Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2010-06-09 · Administracinė byla Nr. A-502-1002-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-06-09
Bylos Nr.
A-502-1002-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Irmantas Jarukaitis
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus, Lietuvos Respublikos
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
Trečiasis asmuo
V. V., Lietuvos Respublikos valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
  • 6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A502-1002/2010Procesinio sprendimo kategorija 6.5; 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSP RENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant atsakovo atstovui S. L.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos Alytaus skyriui, tretieji suinteresuoti asmenys – V. V. ir Lietuvos Respublikos valstybinė mokesčių inspekcija, dėl nelaimingo atsitikimo darbe akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI, trečiasis suinteresuotas asmuo) Alytaus skyriaus (toliau – ir Skyrius, atsakovas, apeliantas) 2006 m. liepos 25 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 (toliau – ir Aktas).

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Aktas yra nepagrįstas. Nurodė, jog 2005 m. liepos 2 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo metu ūkininko A. S. sodyboje, esančioje Lazdijų raj., (duomenys neskelbtini), žuvęs V. V. Bendrovėje dirbo 5 darbo dienų savaitę, ir pažymėjo, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ne Bendrovėje nustatytu darbo laiku, o V. V. poilsio dieną, kai jis talkos metu traktoriumi padėjo vežti šieną ūkininko sodyboje. Teigė, kad Bendrovei tuo metu vadovavo V. P., tačiau ji jokių nurodymų dirbti poilsio dieną V. V. nedavė, t. y. jo veikla nebuvo susijusi su darbdavio pavedimu. Laikėsi pozicijos, jog dėl to V. V. žūties negalima vertinti kaip nelaimingo atsitikimo darbe, taigi ir Aktas negalėjo būti surašytas.

Atsiliepimas

Atsakovas Skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime atsakovas paaiškino, jog iš liudytojų parodymų nustatė, kad V. V. nelaimingo atsitikimo metu A. S. ūkyje dirbo Bendrovės direktorės pavedimu. Vertino, jog dėl šios priežasties nelaimingas atsitikimas yra susijęs su V. V. ir Bendrovės darbiniais santykiais, kas traktuotina kaip nelaimingas atsitikimas darbe. Pažymėjo, jog dėl to buvo atliktas tyrimas ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo saugos ir sveikatos įstatymu (toliau – ir Įstatymas), surašytas Aktas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VDI atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti, o Aktą palikti galioti.

Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog iš pradžių tyrimas buvo atliekamas tik dėl nelegalaus darbo, tačiau, atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N9-62-658/2006, kurioje buvo nustatyta, jog V. V. žuvo vykdydamas darbdavio nurodymus, buvo pradėtas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir Aktą panaikino.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog esminis klausimas šioje byloje yra aplinkybė, ar 2005 m. liepos 2 d. V. V. žuvo vykdydamas savo tiesiogines darbines funkcijas, t. y. V. P., kaip darbdavio, nurodymus. Rėmėsi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 93 straipsniu ir nurodė, jog byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad 2005 m. kovo 23 d. tarp Bendrovės ir V. V. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kurioje numatyta, jog V. V. Bendrovėje dirbs vairuotoju. Pažymėjo, kad tą pačią dieną V. V. buvo instruktuotas saugiai dirbti.

Rėmėsi Įstatymo 2 straipsnio 8 ir 20 dalimis, 42 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 7 ir 8.1 punktais ir padarė išvadą, kad nelaimingo atsitikimo darbe faktui konstatuoti būtinasis elementas yra darbas, t. y. darbo vietoje ir darbo laiku darbo sutartyje numatytų sąlygų arba darbdavio pavedimų vykdymas (ar kitų darbinių funkcijų su jo žinia atlikimas). Pažymėjo, jog bylos medžiaga patvirtina, kad V. V. žuvo 2005 m. liepos 2 d. A. S. ūkyje dirbdamas traktoriumi T-16 MG prie šieno. Atkreipė dėmesį į tai, jog Bendrovės 2005 m. liepos mėnesio darbo grafike, patvirtintame jos direktorės V. P., minėta diena buvo pažymėta kaip V. V. poilsio diena, tačiau darbo tabelyje nei apie V. V. poilsį, nei apie darbo laiką 2005 m. liepos 2 d. nepažymėta. Konstatavo, kad iš Bendrovės darbo laiko apskaitos dokumentų nematyti, jog V. V. nelaimingo atsitikimo dieną būtų atlikęs darbines funkcijas, dėl kurių buvo susitarta pasirašant darbo sutartį.

Akcentavo, jog nagrinėjamu atveju jokių rašytinių įrodymų, kad V. V. nelaimingo atsitikimo dieną dirbo darbdavio iniciatyva ar jam žinant, nėra. Pažymėjo, jog tokių aplinkybių nepaaiškėjo ir iš liudytojais apklaustų asmenų duotų parodymų, be to, jie nėra labai informatyvūs, nes praėjo pakankamai daug laiko nuo nelaimingo atsitikimo. Pirmosios instancijos teismas laikėsi nuomonės, kad dėl to atsirado prieštaravimų liudytojų parodymuose. Atkreipė dėmesį į tai, jog Alytaus rajono apylinkės prokuratūros 2007 m. birželio 7 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą taip pat grindžiamas išvada, kad liudytojų parodymų nepakanka išvadai, jog nelaimingas atsitikimas yra susijęs su darbu, padaryti. Be to, įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N9-62-658/2006 buvo konstatuota, kad V. V. darbdaviu buvo Bendrovė, kuri jam mokėjo atlyginimą nuo 2005 m. gegužės 6 d. iki 2005 m. liepos 2 d., kad šis darbuotojas buvo pasitelktas kitiems darbams, galimai nesulygtiems darbo sutartimi.

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgęs į pirmiau išdėstytą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad V. V. darbas A. S. ūkyje negali būti pripažintas darbdavio nurodymu atliekamu darbu, todėl Aktas yra nepagrįstas ir naikintinas.

III.

Atsakovas Skyrius apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimą panaikinti ir Aktą palikti galioti.

Apeliaciniame skunde akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis tų pačių liudytojų parodymais kaip ir atsakovas, surašydamas Aktą, administracinėje byloje Nr. N9-62-658/2006 konstatavo, kad V. V. darbdavys buvo Bendrovės vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Teigė, jog Bendrovės vadovė V. P. 2005 m. liepos 1 d. nurodė V. V. 2005 m. liepos 2 d. dirbti A. S. ūkyje, be to, ji pati jį nuvėžė į Alytų, iš kurio jis buvo nuvežtas į minėtą ūkį dirbti.

Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai yra analogiški jo atsiliepimo į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui argumentams.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepime į atsakovo Skyriaus apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka, ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, o Aktą palikti galioti.

Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, kad Aktas buvo surašytas teisėtai ir išsiaiškinus visas V. V. žūties aplinkybes. Akcentuoja, jog Bendrovė apie V. V. žūtį Skyriui nepranešė. Nurodė, jog žuvusiojo šeimai Bendrovės vadovė V. P. pasakojo, kad jis žuvo dirbdamas, tas pats buvo pasakyta policijai, greitosios medicininės pagalbos darbuotojams ir televizijai. Teigia, kad darbo sutartis ir algalapiai yra suklastoti, t. y. surašyti jau po V. V. mirties, ką patvirtino ir atlikta ekspertizė. Pažymi, kad V. V. už darbą A. S. ūkyje buvo mokama iš Bendrovės lėšų. Teigia, kad V. S. buvo tiesioginis jos sutuoktinio vadovas. Atkreipia dėmesį į tai, jog pirminių apklausų metu liudytojais apklausti asmenys nenurodė, kad V. V. nelaimingo atsitikimo dieną buvo neblaivus. Atkreipia dėmesį į tai, jog dalį V. V. laidotuvių išlaidų padengė Bendrovė, kas įrodo, jog jis buvo jos darbuotojas. Pažymi, kad traktorius, kuriuo dirbo V. V. nelaimingo atsitikimo metu, buvo techniškai netvarkingas, tačiau tai nebuvo ištirta.

Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo VDI atsiliepimų į atsakovo Skyriaus apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Administracinis ginčas kilo dėl nelaimingo atsitikimo darbe akto. Teismas, nagrinėdamas bylą, privalo patikrinti ginčijamo akto teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nelaimingas atsitikimas darbe apibrėžiamas kaip įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). Pagal šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatą saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 7 punkte nustatyta, kad ištyrus nelaimingą atsitikimą, nustatomas jo ryšys su darbu. N- 1 formos aktas surašomas asmeniui, kai nelaimingas atsitikimas darbe (įvyksta) dirbant darbo sutartimi sulygtą ar kitą darbdavio pavestą arba su darbdaviui atstovaujančio asmens ar jo įgalioto asmens žinia atliekamą darbą (Nuostatų 8.1 p.).

Byloje nustatyta, kad 2006 m. liepos 25 d. Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus darbo inspektorius surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktą, kuriuo konstatavo, kad 2005 m. liepos 2 d. Lazdijų rajone, (duomenys neskelbtini), ūkininko A. S. ūkyje, dirbdamas traktoriumi T-16 MG su šieno vartytuvu, apsivertė ir žuvo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. V. Pripažinta, kad ūkyje pastarasis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktorės V. P. pavedimu, pažeidžiant Darbo saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsnio 1 bei 4 dalių (darbdavys leido dirbti nepatikrinęs darbuotojo sveikatos), 27 straipsnio 1 dalies (darbuotojas nebuvo instruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą) reikalavimus, be to, pažeista ir Darbo kodekso 123 straipsnio 1 dalis, kadangi darbuotojui leista dirbti neblaiviam ir 270 straipsnio 1 dalis – dirbo neapmokytas ir neinstruktuotas saugiai dirbti asmuo (t. I, b. l. 8-9).

Dėl esminių procedūrų ar asmens, surašiusio nelaimingo atsitikimo darbe aktą, kompetencijos ginčas nekilo. Pareiškėjas nesutinka su faktinių aplinkybių vertinimu ir ginčija atsakovo akto pagrįstumą. Taigi, turi būti įvertinta, ar atsakovo surinkta medžiaga davė pakankamą pagrindą V. V. žūtį pripažinti nelaimingu atsitikimu darbe ir dėl to surašyti N-1 formos aktą.

Asmeniui, surašiusiam administracinį aktą tenka pareiga jį pagrįsti objektyviais duomenimis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Asmeniui, ginčijančiam administracinį aktą teisme, tenka procesinė pareiga pagrįsti savo teiginius ir reikalavimus (ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis).

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų vertinimas reikšmingas tiek kiek patvirtina ar paneigia teiginį, kad nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo V. V., įvyko darbe, t.y. dirbant darbo sutartimi sulygtą ar kitą darbdavio pavestą arba su darbdaviui atstovaujančio asmens ar jo įgalioto asmens žinia atliekamą darbą.

Byloje nustatyta, kad 2005 m. kovo 23 d. tarp Individualios įmonės (duomenys neskelbtini) savininkės V. P. ir V. V. buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią pastarasis priimtas dirbti vairuotoju (t. 1, b. l. 16,17). Nors individualios įmonės darbuotojų etatų sąrašai ir pareigybių aprašymai nepateikti, dėl savininkės ir V. S. asmeninių santykių bei pastarojo faktinės veiklos įmonėje pripažintina kad jog abiejų šių asmenų pavedimai darbuotojams pagrįstai traktuoti kaip darbdavio ar darbdavį atstovaujančio asmens. Tai patvirtina ir duomenys apie V. S. vadovaujamą darbą UAB (duomenys neskelbtini), perregistravus iš individualios įmonės.

Valstybinei darbo inspekcijai rašytuose paaiškinimuose G.P. K. (t.1, b. l. 34), Ž. Š. (t.1, b. l. 35-37), K. Č. (t.1, b. l. 38) nurodė iš V. V. girdėję, kad jis 2005 m. liepos 2 d. įmonės, kurioje dirba, savininko nurodymu turėsiąs dirbti šienavimo darbus pas savininko tėvus ūkyje, kad tame ūkyje dirbo ir anksčiau, kad už darbus jam apmokėdavo įmonė. Ž. Š. taip pat patvirtino, jog 2005 m. liepos 2 d. rytą girdėjo V. P. ir V. V. pokalbius telefonu, kad V. P. automobiliu atvyko prie tvenkinio, kur jie žvejojo, ir išsivežė V. V., kuriam sakė, „kad reikės dirbti prie šieno, jį vartyti“ (t.1, b.l 35), bei tai, kad Ž.Š. siūlytų paslaugų įmonės savininkė atsisakė. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad P. K. iš esmės savo ankstesnius parodymus patvirtino (t. 2, b.l. 122). Analogiškos aplinkybės patvirtintos ir O. V. paaiškinime valstybinei darbo inspekcijai (t.1, b.l. 18-24) bei ją apklausus liudytoja teismo posėdžio metu. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai A. Z. ir V. S., atvykę į nelaimingo atsitikimo vietą (duomenys neskelbtini), savo paaiškinimuose Valstybinei darbo inspekcijai (t. 1, b. l. 41, 42) taip pat nurodė, jog jiems buvo sakyta, kad nukentėjusysis yra firmos darbininkas iš Alytaus atvežtas dirbti prie šieno.

Pagal byloje esantį įmonės direktorės V. P. 2005 m. birželio 16 d. patvirtintą darbo grafiką 2005 m. liepos 2 d. V. V. turėjo būti poilsio diena (t. 1, b. l. 68). Vienok darbo tabelyje nei apie V. V. poilsį, nei apie jo darbo laiką 2005 m. liepos 2 d. nepažymėta (t. 1, b. l. 69). Todėl nėra pagrindo teigti, kad šie įrodymai prieštarauja ginčijamame akte nustatytoms aplinkybėms.

Svarbios nagrinėjamam ginčui aplinkybės konstatuotos Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N9-62-658/2006, priimtoje apeliacine tvarka išnagrinėjus A. S. administracinio teisės pažeidimo bylą. Teismas nustatė, kad nelaimingo atsitikimo metu V. V. darbdaviu buvo IĮ (duomenys neskelbtini), kuri jam mokėjo atlyginimą administracinio teisės pažeidimo byloje aptariamu laikotarpiu (2005 m. gegužės 6 d. – 2005 m. liepos 2 d.), darbuotojas buvo pasitelktas kitiems darbams, matomai, nesulygtiems darbo sutartimi (t. 1, b. l. 175-177). Kai kurių liudytojų, apklaustų teismo posėdyje, parodymai nėra išsamūs ir nepilnai atitinka jų paaiškinimus valstybinei darbo inspekcijai. Tačiau tai paaiškinama ilgu laikotarpiu nuo nelaimingo atsitikimo iki jų apklausos bei bylos proceso šalių (ABTĮ 48 straipsnio 2 dalis) nepakankamu aktyvumu nustatant visas reikšmingas ginčui aplinkybes. Pareiškėjo darbuotojų pozicijos prieštaravimas kitai bylos medžiagai paaiškinamas suinteresuotumu bylos baigtimi.

Aptartų įrodymų analizės pagrindu daroma išvada, kad nelaimingas atsitikimas, įvykęs 2005 m. liepos 2 d. (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone, pas ūkininką A. S., susijęs su V. V. darbu IĮ (duomenys neskelbtini) aukščiau aptarto teisinio reguliavimo prasme ir pagrįstai atsakovo laikytas nelaimingu atsitikimu darbe. Pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, byloje nesurinkta. Todėl skundžiamo akto naikinti pagrindo nėra.

Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o nauju sprendimu pareiškėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nuspre ndžia:

Atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimą panaikinti. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai Alytaus skyriui dėl nelaimingo atsitikimo darbe akto panaikinimo atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Anatolijus Baranovas Artūras Drigotas Irmantas Jarukaitis