Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-12-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-276/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-27
Bylos Nr.
1S-276/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Regina Gaudutienė
Kaltinamasis
R. B.
Advokatai
Edgaras Paulius Staniukaitis, Aldevinas Švedas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-276/2010 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 27 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėja Regina Gaudutienė,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,gynėjui advokatui Aldevinui Švedui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. B. gynėjo advokato Edgaro Pauliaus Staniukaičio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. B. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2010 m. lapkričio 25 d.

Teisėja, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. kaltinamumas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 3 dalyje, t.y. kad jis laikotarpiu nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2009 m. lapkričio 24 d., 15.30 val., garaže Nr. 47, esančiame garažų masyve (duomenys neskelbtini) priklausiančiame M. K., laikė įvairiomis formomis labai didelį kiekį – 2330,953 g. psichotropinės medžiagos – metamfetamino, psichotropinę medžiagą MDMA, kurios masė 0,083 g., psichotropinę medžiagą – 1-(3-chlorofenil) piperaziną, kurio masė 0,139 g., psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurio masė 0,021 g., didelį kiekį – 67,388 g. narkotinės medžiagos kokaino, didelį kiekį – ne mažiau kaip 5,885 g. narkotinės medžiagos – heroino, kurio dalį gabeno, t.y., ne mažiau kaip 1,359 g., 2009 m. lapkričio 24 d., 14.00 val., iš minėto garažo išsinešė plastikiniame maišelyje paslėpęs savo rūbuose bei bėgdamas nuo jį bandančių sulaikyti pareigūnų, šį maišelį suplėšė ir narkotinę medžiagą – heroiną išbarstė prie garažų Nr. 28 ir 29, esančių (duomenys neskelbtini), be to, laikotarpiu nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2009 m. lapkričio 26 d., 13.05 val., garaže pažymėtame Nr. 59, esančiame garažų eksploatavimo bendrijoje „N“, (duomenys neskelbtini)., priklausančiame N. Ž., laikė didelį kiekį – 98,294 g. psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 0,581 g. narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 17 d. nutartimi R. B. suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Teismo nutartyje nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog R. B. kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, kuri pagal pavojingumą priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų, už ją įstatyme numatyta tik griežta laisvės atėmimo bausmė, R. B. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, darbo, bandomas sulaikyti 2009 m. lapkričio 24 d. įvykio vietoje nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pabėgo, dėl ko buvo paskelbta paieška, sulaikomas priešinosi pareigūnams, yra pagrindas manyti, kad R. B., būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti griežtos bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai, kad kaltinamasis kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, praeityje jau keturis kartus buvo teistas, teistumai neišnyko, teismo nuomone, yra taip pat pagrindas manyti, kad R. B. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šalies argumentai

Kaltinamojo R. B. gynėjas advokatas E. P. Staniukaitis skundu prašo panaikinti apygardos teismo nutartį, kuria nutarta pratęsti R. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams. Nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. R. B., būdamas laisvėje niekaip negalės trukdyti ar kitaip įtakoti atliekamą tyrimą, todėl pagrindo taikyti griežčiausią kardomąją priemonę nėra. Iš nutarties, kuo pasireiškė būtinumas skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, yra visiškai neaišku. Teismas net nesvarstė galimybės skirti R. B. kitų, švelnesnių kardomųjų priemonių. R. B., tiek jo sutuoktinė M. B. buvo pateikę prašymus Kauno apygardos prokuratūros ONKTS prokurorei G. V. spręsti dėl suėmimo pakeitimo švelnesne kardomąja priemone, tačiau joks atsakymas nebuvo gautas. Advokato teigimu, byloje nėra jokio, ne tik kad objektyvaus, įrodymo patvirtinančio, kad R. B. įsigijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. R. B. įtarimai pareikšti yra nekonkretūs ir neapibrėžti. O įstatymas draudžia skirti (pratęsti) suėmimą vadovaujantis vien tik tuo, kad asmuo įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu ir už kurį gresia griežta laisvės atėmimo bausmė. Byloje turi būti duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent R. B. yra padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas. Skundžiamojoje nutartyje nurodyti bylos duomenys, kurie patvirtina įtariamojo kaltę, prieštarauja byloje nustatytiems faktiniams duomenims. Advokatas nesutinka ir su teismo išvada, kad R. B., būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti griežtos bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Gynėjas yra įsitikinęs, kad įstatymas draudžia skirti (pratęsti) suėmimą vadovaujantis tik prielaida, kad asmuo gali slėptis, ir reikalauja, jog ši aplinkybė būtų pagrįsta bylos medžiaga, objektyviais įrodymais, kurių, jo teigimu, byloje nėra. Teismo nurodytos aplinkybės, kad R. B. sulaikomas bandė bėgti, priešinosi nėra pagrįstos objektyvia bylos medžiaga, o tik policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais. R. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), nedirba, nes įmonei, kurioje dirbo UAB ,,V“ šiuo metu yra iškelta bankroto byla, yra registruotas Kauno darbo biržoje, turi šeimą, augina mažametę dukrą M. B. Šiuo metu R. B. atsirado galimybė įsidarbinti UAB ,,N“, o dirbdamas galės materialiai išlaikyti savo šeimą. Be to, byloje esantys duomenys rodo, kad 1999 m. kovo 6-9 dienomis R. B. buvo laikomas Kauno miesto VPK areštinėje vienoje kameroje su asmenimis, kurie 1999 m. kovo 8 d. pabėgo iš areštinės, tačiau B. B. tarp pabėgusių asmenų nebuvo. R. B. iš bausmės atlikimo vietų buvo išleistas anksčiau laiko ir nebuvo grąžintas, kaip pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas. Visos šios aplinkybės, advokato teigimu, rodo, kad R. B. neturi pagrindo slėptis ir bėgti nuo teismo. Be to, advokatas tvirtina, kad R. B. negali byloje trukdyti nustatyti tiesos ir bylos nagrinėjimo teisme procesui, nes jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai su R. B. šiuo metu neatliekami, visi būtini veiksmai jau atlikti, teismas įrodymų tyrimą baigė 2010 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje. Kauno apygardos teismui, pratęsus R. B. suėmimo terminą trims mėnesiams, R. B. be apkaltinamojo nuosprendžio faktiškai bus laikomas suimtas 15 mėnesių, kas aiškiai prieštarauja bet kokiems protingumo, teisėtumo principams, pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatos. BPK 127 straipsnyje aiškiai nurodyta, jog suėmimas negali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius. Tik dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties šio straipsnio 1 dalyje numatytą suėmimo terminą teisėjas gali pratęsti. Tačiau šiuo atveju ši byla negali būti taikoma tokia. Vien dėl tos priežasties, kad galimai padarytas nusikaltimas priskiriamas sunkių ar labai sunkių nusikaltimų kategorijai, byla negali būti laikoma ypatingai sudėtinga ar didelės apimties.

Teismo posėdyje kaltinamojo R. B. gynėjas prašo kaltinamojo gynėjo advokato E. P. Staniukaičio skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo gynėjo advokato E. P. Staniukaičio skundas atmestinas.

Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad joje tikrai yra duomenų leidžiančių manyti, kad R. B. dalyvavo nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas, padaryme. Jie išdėstyti byloje surašytame kaltinamajame akte (kratų, vietos apžiūros protokolai, liudytojų M. K., V. K. ir kitų parodymai, asmenų parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, specialistų išvados, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kt.). Todėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimui ir jo termino pratęsimui buvo įstatyminis pagrindas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tokios sąlygos skirti R. B. suėmimą šioje byloje yra, nes jis kaltinamasis padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Įvertinęs suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo R. B. pagrindus, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šioje byloje BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų pasiekti.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas R. B. suėmimo terminą pratęsė nustatęs du BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus.

R. B. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, o nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalies vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Todėl nepagrįstas skundo argumentas, jog teismas turi nurodyti konkrečias faktines aplinkybes, rodančias, kad kaltinamasis rengiasi tai padaryti. Šiuo pagrindu kaltinamajam pratęsiant suėmimo terminą, atsižvelgiama ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Apygardos teismo pagrįstą manymą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, sustiprino tos aplinkybės, jog R. B., bandant jį sulaikyti, įvykio vietoje nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pabėgo, dėl ko buvo paskelbta pastarojo paieška, sulaikomas pareigūnų priešinosi. Šią aplinkybę kaltinamojo gynėjas skunde ginčija ir nurodo, kad tai tik teismo prielaida, kurios nepatvirtina jokie įrodymai. Kaltinamojo gynėjo nuomone, policijos pareigūnų tarnybiniai pareiškimai nėra įrodymas, kad taip iš tikrųjų buvo. Šie argumentai nepagrįsti. Policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kaip ir kiti byloje esantys dokumentai, yra vieni iš byloje esančių dokumentų, kuriais teismas gali remtis, jeigu juose yra užfiksuota tokių duomenų, kurie rodo, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Minėtuose tarnybiniuose pranešimuose yra užfiksuoti tokie faktai, todėl teismas, remdamasis jais, pagrįstai nurodė nutartyje, kad byloje yra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog R. B., būdamas laisvėje, gali vėl bandyti pasislėpti. R. B. gynėjas skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad R. B. turi šeimą, mažametę dukrą, ketina įsidarbinti ir materialiai išlaikyti savo šeimą. R. B. gynėjo skunde nurodomos aplinkybės, kurių teismas skundžiamoje nutartyje tikrai neaptarė, kad jis turi šeimą, mažametį vaiką ir kt., yra svarbios sprendžiant suėmimo skyrimo klausimą, tačiau šiuo atveju jos nenusveria realiai egzistuojančių suėmimo pagrindų ir nėra pakankamos pačios griežčiausios kardomosios priemonės panaikinimui. Tos aplinkybės, jog R. B. iš bausmės atlikimo vietų buvo išleistas anksčiau laiko ir nebuvo grąžintas, kaip pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, 1999 m. kovo 6-9 dienomis R. B. buvo laikomas Kauno miesto VPK areštinėje vienoje kameroje su asmenimis, kurie 1999 m. kovo 8 d. pabėgo iš areštinės, tačiau B. B. tarp pabėgusių asmenų nebuvo, taip pat neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad jis nesislėps (nebėgs) nuo teismo, nes R. B., bandant jį sulaikyti, įvykio vietoje nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pabėgo, dėl ko buvo paskelbta pastarojo paieška, sulaikomas pareigūnų taip pat priešinosi, kas leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje jis vėl gali bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo ir taip bandyti išvengti griežtos bausmės.

Kaltinamojo gynėjas taip pat nesutinka su teismo išvada, jog R. B., būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus, ir skunde nurodo, kad teismas turėjo kruopščiai patikrinti, ar R. B. pagrįstai pareikšti įtarimai ir ar juos patvirtina faktiniai bylos duomenys. Teigia, kad R. B. nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo. Jau buvo nurodyta, kad byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, jog R. B. galėjo dalyvauti kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos padaryme. Šioje baudžiamojo proceso stadijoje teismas nesprendžia, ar tie duomenys yra įrodymai, patvirtinantys kaltinamojo kaltę, tai padaryti gali tik teismas, išnagrinėjęs bylą teisiamajame posėdyje. Ar kaltinamasis iš tikrųjų padarė jam inkriminuotą veiką, kiek teisingi yra duomenys, kuriais grindžiamas suimtojo kaltumas, gali spręsti tik teismas, išnagrinėjęs bylą teisiamajame posėdyje. BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės taikymui reikalingas buvimas pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Todėl šis ir kiti kaltinamojo gynėjo skundo argumentai dėl R. B. kaltės ir ją patvirtinančių įrodymų nebuvimo yra nepagrįsti ir atmetami. Tuo tarpu teismas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą R. B. suėmimo termino pratęsimo pagrindą nustatė pagrįstai. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu gali būti skiriamas arba pratęsiamas suėmimas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. R. B. anksčiau teistas buvo jau ne vieną kartą, ankstesni jo teistumai nėra išnykę, o tai charakterizuoja kaltinamąjį kaip linkusį daryti nusikalstamas veikas. Nusikaltimas, kurio padarymu dabar kaltinamas R. B., yra nurodytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Be to, šioje byloje R. B. pateikti kaltinimai padarius nusikaltimą, kuris iš tikrųjų savo esme yra savanaudiškas, todėl įvertinus šią aplinkybę ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie jo legalias pajamas, yra pagrindas daryti išvadą, kad R. B. gali daryti naujus savanaudiškus nusikaltimus ir dėl to, kad neturi pragyvenimui legalių lėšų.

Įvertinus visas šias aptartas aplinkybes matyti, kad teismas BPK 122 straipsnio 1 dalyje 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus nustatė pagrįstai. Nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo pagrindus, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl ir nesvarstė švelnesnių kardomųjų priemonių paskyrimo galimybės.

Kaltinamojo gynėjas skunde taip pat nurodo, kad teismo išvada, jog R. B. trukdys procesui yra nepagrįsta, nes procesas yra iš esmės baigtas. Tačiau šio pagrindo buvimo teismas nutartyje nenurodė. Dėl to plačiau gynėjo skunde nurodomi argumentai nebus aptariami.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas kiekvieną kartą iš naujo turi patikrinti, ar tokį ilgą laiką asmeniui taikomas suėmimas yra pateisinamas. Be to, teismas visiškai neįvertino R. B. suėmimo trukmės pagrįstumo ir nutartyje nieko nepasisakė, ar 15 mėnesių laikomas R. B. suimtas, kuriam nepriimtas apkaltinamasis nuosprendis, pagrįstai. Tai, kad suėmimas šiuo atveju yra pateisinamas, šioje nutartyje jau buvo išdėstyta, o teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad suėmimo terminas R. B. pratęsiamas, nes neišnyko BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti pagrindai ir yra BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse nurodytos sąlygos. Nors teismas nutartyje ir nenurodė išsamesnių suėmimo taikymo trukmės pagrįstumo motyvų, tačiau jokių BPK nuostatų, reglamentuojančių suėmimo taikymo trukmę nepažeidė. Pažymėtina, kad remiantis EŽTT praktika, suėmimo trukmės pagrįstumas turi būti įvertinamas kiekvienoje byloje, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Šioje byloje R. B. inkriminuotas nusikaltimas yra ne tik labai sunkus, bet ir keliantis neabejotiną grėsmę visuomenei. Aptariamu konkrečiu atveju viešasis interesas netrukdomai teisiškai įvertinti inkriminuotą nusikalstamą veiką, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, neabejotinai turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Nors R. B. laikomas suimtas ilgą laiką, tačiau šioje (ir ankstesnėse) nutartyse išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad ilgas suėmimo terminas yra pateisinamas. Be to, BPK 127 straipsnis, kuris kaip nurodoma skunde buvo pažeistas, reglamentuoja suėmimo taikymo trukmę tik ikiteisminio tyrimo metu, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad suėmimas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 18 mėnesių, tačiau įstatymas nenumato maksimalių suėmimo trukmės terminų, kai byla jau yra teisme. Ši baudžiamoji byla jau nagrinėjama teisiamajame posėdyje, todėl teismo nutartis R. B. suėmimo terminą pratęsti dar trims mėnesiams nepažeidžia ir BPK 127 straipsnio nuostatų. Dėl išdėstytų motyvų skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o esant motyvuotiems R. B. suėmimo termino pratęsimo pagrindams ir sąlygoms teismas taip pat neįžvelgia nei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, nei Konvencijoje įtvirtintų žmogaus teisių pažeidimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

n utaria:

Kaltinamojo R. B. gynėjo advokato Edgaro Pauliaus Staniukaičio skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Regina Gaudutienė