Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-259-193/2011

Teisėjas Donatas Jatužis Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00672-2010-9

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. birželio 9 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-01-31 nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 mėnesiams, jos vykdymą, vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 4 p., 71 str., 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., atidedant 1 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL 650 Lt įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 1 metų įmokos sumokėjimo terminą, bei įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Be to, šiuo nuosprendžiu iš A. A. priteista: 500 Lt D. R., 500 Lt M. Š., 34,10 Lt Panevėžio teritorinei ligonių kasai, 24, 00 Lt proceso išlaidų valstybei; R. Š. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. A. nuteistas už tai, kad jis mušdamas nežymiai sužalojo mažamečius, o būtent: 2010 m. birželio 12 d. apie 12.00 val. Panevėžyje, prie Rožių ir Smėlynės gatvių sankryžoje esančios parduotuvės, laikydamas mažamečius D. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), už galvų, sutrenkė jų galvas vieną į kitą ir tuo M. Š. padarė poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių patinimu kaktos dešinėje pusėje, o D. R. padarė poodinę kraujosruvą ir minkštųjų audinių sumušimą kaktos kairėje pusėje, t.y. mažamečiams nežymiai sutrikdė sveikatą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Sutinkamai su BK 40 str. 2 d. asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu:

2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir

3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jei ji buvo padaryta, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Tik visų aukščiau nurodytų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi tai yra jo teisė, o ne pareiga. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra kaltininko teisė ir esant visoms BK 40 str. 2 d. numatytoms sąlygoms.

Apylinkės teismas atsisakymą taikyti A. A. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą motyvavo tuo, kad nėra visų BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų ir sąlygų – A. su nukentėjusiais nesusitaikė, žalos neatlygino ir nesusitarė dėl jos atlyginimo ir, atsižvelgiant į tai, kad jis ne pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nėra pagrindo manyti, kad A. A. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaip jau minėta, BK 40 str. taikymas negalimas, jei nėra bent vienos iš BK 40 str. 2 dalyje išvardintų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų.

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio A. A. su nukentėjusiais nesusitaikė, žalos neatlygino ir nesusitarė dėl jos atlyginimo. Įsipareigojimas atlyginti žalą reiškia, kad kaltininkas ir nukentėjusysis susitaria, jog padaryta žala bus atlyginta vėliau, t.y. jau atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tokio susitarimo A. A. nepateikė, byloje nėra jokių duomenų, kad A. A. bandė tai daryti.

Nagrinėjamoje byloje teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltininkas su nukentėjusiaisiais dėl žalos atlyginimo nesusitarė, teisingai sprendė, kad neįvykdyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, numatyta BK 40 straipsnyje (šio straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą taikyti A. A. baudžiamąją atsakomybę, atsižvelgė šalia kitų aplinkybių ir į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė ne pirmą kartą. Tokia išvada atitinka faktines bylos aplinkybes – A. A. jau anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu (BK 38 str. pagrindu) už nusikalstamos veikos, numatytos BK 151 str. 2 d. padarymą.

Įvertinus visa tai, iš BK numatytų teisinės atsakomybės formų A. A. laisvės atėmimo bausmės skyrimas atidedant bausmės vykdymą yra teisingas, nes atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarinius, nesumenkina nukentėjusiųjų interesų ir užtikrina bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Darytina bendra išvada, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra pakankami pripažinti, jog bylą išnagrinėjęs Panevėžio miesto apylinkės teismas neteisingai aiškino BK 40 straipsnio nuostatas ir neteisingai išsprendė galimybės atleisti A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, taigi nėra pagrindo keisti nuosprendį, kaip to prašoma apeliaciniame skunde.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.