- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-12-01
- Bylos Nr.
- e1-3193-1133/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33630-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Kaltinamasis
- P. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje P. M. (P. M.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 28 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 9 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartimi paleistas lygtinai, neatlikus 3 metų 8 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmės;
2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 28 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskiriant galutinę subendrintą 3 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartimi paleistas lygtinai, neatlikus 5 mėnesių 26 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Bausmę atlikęs.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
P. M. 2020 m. rugpjūčio 21 d., apie 21.09 val., būdamas neblaivus (nustatytas 2,87 promilių girtumas), Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jį sulaikius ir bandant įsodinti į tarnybinį automobilį, aktyviais veiksmais, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams, t. y. stangrino rankas, mosikavo rankomis, spardėsi kojomis ir vieną kartą su koja įspyrė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui I. N. į kairę koją ir taip sukėlė jam fizinį skausmą. Tokiu būdu P. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis P. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d., nuo 14 val., būdamas svečiuose pas draugą A., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė alų ir degtinę, išgėrė daug, tiksliai pasakyti negali, nes neskaičiavo. Pas A. taip pat buvo aštuoni jų bendri pažįstami, su juo kartu buvo jo draugė V.. Visi sėdėjo kieme, vartojo alkoholį. Kažkuriuo metu kažkas tai išeidavo, tai grįždavo, todėl negali pasakyti, kas pasiliko, o kas išėjo namo. Jokių konfliktų nebuvo, negali paaiškinti, kas įvyko, dėl ko atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Atsimena, kad policijos pareigūnai sulaikymo metu porą kartų pripurškė jam į akis dujų ir kad jis (P. M.) buvo pristatytas į ligoninę apžiūrai, nes jo veidas buvo kruvinas. Daugiau nieko negali paaiškinti, įvykio neatsimena, neatsimena kad pasipriešino policijos pareigūnams, buvo stipriai išgėręs, jam nustatytas apie 3 promiles girtumo laipsnis, nemano, kad galėtų priešintis, smūgiuoti tokiame stovyje, tikriausiai vos ant kojų galėjo išsilaikyti (priedo b. l. 44-46).
P. M. papildomos apklausos metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Tą dieną išgėrė daug alkoholio, buvo labai girtas, dėl to kilo konfliktas su jo kompanijos draugais, kurie jį sumušė ir norėjo, kad jis (P. M.) išeitų iš jų namų, bet kadangi buvo girtas, išeiti nenorėjo. Kai buvo iškviesta policija, jis (P. M.) nenorėjo vykti su policininkais ir galėjo jiems pasipriešinti. Visų įvykio smulkmenų nepamena, bet nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, kad pasielgė neteisingai (priedo b. l. 48).
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:
Nukentėjusiojo I. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir jo 2020 m. rugpjūčio 21 d. tarnybinis pranešimas, kuriuose nurodyta, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. 2020 m. rugpjūčio 21 d., apie 21.09 val., patruliuojant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiąja patrule G. L. (L.) S., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), triukšmauja kaimynai, mušasi tarpusavyje, įžeidinėja pranešėją, kuri bando juos raminti. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko pranešėja, kuri nurodė, kad jos kaimynai už jos namo tvoros pradėjo konfliktuoti. Nuvykus tarnybiniu automobiliu prie priešais esančio namo, adresu (duomenys neskelbtini), pamatė kompaniją asmenų, visi asmenys atrodė neblaivūs, sunkiai orientavosi, nesuprato, kad atvyko policijos pareigūnai. Jiems prisistatė ir paklausė, ar gali užeiti į kiemą, užėjus kieme buvo 6 asmenys, iš kurių vienas buvo P. M.. Pradėjus aiškintis aplinkybes A. Š. pasakė, kad P. M. yra nepageidaujamas jo namuose, todėl jie pasakė P. M., kad šis turi prieiti prie jų tarnybinio automobilio. P. M. ėmė agresyviai elgtis, įžeidinėti juos įvairiais necenzūriniais žodžiais (apklausoje ir tarnybiniame pranešime nurodyti konkretūs necenzūriniai žodžiai), pradėjo grasinti atleisti juos iš darbo. P. M. keletą kartų buvo liepta nutraukti neteisėtus veiksmus jų atžvilgiu, tačiau jis į jų teisėtus reikalavimus nereagavo, dėl to nusprendė nuvesti jį į tarnybinį automobilį. Tuomet P. M. ėmė aktyviais veiksmais priešintis ir atsisakė eiti su jais į tarnybinį automobilį, vengė sulaikymo, pradėjo mosikuotis rankomis, bandydamas suduoti smūgį, atsistojo į kovinę stovėseną, todėl buvo perspėtas, jog prieš jį bus panaudoti kovinių imtynių veiksmais. P. M. ir toliau nereagavo ir tęsė savo neteisėtus veiksmus, todėl buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, tarnybinės dujos bei uždėti antrankiai. Tuomet P. M. įsodino į tarnybinį automobilį ir dėl kraujuojančios nosies iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Po medikų apžiūros buvo nuspręsta P. M. uždėti antrankius iš priekio, nes prieš tai juos uždėjo jam už nugaros. Nuėmus antrankius P. M. vėl tapo agresyvus, pradėjo priešintis, bandant uždėti antrankius ir įsodinti į tarnybinį automobilį, jis pradėjo stangrinti rankas, mosikuoti rankomis, bandydamas suduoti smūgius, spardytis kojomis ir tuo metu vieną kartą dešine koja įspyrė jam (I. N.) į kairės kojos priekinę šlaunies dalį ir taip sukėlė fizinį skausmą (priedo b. l. 20, 24-26);
Liudytojos G. L. (L.) S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir jos 2020 m. rugpjūčio 21 d. tarnybinis pranešimas, kuriuose nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d., apie 21.09 val., patruliuojant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu I. N., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą dėl konflikto tarp kaimynų Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėja, kuri nurodė, kad jos kaimynai už jos namo tvoros pradėjo konfliktuoti. Nuvykus prie namo adresu (duomenys neskelbtini), jie pamatė kompaniją asmenų, kurie buvo neblaivūs, nesuprato, kad atvyko policijos pareigūnai. Jie jiems prisistatė ir paklausė, ar gali užeiti į kiemą, užėjus, jame buvo 6 asmenys, tarp jų ir P. M.. Aiškinantis aplinkybes A. Š. pasakė, kad P. M. jo namuose yra nepageidaujamas, todėl jie (pareigūnai) pasakė P. M., kad jis turi prieiti prie jų tarnybinio automobilio. Tuomet P. M. pradėjo agresyviai elgtis, įžeidinėti juos įvairiais necenzūriniais žodžiais, pradėjo grasinti, kad atleis juos iš darbo. P. M. keletą kartų buvo pasakyta nustotų juos įžeidinėti, tačiau jis nereagavo. Jie (pareigūnai) pasakė pakartotinai P. M. eiti į tarnybinį automobilį. Priėjus prie P. M., jis ėmė aktyviais veiksmais priešintis ir atsisakė eiti su jais į tarnybinį automobilį, vengė sulaikymo, pradėjo mosikuotis rankomis, bandydamas suduoti kolegai I. N. smūgius, atsistojo į kovinę stovėseną, todėl buvo perspėtas, jog prieš jį bus panaudoti kovinių imtynių veiksmai. P. M. toliau nereagavo, todėl prieš jį jie (pareigūnai) panaudojo kovinių imtynių veiksmus ir tarnybines dujas bei uždėjo antrankius ir įsodino į tarnybinį automobilį. Dėl kraujuojančios nosies iškvietė jam greitąją medicinos pagalbą, kuri jam vietoje suteikė pirmąją pagalbą. Po to buvo nuspręsta P. M. uždėti antrankius iš priekio, nes buvo uždėti už nugaros, o jis pasakė, kad šie jam spaudžia. Nuėmus antrankius P. M. vėl tapo agresyvus, pradėjo priešintis, bandant uždėti antrankius ir įsodinti į tarnybinį automobilį, jis pradėjo stangrinti rankas, mosikuoti rankomis, bandydamas suduoti I. N. smūgius, spardytis kojomis ir tuo metu vieną kartą su koja spyrė I. N. į kairę koją. I. N. sakė, kad jam skauda koją, bet tęsė patruliavimą, dėl medicininės pagalbos nesikreipė (priedo b. l. 19, 34);
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d., 21.09 val., buvo gautas pranešimas dėl triukšmaujančių kaimynų. Pareigūnams atvykus nurodytu adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo neblaivių asmenų kompanija, kuri tarpusavyje konfliktavo. Kadangi to namo savininkas pasakė, kad P. M. ten yra nepageidaujamas, pastarojo buvo paprašyta praeiti iki tarnybinio automobilio. Šiam agresyviai elgiantis, įžeidinėjant ir priešinantis, nevykdant teisėtų pareigūnų reikalavimų, pastarajam, panaudojus kovinių imtynių veiksmu bei dujas buvo uždėti antrankiai. Kadangi P. M. pasakė, kad jam spaudžia antrankiai, buvo nutarta juos perdėti iš priekio. Nuėmus antrankius P. M. vėl tapo agresyvus, pradėjo priešintis bandant uždėti antrankius ir įlaipinti į tarnybinį automobilį, P. M. pradėjo stangrinti rankas, mosikuoti ir spardytis kojomis (priedo b. l. 7);
Įvykio vietos apžiūros 2020 m. rugpjūčio 22 d. protokolu, kurio duomenimis nagrinėjamas įvykis įvyko Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-18);
Alkotesterio kvitas, iš kurio matyti, kad P. M. 2020 m. rugpjūčio 21 d., 23.14 val. buvo nustatytas 2,87 promilių girtumas (priedo b. l. 53);
2020 m. spalio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolu bei pateiktais vaizdo įrašais, iš kurių matyti, jog peržiūrėjus pateiktus vaizdo įrašus reikšmingi duomenys matosi „2020_0821_223027_065“ vaizdo įraše. Šiame įraše matosi P. M., sėdintis ant policijos automobilio galinės dalies krašto, jį apžiūri greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, sustabdo nosies kraujavimą. Po to jam pareigūnas nuima antrankius ir liepia sėsti į automobilį. P. M. klausia „ar tu nori pasakyti, kad mane veši?“, jam atsako, kad taip. P. M. pakartotinai klausia už ką jį veš. Pareigūnai bando jam uždėti antrankius, liepia pakelti kojas, bet jis kelia rankas ir neleidžia to padaryti. Tuomet matosi staigūs judesiai, P. M. link filmuojančio pareigūno judančių kojų siluetai, vaizdas susilieja (priedo b. l. 65-66).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.
Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina P. M. pareikštą kaltinimą, t. y. jog jis 2020 m. rugpjūčio 21 d., apie 21.09 val., būdamas neblaivus (nustatytas 2,87 promilių girtumas), Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jį sulaikius ir bandant įsodinti į tarnybinį automobilį, aktyviais veiksmais, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojams, t. y. stangrino rankas, mosikavo rankomis, spardėsi kojomis ir vieną kartą su koja įspyrė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiajam patruliui I. N. į kairę koją ir taip sukėlė jam fizinį skausmą.
Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais pirmiau aprašytais įrodymais: tai nukentėjusiojo – pareigūno I. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir tarnybiniu pranešimu, liudytojos – pareigūnės G. L. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir tarnybiniu pranešimu, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, alkotesterio kvito duomenimis, vaizdo įrašais ir kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurių matyti, jog pareigūnams atvykus pagal iškvietimą į įvykio vietą, sulaikant neblaivų P. M., pastarasis priešinosi ir sulaikymo metu įspyrė pareigūnai I. N. į kairę koją. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu.
Teismas pažymi, jog kaltinime netiksliai nurodyta nusikaltimo padarymo vieta nurodant, jog nusikaltimas padarytas Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų matyti, jog šiuo adresu buvo gautas pranešimas iš pranešėjos, tačiau atvykus pagal iškvietimą pranešėja patikslino, jog triukšmas vyksta pas jos kaimynus, todėl pareigūnai tarnybiniu automobiliu nuvyko prie šalia esančio namo adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini). Būtent šiuo adresu buvo sulaikomas P. M., kuris, priešindamasis sulaikymui, pareigūnui I. N. vieną kartą įspyrė į koją. Ši vieta apžiūrėta ir įvykio vietos apžiūros metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad, šios aplinkybės patikslinimas neturi įtakos kaltinamojo gynybai, nesunkina jo padėties, teismas tikslina nusikaltimo padarymo vietą nurodant, jog nusikaltimas buvo padarytas Vilniuje, (duomenys neskelbtini).
Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad P. M. nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas atliekančiam pareigūnai I. N. ir norėjo taip veikti, jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 286 straipsnį.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, P. M. neprieštaravo bei nurodė sutinkantis su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (priedo b. l. 71).
Nukentėjusysis I. N. buvo informuotas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų nepareiškė (priedo b. l. 79).
BK 286 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
P. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina, jog veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.
P. M. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau teistas du kartus, abu kartus už smurtinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs (priedo b. l. 56-60). Per paskutinius 1 metus 1 kartą baustas administracine tvarka dėl teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymo ir pareigūnų garbės ir orumo pažeminimo (pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnį), informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (priedo b. l. 61-62), šiuo metu nedirba (priedo b. l. 64), tačiau nuo 2020 m gegužės 12 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje (priedo b. l. 63). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti P. M. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 286 straipsnio sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, kurios terminas nustatytinas lygus šios bausmės vidurkiui – 6 mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį kas mėnesį neatlyginti dirbti po 30 valandų visuomenės labui. Atsižvelgiant į nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą ir pasekmes, teismas sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, mano, kad būtent tokia bausmė bus teisinga ir proporcinga siekiamiems tikslams, nusikalstamos veikos pavojingumui bei P. M. asmenybei.
Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu iki 4 mėnesių.
P. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (priedo b. l. 49-50) – paliktinas iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Iš bylos medžiagos matyti, kad P. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d., 22.30 val. iki 2020 m. rugpjūčio 22 d., 12.44 val. (viena diena) (priedo l. 36-37, 52). Šis laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65, 66 straipsniais, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais paliktinas saugoti byloje (BPK 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
P. M. (P. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį visą šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 4 (keturių) mėnesių, įpareigojant jį visą šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d., 22.30 val. iki 2020 m. rugpjūčio 22 d., 12.44 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
P. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikinti.
Kompaktinį diską su vaizdo įrašais iš įvykio vietos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
1) Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 – 45 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.
2) Viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų paraiškas. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir nuteistojo pageidavimą.
3) Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.
4) Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.
5) Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu.
6) Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
7) Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
8) Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
9) Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
10) Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.