje leis priimti sprendimą toliau gyventi nenusikalstamai.

Tikėtina, kad G. D. laikas, praleistas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, dalyvavimas įvairiuose užsiėmimuose, nuteistajam leido suvokti neteisėtų ir pavojingų veiksmų esmę, jų padarinius, bei ateityje leis priimti teisėtus sprendimus ir toliau gyventi nepažeidžiant visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Teismo vertinimu, nuteistasis, atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įvykdė visus jam keliamus reikalavimus, koregavo savo elgesį, taip mažino pakartotinio nusikalstamumo riziką. Visos nurodytos aplinkybės, patvirtina galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Šiame kontekste pabrėžtina, kad lygtinis paleidimas nereiškia, kad nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į laisvės atėmimo vietų įstaigą likusios bausmės atlikimui. Taigi teismas daro išvadą, kad nuteistojo G. D. lygtinis paleidimas, suteikiant jam planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę, nustatant įpareigojimus, padėsiančius tai įgyvendinti, šiuo atveju būtų viena iš veiksmingiausių priemonių, skatinančių jį pakartotinai nebenusikalsti.

Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad Komisijos nariai, kurios sudėtyje dalyvavo 5 nariai, balsų dauguma (3 už, 2 prieš) nutarė taikyti G. D. lygtinį paleidimą, teismas konstatuoja, kad yra tikslinga patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimą Nr. RV-25-2991 ir nuteistajam G. D. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad lygtinai paleisto iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistojo buvimo vietą ir laiką intensyvios priežiūros metu, elgesio pataisos programas, kuriose tikslinga dalyvauti šiam nuteistajam, vietas, kuriose negalima lankytis, ir asmenis, su kuriais negalima bendrauti, nustato probacijos tarnyba, atsižvelgdama į lygtinai paleisto iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistojo rizikos lygį, kriminogeninius veiksnius, nusikaltimo, už kurį vykdoma probacija, padarymo aplinkybes, elgesį, taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus atliekant laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei į BPK 360 straipsnį, teismas nenurodo nuteistajam skirtinų įpareigojimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimą Nr. RV-25-2991 ir taikyti nuteistajam G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kuris bus vykdomas Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

Nutartį vykdyti jai įsiteisėjus. Terminą, kuriam nuteistasis lygtinai paleistas, skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos

Nutarties nuorašą susipažinti išsiųsti Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijai, nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.