- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-22
- Bylos Nr.
- ATP-226-245/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarimo L. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena L. S. atžvilgiu nutraukta, nenustačius jos veikoje Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas L. S. pagal ATPK 50 straipsnį buvo surašytas už tai, kad ji 2015 m. liepos mėnesio pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, iš kaimynui R. S. priklausančio kolektyvinio sodo teritorijos pavogė du metalinius vamzdelius ir tuo padarė R. S. nežymią materialinę žalą.
Šalies argumentai
R. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-01-12 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjant iš esmės. Skunde apeliantas nurodo, kad 2015-08-18, apie 15.00 val., atvykęs į SB „(duomenys neskelbtini)“ jam nuosavybės teise priklausantį sklypą Nr. 30, aptiko dideles sunkiasvorio transporto ratų, važiavusių per visą sklypą iki kaimynų (gretimo) sklype Nr. 29 esančio namelio, vėžes. Buvo iškasti ir pasisavinti sklype buvę keturi įbetonuoti žemėje variniai atramos strypai, skirti augančioms vynuogėms apie juos vytis. Nulaužta obels šaka. Įbetonuoti variniai strypai trukdė privažiuoti iki namelio, tai gretimo sklypo savininkė L. S. juos iškasė. Apeliantas pažymi, kad vėžes savo sklype aptinka ne pirmą kartą, tačiau iki šiol niekas nebuvo dingę. R. S. nurodo, kad J. M., gyvenanti (duomenys neskelbtini), galėtų paliudyti, jog metalinių strypų atramos vynuogėms atsiremti iš tiesų buvo ir po neteisėto sunkiasvorės technikos pravažiavimo jų neliko. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad apie bylos nagrinėjimą jam nebuvo pranešta, byla išnagrinėta be jo dalyvavimo. Apeliantas tik iš skundžiamo Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimo sužinojo, kad L. S. neketino pasisavinti vynuogių prilaikymo strypų, tik juos surinko, kad nesimėtytų, ir parnešė į savo sklypą, o vėliau ketino juos grąžinti R. S. ir tai padarė. Tačiau iki šiol niekas jam nėra grąžinęs ar perdavęs strypų. Be to, buvo dingę ne du, tačiau keturi variniai strypai. Tai jis yra nurodęs savo pareiškimuose ir skunde. Iš nutarime nurodomų aplinkybių akivaizdu, kad strypus L. S., neteisėtai veikdama sklype, išvertė, be to, ji pripažino, kad strypus parnešė į savo sklypą. Todėl apeliantas kelia klausimą, kam reikėjo strypus nešti į savo sklypą, jei nebuvo ketinimo juos pasisavinti. Taigi teismas neatskleidė L. S. veiksmų subjektyviosios pusės. Skunde pažymima ir tai, kad L. S. iš pradžių nepripažino strypus paėmusi, tik vėliau pripažino juos paėmusi ir pažadėjo sugrąžinti, tačiau to nepadarė. Apeliantas nurodo, kad L. S. ne tik kad neteisėtai važiavo per jo sodo žolinę dangą motorine transporto priemone, savavališkai įsibrovė į jo privatų sklypą, bet ir pasisavino keturis varinius, žemėje įbetonuotus, strypus. Nepaisant to, į teismo posėdį jis nebuvo kviestas ir negalėjo užduoti L. S. klausimų, teikti savo paaiškinimų, susijusių su jo strypų pasisavinimu, tokiu būdu buvo pažeistos jo teisės, numatytos ATPK 273 str. 2 dalyje.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
R. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso dvidešimtajame skirsnyje išvardinti asmenys, dalyvaujantys administracinio teisės pažeidimo bylų procese. Atitinkamai ATPK 273 straipsnyje tokiu asmeniu įvardintas nukentėjusysis ir numatytos jo teisės administracinio teisės pažeidimo bylų procese - nukentėjusysis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Vadovaudamasis ATPK 280 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) privalo išsiaiškinti, ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą. Bylos medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, ar R. S. buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką Alytaus rajono apylinkės teisme. Iš byloje esančio pranešimo „Dėl pareiškimo tyrimo“ (b. l. 22) matyti, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkas A. K. informavo R. S., kad L. S. yra surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir visa surinkta medžiaga nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui perduota Alytaus rajono apylinkės teismui, tačiau apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą nepranešta. Duomenų apie teismo šaukimo nukentėjusiajam siuntimą bylos medžiagoje taip pat nėra. Taigi ATPK 280 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimas nebuvo įgyvendintas, taip pažeidžiant pastarojo procesines teises bei užkertant kelią pasiekti administracinių teisės pažeidimų teisenos tikslus - laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis).
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vien tik byloje esantys rašytiniai asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 straipsnis) ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Taigi nepranešus R. S. apie bylos nagrinėjimą ir neužtikrinus jo dalyvavimo procese, jam nebuvo sudaryta galimybė pareikšti prašymų, užduoti klausimų administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, naudotis kitomis nukentėjusiojo teisėmis (ATPK 273 straipsnio 2 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog yra nemažai prieštaravimų ir neaiškumų (neaišku, kiek konkrečiai metalinių strypų buvo išversta ir galimai pasisavinta, nenustatyta, kokia jų vertė, taip pat lieka neaišku, ar šie strypai buvo geranoriškai sugrąžinti R. S., ar iki šiol jų buvimo vieta yra neaiški), kurie turi būti pašalinti bylą išsamiai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Pažymėtina ir tai, kad bylos medžiagoje nėra teismo posėdžio protokolo ir apeliacinės instancijos teismas negali patikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog nepaisant to, kad ATPK 285 straipsnyje numatyta, jog nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei nuoseklia suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl ATPK 273 straipsnio nuostatų pažeidimo sukeliamų pasekmių (pvz., LVAT nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N575-348/2012; N575-179-12; N575-79/2012; N62-2206/2011 ir kt.), aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas. Toks nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
R. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.