- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-25
- Bylos Nr.
- eI3-1647-631/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06137-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gitana Butrimaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „VEPROC Research and Consulting“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „VEPROC Research and Consulting“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „VEPROC Research and Consulting“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) pripažinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 21RE254 (AG89/022023) dalį, kuria konstatuota, jog Aplinkos projektų valdymo agentūra sprendimu pagrįstai nustatė Pirkimų vykdymo tvarkos aprašo pažeidimus, neteisėta ir ją panaikinti? 2) pripažinti Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra, APVA) 2023 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. APVA166 „Dėl atlikto pažeidimo tyrimo“ dalį, kuria nustatyti Pirkimų vykdymo tvarkos aprašo pažeidimai neteisėta ir ją panaikinti (toliau ir APVA Sprendimas)? 3) įpareigoti Agentūrą iš naujo vertinti pareiškėjos vykdytame Projekte atliktų pirkimų teisėtumą.
Pareiškėja nurodo, jog 2023 m. vasario 27 d. skundu (patikslintu) dėl sprendimo pritaikyti 100 proc. finansinės pataisos dydį kreipėsi į LAGK, prašydama pripažinti APVA Sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti bei įpareigoti APVA iš naujo vertinti subsidijos, nurodytos 2022 m. kovo 21 d. tarp pareiškėjos ir APVA sudarytos Klimato kaitos programos priemonės „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo) panaudojimas juridinių asmenų elektros energijos poreikiams“ finansavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (2022) (toliau – ir Finansavimo sutartis), dydžio lėšų išmokėjimą; LAGK sprendimu tenkino jos skundą iš dalies, t. y. panaikino APVA Sprendimo dalį dėl finansinės pataisos dydžio, o APVA Sprendimo dalį dėl Pirkimų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. D1- 762 „Dėl Ūkio subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą ir nėra perkantieji subjektai pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą, pirkimų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Pirkimų vykdymo tvarkos aprašas) nuostatų pažeidimo pripažino pagrįsta.
Pareiškėja teigia, jog LAGK sprendime nepagrįstai suabsoliutino, neva, pareiškėja Projektą supranta tik kaip Paraiškoje nurodytos įrangos (t. y. saulės panelių (67 vnt.) ir inverterio (1 vnt)) įsigijimą. Skunde atkreipia dėmesį į tai, jog saulės elektrinės įrengimas yra leistinas pagal Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo) panaudojimo juridinių asmenų elektros energijos poreikiams tvarkos aprašo nuostatas. Pažymi, jog Tvarkos aprašo 10 punkte nurodyta, kad pareiškėjas įsipareigoja projekto metu įrengtoje ar įsigytoje saulės ar vėjo elektrinėje penkerius metus po projekto pabaigos visą elektros energiją vartoti savo reikmėms (vadovaujantis elektros energiją gaminančio vartotojo schema) (saulės elektrinės įsirengimas išskiriamas Tvarkos aprašo 5.3, 15, 18, 19, 21.1 punktuose).
Pareiškėja nurodo jos tikslu buvus elektrinės įrengimą būtent savo jėgomis. Pabrėžia, jog Projekto tikslas buvo 30 kW saulės elektrinės įrengtosios galios įrengimas bei pasiekti 245,8 t CO2e/20 metų skaičiuojamąjį ŠESD sumažinimo kiekį. Pažymi, jog saulės elektrinę planavo įrengti panaudojant savo turimų darbuotojų kompetenciją, žinias ir išteklius bei naudojant turimas ir planuojamas įsigyti Projekto vykdymo eigoje medžiagas. Anot pareiškėjos, APVA iš esmės pritarė tokiam projekto įgyvendinimui, t. y. ne įsigyjant saulės elektrinę kaip visumą, o pareiškėjai pačiai, t. y. savo jėgomis, įrengiant saulės elektrinę panaudojant Projekte numatomą įsigyti saulės elektrinės įrangą, t. y. saulės paneles bei inverterį. Pareiškėjai nesuprantama, kodėl APVA verčia ją pirkti visus saulės elektrinės įrengimo darbus komplekte iš rinkoje esančių tiekėjų, kai ji šiuos darbus gali atlikti pati.
Teigia, jog nors LAGK sprendime konstatuojama, jog projekto, kurio metu siekiama įrengti saulės elektrinę, eigoje atliekamas darbų pirkimas, tačiau toliau LAGK sprendime Projekto įgyvendinimui reikalingi įsigijimai traktuojami tik kaip darbų pirkimai, todėl mano, kad LAGK sprendimas yra prieštaringas. Anot pareiškėjos, APVA ir LAGK nesivadovauja Tvarkos aprašo nuostatomis, nenurodo savo išvadų teisinio pagrindo. Atkreipia dėmesį į tai, kad nei Tvarkos aprašas, nei Pirkimų vykdymo tvarkos aprašas nenurodo, kad projekto, kurio tikslas saulės elektrinės įrengimas, įgyvendinimas galimas tik vykdant darbų pirkimą.
Pareiškėjai dėl Sprendimuose išsakytų pozicijų kyla klausimai, ar pareiškėja, vykdydama Projektą turi diskrecijos teisę pati įsivertinti pirkimo poreikį, ar pareiškėja turėdama teisę pati įsirengti saulės elektrinę, privalo atlikti pirkimą toks prekėms, paslaugos ar darbams, kurias ji turi savo ankstesnėje ūkinėje veikloje ar gali atlikti naudodama turimus žmogiškuosius išteklius. Mano, jog tuo atveju, jei subjektas pasitelkia savo žmogiškuosius išteklius, kaip pavyzdžiui darbuotojus, atlikti tam tikroms veiklos, kurios rinkoje galbūt siūlomos kaip paslaugos ar darbai, tai negali būti laikomas paslaugų ar darbų pirkimu.
Teigia, jog savo jėgomis įrengtos saulės elektrinės kontekste darbai, kurie buvo būtini atlikti saulės elektrinės įrengimui, tokie kaip saulės elektrinės konstrukcijos montavimas, saulės panelių ir inverterio montavimas ant konstrukcijų, kitos saulės elektrinės instaliacijos montavimas buvo atliekami jos darbuotojų, o už atliktus darbus ji neatliko jokių mokėjimų jokiems tretiesiems asmenims, išskyrus savo darbuotojams kaip darbo užmokestį, todėl, anot pareiškėjos, tokių veiklų laikyti pirkimu nėra teisinga. Atkreipia dėmesį į tai, kad APVA iki Sprendimo priėmimo dienos nekėlė klausimo ir neprašė pateikti detalaus Projekto įgyvendinimo metu panaudotų prekių sąrašo, siekiant identifikuoti, ar buvo vykdyti pirkimai.
Paaiškina, jog prieš sprendžiant dėl saulės panelių ir inverterių įsigijimo, atliko preliminarų kainų tyrimą ir nustatė, kad nei saulės panelių, nei inverterio pirkimų vertė neviršija 10 000 Eur 2021 m. pradžios kainomis. Kadangi rinkos tyrimas rodė, kad 30 kw saulės paneles galima nusipirkti pigiau negu 10 000 Eur, pareiškėja išskyrė į du pirkimus: saulės panelės ir inverterio. Pažymi, jog saulės panelių pirkimui buvo planuojama skirti 9 100 eurų be PVM, inverterio – 3 000 eurų be PVM. Todėl mano, kad pirkimai galėjo būti atliekami apklausos žodžiu būdu, apklausiant mažiau nei tris potencialius tiekėjus, vadinasi, galėjo būti atliekami apklausiant ir vieną tiekėją, nerengiant pirkimo dokumentų. Pažymi, jog dėl techninių ir saugumo garantijų, pareiškėja atliko pirkimą iš vieno tiekėjo.
Pareiškėjos įsitikinimu, APVA Sprendime, o vėliau LAGK sprendime nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjos įgyvendinamas Projektas yra darbų pirkimas, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog visos Projekto įgyvendinimui reikalingos prekės, paslaugos ir darbai turėjo būti atliekami kaip darbų pirkimai juos sumuojant į vieną pirkimo vertę, kuri viršijo 10 000 eurų, todėl, neva, atsirado prievolė rengti pirkimo dokumentus, apklausti ne mažiau kaip 3 potencialius tiekėjus bei pildyti pažymą.
Atsiliepimas
Atsakovė Aplinkos projektų valdymo agentūra pateikė teismui atsiliepimą, kuriame su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime teigia, jog pareiškėja skunde netinkamai supranta ir aiškina Projekto turinį. Pažymi, kad Tvarkos aprašas reglamentuoja ir finansavimo skyrimą pareiškėjams, ketinantiems įsigyti nutolusias saulės elektrines iš saulės elektrinių parkų. Pareiškėjai, ketinantys įsigyti dalį nutolusios saulės elektrinės, atlieka prekių pirkimą, o pareiškėjai, ketinantys įgyvendinti projektą jam nuosavybės teise priklausančiame objekte, atlieka darbų pirkimą. Taip pat pažymi, kad pareiškėjos pasirašytos Finansavimo sutarties 2.3 punktas numato, kad „Projektas laikytinas įgyvendintu, kai yra baigtos visos Projekto veiklos, patirtos visos su Projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti išlaidos“, todėl atsakovė nesutiktina su pareiškėjos teiginiu, kad Projekto įgyvendinimas apima tik saulės modulių ir keitiklio įsigijimą.
Anot atsakovės, pareiškėja, įgyvendindama Projektą „VRC Saulės elektrinės ant žemės įrengimas įmonės energetiniams poreikiams aprūpinti“, turėjo atlikti ne dalies įrangos prekių (modulių ir keitiklio) pirkimą, o darbų pirkimą, kuris apimtų visos elektrinei veikti reikalingos įrangos įsigijimą bei elektrinės projektavimo, įrangos montavimo, derinimo, paleidimo darbus bei priežiūrą.
Atsakovė pažymi, kad Agentūros teisės aktuose nėra įtvirtinto draudimo dalį ar visų su projekto įgyvendinimu susijusių darbų atlikti pareiškėjos turimais profesiniais pajėgumais, tačiau akcentuoja, kad visą su projekto įgyvendinimu susijusią įrangą pareiškėjai privalo įsigyti remdamiesi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, taip pat vadovaujantis Pirkimų vykdymo tvarkos aprašu. Be to, Agentūrai turi būti pateikti leidimai ir atestatai, jog darbus atliks kvalifikuoti specialistai, turintys energetikos įrengimo ar eksploatavimo atestatus, kuriais patvirtinamas subjekto tinkamas pasirengimas įrengti ar eksploatuoti energetikos įrenginius.
Nurodo, jog sudarydama Finansavimo sutartį, pareiškėja 4.1.19 papunkčiu įsipareigojo pirkimus, susijusius su Projekto įgyvendinimu, atlikti vadovaudamasi Pirkimų vykdymo tvarkos aprašu.
Atsakovė tvirtina, jog atlikusi pirkimą pareiškėja nepateikė Agentūrai dokumentų apie pirkimų vertes, pirkimo sąlygas su tiksliais ir aiškiais minimaliais techniniais ir funkciniais perkamų prekių, paslaugų ir darbų reikalavimais, neparengė ir neužpildė Tiekėjų apklausos pažymos ar pirkimų (išlaidų) žurnalo kopijos, pirkimą atliko ne apklausos būdu raštu, o žodžiu apklausdama vieną tiekėją, tuo pažeisdama Pirkimų vykdymo tvarkos aprašo 16 punktą.
Nurodo, jog pareiškėja įsipareigojo įrengti 30 kW saulės elektrinę, tačiau pirkimą atliko tik dėl dalies saulės elektrinės įrangos įsigijimo. Teigia, jog net jei pareiškėja ketino įsigyti tik saulės elektrinės modulius bei keitiklį, o elektrinės projektavimo, montavimo, derinimo, paleidimo, pridavimo ESO darbus bei saulės elektrinės priežiūros paslaugas planuotų vykdyti pati, ūkio būdu, atlikdama įrangos pirkimą, į pirkimo apimtį turėjo įtraukti saulės elektrinės konstrukcijas bei montavimo detales.
Anot atsakovės, net įvertinus aplinkybę, jog pareiškėja ketino saulės elektrinės montavimo, derinimo, paleidimo ir pridavimo ESO darbus atlikti savo darbuotojų pajėgumais, visą ketinamos pirkti saulės elektrinės įrangą turėjo įsigyti sumuodama visus saulės elektrinės įrangos elementus į vieną pirkimo vertę, nes atskiri saulės elektrinės elementai yra skirti vienam objektui – saulės elektrinės įrengimui. Atsakovė teigia, kad pareiškėja, ketindama įsigyti 30 kW galingumo saulės elektrinę, turėjo nustatyti 30 000 Eur pirkimo vertę ir pirkimą atlikti raštu, apklausdama ne mažiau kaip 3 tiekėjus. Atsakovės manymu, pareiškėja neteisingai taiko Pirkimų vykdymo tvarkos aprašą, dirbtinai skaido pirkimą į dalis, siekdama išvengti sudėtingesnio pirkimo būdo, ir, įsigydama saulės elektrinės montavimui reikalingas medžiagas, pirkdama medžiagas prekybos centruose, pareiškėja pažeidinėja Pirkimų vykdymo tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl APVA 2023 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. APVA166 „Dėl atlikto pažeidimo tyrimo“ dalies, kuria nustatyti Pirkimų vykdymo tvarkos aprašo pažeidimai, taip pat LAGK 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 21RE254 (AG89/022023) dalies, kuria konstatuota, jog APVA sprendimu pagrįstai nustatė Pirkimų vykdymo tvarkos aprašo pažeidimus, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, jog 2021 m. lapkričio 13 d. pareiškėja pateikė paraišką „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo) panaudojimas juridinių asmenų elektros energijos poreikiams (vykdantiems ūkinę komercinę veiklą) 2021-06“ Nr. KK-AM-SVJ01-0490 (toliau – ir Paraiška). Paraiškoje nurodyta pareiškėjos veiklos rūšis – poilsio namų veikla, konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla; projekto pavadinimas – „VRC Saulės elektrinės ant žemės įrengimas įmonės energetiniams poreikiams aprūpinti“; projekto įgyvendinimo trukmė – 12 mėn; trumpas projekto aprašymas: įrengtą 30 kw. saulės elektrinę bus siekiama panaudoti keliomis strateginėmis įmonės veiklos kryptimis: 1) aprūpinti įmonės biuro patalpas saulės elektra. Planuojama saulės elektrinę naudoti patalpų šildymui, kondicionavimui, įrangos veikimui; 2) turimus įmonės du automobilius pakeisti elektromobiliais; 3) planuojama įrengti poilsio namelius ir aprūpinti juos saulės elektra. Numatoma, kad saulės energijos įrenginiai būtų įdiegiami sklype (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šį sklypą įmonė valdo žemės panaudos sutartimi. Sklypas tinkamas saulės elektrinei įrengti. Šalia sklypo yra pastatyta ESO transfarmatorinė. Atskiram ESO įvadui įrengti yra išduotos sąlygos Nr. GAM21-A3676, įvadas suplanuotas šalia saulės elektrinės. Planuojamos įdiegti dvipusės saulės panelės, kurių vienos galia yra ne mažiau 450 vatų. Iš viso būtų įdiegtos 67 tokios panelės ant žemės. Planuojama įdiegti saulės panelių laikymo metalinė konstrukcija. Šalia saulės elektrinės bus sumontuotas 30 kw. inverteris, kuris bus sujungtas su ESO įvadu. Dėl numatomų projekto išlaidų pažymėta, kad bus įranga ir įrengimo darbai; tinkamų finansuoti išlaidų suma be PVM nurodyta 24 600 Eur; prašoma suma – 7 380 Eur; pareiškėjos turimos nuosavos lėšos – 17 220 Eur; bendra projekto vertė – 24 600 Eur.
APVA priėmė sprendimą pareiškėjai skirti finansavimą, kuris patvirtintas 2022 m. kovo 9 d. APVA direktoriaus įsakymu Nr. T1-101 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2021 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. T1-197 „Dėl finansavimo skyrimo projektams, pateiktiems pagal Klimato kaitos programos finansavimo priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo) panaudojimas juridinių asmenų elektros energijos poreikiams“ pakeitimo“.
2022 m. kovo 21 d. pareiškėja ir Agentūra pasirašė Finansavimo sutartį Nr. KKS-S-214(2022). Finansavimo sutarties 1.3. punktu pareiškėja įsipareigojo įrengti 30 kW saulės elektrinės įrengtosios galios ir pasiekti 245,8 t CO2e/20 metų skaičiuojamąjį ŠESD sumažinimo kiekį, Finansavimo sutarties 1.4. punktu APVA įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis suteikti pareiškėjai ne didesnę kaip 7380,00 Eur subsidiją.
Byloje pateiktos 2022 m. gegužės 17 d. sąskaitos faktūros Nr. 93/05/2022 ir Nr. 94/05/2022 patvirtina, kad pareiškėja UAB „VEPROC Research and Consulting“ nupirko iš pardavėjo GRETO POLSKA Sp. Z.o.o. tam tikrus įrengimus, detales: SOLAX X3-60K-TL; W. C. SSEWIFI-R; JT SSh(B) 450 W bifacial.
2022 m. kovo 20 d. pareiškėja ir tiekėjas – G. P. Sp. Z o. o. sudarė Prekių pirkimo – pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad pareiškėja nupirko saulės paneles, inverterį, iš viso už 29 651 Eur.
Byloje pateiktas 2023 m. sausio 16 d. formos kompensacijai gauti išrašas, iš kurio matyti, jog 2022 m. spalio 3 d. pateikti pirkimo dokumentai; nustatytas pirkimo biudžetas be PVM 9 999 Eur; pirkimo būdas – apklausa; apklausos tipas – neskelbiama apklausa žodžiu.
2023 m. sausio 16 d. APVA, atlikusi tyrimą dėl pažeidimo, priėmė sprendimą UAB „VEPROC Research and Consulting“ pritaikyti 100 proc. finansinės pataisos dydį nuo visos subsidijos sumos (7 380 Eur).
Sprendime nurodyta, jog vadovaujantis Tvarkos aprašo 55 punktu, įvertinus tai, kad pareiškėja atlikdama pirkimą dėl saulės elektrinės įsigijimo ir įrengimo pažeidė Pirkimų vykdymo tvarkos aprašo 15, 16, 17 ir 24 punktus, vadovaujantis Finansinių pataisų nustatymo ir taikymo, kai nustatomi su pirkimu susiję pažeidimai tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2018 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. T1-187 „Dėl finansinių pataisų nustatymo ir taikymo, kai nustatomi su pirkimu susiję pažeidimai, tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9 punktu bei Finansavimo sutarties 1.4 punktu.
Prie ginčijamo APVA Sprendimo pridėta 2023 m. sausio 3 d. pažeidimo tyrimo išvada dėl UAB „VEPROC Research and Consulting“ Nr. T3-2, kurioje nurodyta, jog Projekto vykdytojas atlikdamas apklausą pažeidė, o būtent: 1) Tvarkos aprašo 15 punktą: „Apklausa žodžiu arba pasinaudojant viešai tiekėjų pateikta informacija gali būti atliekama, kai pirkimo vertė neviršija 10 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio“; 2) Tvarkos aprašo 16 punktą „Pirkdamas apklausos būdu, Pareiškėjas privalo apklausti ne mažiau kaip tris potencialius tiekėjus“; 3) Tvarkos aprašo 17 punktą: „Pareiškėjas privalo nustatyti ir pirkimo pradžioje tiekėjams pateikti pirkimo dokumentus (apklausos sąlygas), kuriuose turi būti nurodyti tikslūs ir aiškūs minimalūs techniniai ir (arba) funkciniai perkamų prekių, paslaugų ir darbų reikalavimai ir (arba) norimo rezultato apibūdinimas (techninė specifikacija), pasiūlymo pateikimo terminas ir kitos pirkimo sąlygos“; 4) Tvarkos aprašo 24 punktą „Pareiškėjas turi parengti ir užpildyti tiekėjų apklausos pažymą“; 5) Tvarkos aprašo 13–1 punktą „Pareiškėjas privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų per Lietuvos Respublikoje veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos valdomą elektroninę sistemą, skirtą neperkančiųjų organizacijų pirkimams, jeigu per ją galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka Pareiškėjo poreikius ir jis negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodamas lėšas. Pareiškėjas privalo motyvuoti sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis ir saugoti tai patvirtinantį dokumentą su kitais pirkimo dokumentais“.
Pareiškėja, nesutikdama su APVA Sprendimu, 2023 m. vasario 27 d. skundu kreipėsi į LAGK. Pareiškėja LAGK prašė pripažinti APVA sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti bei įpareigoti APVA iš naujo vertinti subsidijos, nurodytos Finansavimo sutartyje, dydžio lėšų išmokėjimą.
2023 m. balandžio 11 d. LAGK, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, panaikino APVA sprendimo dalį dėl pritaikytos finansinės pataisos, o likusioje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą. Sprendime nurodė, jog aplinkybė, kad pareiškėja su Paraiška pateikė saulės panelių ir inverterio kainų pasiūlymus, nesudaro pagrindo vertinti, jog Projektu siekiama atlikti saulės elektrinės įrengimą, įsigyjant saulės elektrinei reikiamą įrangą; LAGK sprendė, kad Projektas apima saulės elektrinės įrengimą, o ne tik saulės elektrinės įrengimą įsigyjant tiktai įrangą saulės elektrinei įrengti, kaip teigia pareiškėjas skunde Komisijai.
Iš visų duomenų, Finansavimo sutarties matyti, jog Agentūra įsipareigojo suteikti pareiškėjui ne didesnę kaip 7380 Eur subsidiją, o pareiškėja įsipareigojo visas Projekto išlaidas (kurių nedengia subsidija) apmokėti savo lėšomis. Šios Finansavimo sutarties nuostatos aiškintinos kartu su Paraiška, kurioje matosi prašoma 7380 Eur suma, bei pareiškėjo nuosavos 17220 Eur lėšos ir bendra Projekto vertė (24 600 Eur).
Išanalizavus pareiškėjos Agentūrai pateiktos Paraiškos turinį, Finansavimo sutarties nuostatas dėl sutarties dalyko ir Tvarkos aprašo nuostatas dėl subsidijos skyrimo, darytina išvada, kad Komisija padarė pagrįstas išvadas, kad Projektas apima saulės elektrinės įrengimą, o ne tik saulės elektrinės įrengimą įsigyjant tiktai įrangą saulės elektrinei įrengti, kaip teigė skunde pareiškėja.
Finansavimo sutartimi pareiškėja įsipareigojo pirkimus, susijusius su Projekto įgyvendinimu, atlikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, kai pareiškėjas yra perkančioji organizacija, ir vadovaujantis Ūkio subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. D1-762 „Dėl Ūkio subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kai pareiškėjas nėra perkančioji organizacija (4.1.19 papunktis). Analogiškas reikalavimas įtvirtintas ir Tvarkos aprašo 41 punkte. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nėra perkančioji organizacija ir jam taikytinos Finansavimo sutartyje nurodyto pirkimų vykdymo tvarkos aprašo nuostatos.
Vadovaujantis Pirkimų vykdymo tvarkos aprašo 10 punktu, numatoma pirkimo vertė skaičiuojama įskaitant jau sudarytas arba ketinamas sudaryti tos pačios rūšies prekių ir (arba) paslaugų ar to paties objekto darbų pirkimo sutartis, finansuojamas iš projekto lėšų. Vykdant projektus, kurių trukmė ilgesnė negu 2 metai, sumuojama tik per vienerius finansinius metus sudarytų ar ketinamų sudaryti sutarčių vertė. Pareiškėjams rekomenduojama tos pačios rūšies prekių ir (arba) paslaugų pirkimo sutarčių vertės nustatymui taikyti Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną, patvirtintą 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 5 tomas, p. 1). Laikoma, kad prekės ir paslaugos yra tos pačios rūšies, jeigu yra priskirtos tai pačiai grupei pagal BVPŽ skaitmeninio kodo pirmuosius tris skaitmenis.
Pirkimų vykdymo tvarkos aprašo 11 punkte nustatyta, kad darbų pirkimo vertė nustatoma atsižvelgiant į visų dėl to paties objekto sudaromų darbų pirkimo sutarčių verčių sumą, įskaitant ir numatomo projektavimo (tuo atveju, kai kartu perkamas darbų atlikimas ir projektavimas), ir kitų darbų pirkimo sutarčiai atlikti būtinų prekių ir paslaugų numatomas vertes.
Pirkimų vykdymo tvarkos 15 punkte nustatyta, kad apklausa žodžiu arba pasinaudojant viešai tiekėjų pateikta informacija gali būti atliekama, kai pirkimo vertė neviršija 10 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio.
Pirkimo vykdymo tvarkos aprašo 16 punkte nustatyta, kad pirkdamas apklausos būdu, pareiškėjas privalo apklausti ne mažiau kaip tris potencialius tiekėjus, galinčius tiekti pirkime numatytas prekes, paslaugas ar darbus, išskyrus šiuos atvejus: pirkimo vertė neviršija 10 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (16.1. papunktis); paaiškėjus, kad yra mažiau tiekėjų, kurie gali patiekti reikalingas prekes, suteikti paslaugas ar atlikti darbus (16.2. papunktis).
Pirkimų vykdymo tvarkos aprašo17 punkte nustatyta, kad pareiškėjas privalo nustatyti ir pirkimo pradžioje tiekėjams pateikti pirkimo dokumentus (apklausos sąlygas), kuriuose turi būti nurodyti tikslūs ir aiškūs minimalūs techniniai ir (arba) funkciniai perkamų prekių, paslaugų ir darbų reikalavimai ir (arba) norimo rezultato apibūdinimas (techninė specifikacija), pasiūlymo pateikimo terminas ir kitos pirkimo sąlygos.
Pirkimų vykdymo tvarkos aprašo 18 punkte nustatyta, kad jeigu kreipiamasi tik į vieną tiekėją, pirkimo dokumentai gali būti nerengiami.
Vadovaujantis Pirkimų vykdymo tvarkos aprašo 24 punktu, pareiškėjas turi parengti ir užpildyti tiekėjų apklausos pažymą (Tvarkos aprašo priedas). Jei pirkimo vertė neviršija 10 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio, apklausos pažyma gali būti nepildoma, tačiau pirkimas turi būti registruojamas pirkimų (išlaidų) žurnale, nurodant pirkimo objektą, apklaustus tiekėjus, pasiūlytas kainas, pirkimo laimėtoją bei už pirkimą atsakingą asmenį.
Teismas, ištyręs byloje surinktą medžiagą, vertina, kad Komisija pagrįstai konstatavo, jog net ir tuo atveju, jei būtų laikoma, jog pareiškėja tam tikrus saulės įrengimo darbus atliktų savo pajėgumais, pareiškėjos perkamos įrangos dėl to paties objekto vertė (saulės panelėms planuojant skirti 9 100 Eur be PVM ir inverteriui 3000 Eur be PVM) nagrinėjamu atveju viršija 10 000 Eur be PVM sumą. Tą rodo į bylą pareiškėjos pateiktos anksčiau minėtos 2022 m. gegužės 17 d. sąskaitos faktūros. Iš esmės, byloje matyti, kad pareiškėja neginčija fakto, jog atliko apklausą žodžiu iš vieno tiekėjo. Nagrinėjamu atveju, pirkimo vertei viršijant 10 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio, negalėjo būti atliekama apklausa žodžiu arba pasinaudojant viešai tiekėjų pateikta informacija, kaip kad numatyta Pirkimų vykdymo tvarkos aprašo 15 punkte. Pareiškėja privalėjo apklausti ne mažiau kaip tris potencialius tiekėjus. Pareiškėja taip pat privalėjo nustatyti ir tiekėjams pateikti pirkimo dokumentus (apklausos sąlygas) su minimaliais techniniais ir (arba) funkciniais perkamų prekių, paslaugų ir darbų reikalavimais ir (arba) technine specifikacija, pasiūlymo pateikimo terminu ir kitomis pirkimo sąlygomis, taip pat parengti ir užpildyti tiekėjų apklausos pažymą (Pirkimų vykdymo tvarkos aprašo 17, 24 punktai). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai atlikus apklausą žodžiu, laikytina, jog nurodytų Pirkimų vykdymo aprašo nuostatų nebuvo laikomasi, taigi, Agentūra pagrįstai konstatavo aprašo 15, 16, 17, 24 punktų pažeidimus.
Kaip matyti iš byloje surinktos medžiagos, ginčas kilo ir dėl to, ar Agentūra galėjo remtis 2018 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. T1-187 patvirtinta Finansinių pataisų nustatymo ir taikymo tvarka, kai nustatomi su pirkimu susiję pažeidimai, kadangi šis norminis tesiės aktas nebuvo paskelbtas Teisės aktų registre.
Ištyrus Komisijos nustatytas aplinkybes, patikrinus teisės aktų registro informaciją, sutiktina su LAGK išvada, kad minėta Tvarka Teisės aktų registre nebuvo paskelbta.
Pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą, norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje numatytus atvejus (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymai negalioja ir negali būti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti, įstatymai turi būti paskelbti viešai (Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimas); teisė negali būti nevieša (Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2003 m. spalio 29 d., 2007 m. birželio 27 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „įstatymai“, atsižvelgiant į konstitucinį reikalavimą, kad teisė negali būti nevieša, negali būti aiškinama vien pažodžiui – ji aiškintina plečiamai, kaip apimanti ne tik įstatymo galią turinčius, bet ir kitus teisės aktus (Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimas). Konstatuota ir tai, kad konstitucinis reikalavimas, jog galioja tik tie teisės aktai, kurie yra paskelbti, yra neatsiejamas ir nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, jis yra vienas iš esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – svarbi teisinio tikrumo prielaida (Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2003 m. spalio 29 d., 2007 m. birželio 27 d. nutarimai).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu. Šis teisės principas taikytinas ir tiems atvejams, kai juridiniams faktams ar sandoriams siekiama taikyti teisinį reglamentavimą, kuris nebuvo numatytas taikyti tų juridinių faktų atsiradimo bei sandorių sudarymo metu. Teisinių santykių subjektams už pažeidimus turėtų būti taikomos tik tokios poveikio priemonės ar sankcijos, kurias numatė teisės aktai, reglamentavę sandorio sudarymo ir vykdymo sąlygas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2814/2012).
Paraiškas pildydami pareiškėjai prisiima įsipareigojimus, susijusius kartu su galimu poveikio priemonių jiems taikymu. Su konstituciniu teisinės valstybės principu būtų nesuderinamos tokios situacijos, jeigu jau susiklosčiusiems santykiams būtų taikomas vėliau nustatytas teisinis reguliavimas ir dėl to iki tokio teisinio reguliavimo įsigaliojimo paraiškas pateikę pareiškėjai atsidurtų blogesnėje padėtyje, nei ta, kuri buvo tuomet, kai pareiškėjai teikė paraiškas.
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Teisės aktų registre nebuvus paskelbtai Tvarkai, patvirtintai APVA direktoriaus 2018 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. T1-187, sprendžiant dėl finansinių pataisų už nustatytus pažeidimus taikymo, šiuo metu galiojančios Agentūros direktoriaus 2022 m. gegužės 6 d. įsakymu patvirtintos redakcijos Aprašo nuostatos negaliojo pareiškėjai teikiant Paraišką, taip pat ir Finansavimo sutarties sudarymo metu, todėl negali būti taikomos.
Pažymėtina, kad Finansavimo sutarties 6 dalyje aptariama pareiškėjo atsakomybė. Pagal Finansavimo sutarties 6.1 papunktį vienu iš atveju, kai APVA turi teisę priimti sprendimą sustabdyti paramos teikimą, sumažinti išmokamos Subsidijos dalį, inicijuoti išmokėtos Subsidijos susigrąžinimą ir (ar) nutraukti šią Sutartį arba taikyti finansines korekcijas, yra kai Pareiškėjas, vykdydamas Projektą, pažeidžia Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, kiek jie yra susiję su Projekto įgyvendinimu (6.1.4 papunktis). Pagal 6.3 papunktį APVA, priimdama nurodytus sprendimus dėl pažeidimo, atsižvelgia į pažeidimo sunkumą, pareiškėjo kaltę, susijusias objektyvias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš Sprendimo ir Pažeidimo tyrimo išvados, aptartomis Finansavimo sutarties nuostatomis dėl pareiškėjos atsakomybės vertinimo nebuvo vadovaujamasi, o remtasi teisiniu pagrindu, kuris nelaikytinas tinkamu ir teisėtu dėl anksčiau aptartų ir Komisijos ištirtų motyvų.
Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, sutiktina su Komisijos išvada, kad Agentūra Sprendime pagrįstai nustatė Pirkimų vykdymo tvarkos aprašo pažeidimus, juos pagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir taikytinu teisiniu reglamentavimu, pateikė išsamius motyvus dėl šių pažeidimų. Tačiau taikydama finansinę pataisą rėmėsi Tvarkos nuostatomis, kurios buvo paskelbtos ir įsigaliojo jau pareiškėjos Projekto įgyvendinimo metu, kas neatitinka administraciniam aktui keliamų teisinio pagrindimo reikalavimų ir jau aptartos teismų praktikos, todėl LAGK pagrįstai Sprendimą dalyje dėl pritaikytos finansinės pataisos panaikino, kartu nustatė Agentūrai pareigą iš naujo spręsti dėl finansinės pataisos taikymo (ar netaikymo ir jos dydžio parinkimo).
Atsižvelgiant į pareiškėjos reikštą skundo reikalavimą įpareigoti Agentūrą iš naujo vertinti subsidijos, nurodytos finansavimo sutartyje, dydžio lėšų išmokėjimą, vertintina, kad Komisija, panaikinusi Agentūros Sprendimo dalį dėl pritaikytos finansinės pataisos, pagrįstai padarė išvadą nesant pagrindo tokio reikalavimo tenkinimui, nes Agentūra iš naujo spręsdama dėl finansinės pataisos, tuo pačiu įpareigota ir iš naujo vertinti subsidijos lėšų išmokėjimą.
Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju ginčo santykiams taikytinos teisės aktų nuostatos buvo parinktos tinkamai ir teisingai, išsamiai įvertintos ginčui aktualios faktinės aplinkybės, todėl Komisijos priimto sprendimo dėl UAB „VEPROC Research and Consulting“ skundo tenkinimo iš dalies ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2023 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atlikto pažeidimo tyrimo“ dalies dėl pritaikytos finansinės pataisos panaikinimo, o likusios dalies pareiškėjos skundo atmetimo, nėra pagrindo naikinti.
Pripažinus teisėtu Komisijos 2023 m. balandžio 11 d. Sprendimą, atitinkamai, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimo dėl Agentūros 2023 m. sausio 16 d. sprendimo dalies, kuria buvo nustatyti Pirkimų vykdymo tvarkos aprašo pažeidimai, panaikinimo.
Netenkinus pareiškėjo skundo pagrindinių reikalavimų, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Agentūrą iš naujo vertinti pareiškėjos atliktų pirkimų teisėtumą.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016), todėl proceso dalyviams išdėsčius ir daugiau aplinkybių savo procesiniuose dokumentuose, teismas atskirai dėl jų nepasisako, kadangi tai nekeistų sprendimo išvadų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „VEPROC Research and Consulting“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.