Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

institucijos atstovui Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui G. K. (toliau – Institucijos atstovas),

teismo posėdyje išnagrinėjusi A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, gyv. (duomenys neskelbtini), UAB “(duomenys neskelbtini)“, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, leido įmonėje nuo 2020-01-27 dirbti virėjai -pagalbinei darbuotojai Ukrainos Respublikos pilietei I. V., neturint leidimo gyventi ar kito dokumento suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje bei negavus Užimtumo tarnybos išduoto leidimo dirbti, tuo pažeidė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnio 2 dalį, 62 straipsnio 2 dalį 62 straipsnio 2² bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

A. Š. posėdžio metu kaltę pripažino ir paaiškino, jog ieškojo darbuotojų. Turi 2 darbuotojus, buhalterę. Ieškojo darbuotojo, rado su galiojančia viza. Užklausė ar gali įdarbinti, tačiau nepasigilino kokiu pagrindu gavo leidimą. Buvo mokami mokesčiai. Darbo inspekcijos užklausė netinkamai ir gavo ne tokį atsakymą. Nebuvo gilintasi kokiu pagrindu išduotas leidimas gyventi. Buvo užklausa telefonu. Ant leidimo nurodytas straipsnis, kuriuo gali gyventi, bet nesigilino koks tai straipsnis. Mano, jog jo kaip direktoriaus kaltė. Gailisi dėl nusižengimo. Jis vienas šeimoje dirbantis, šeimoje du mažamečiai vaikai. Turi būsto paskolą. Prašo skirti nuobaudą kuo mažesnę.

Institucijos atstovas posėdžio metu paaiškino, jog Migracijos departamentas gavo pranešimą, kad pilietė dirba, kuri turėjo leidimą gyventi kitos įmonės. Ta įmonė nutraukė sutartį, baigėsi galioti galiojimas gyventi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo gauti leidimą gyventi įdarbinant darbuotoją. Pasibaigus sutarčiai, jei įmonė informuoja, baigiasi galioti teisė gyventi. Darbuotojas gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris gauna leidimą gyventi. Pasibaigus darbo sutarčiai dar 90 dienų gali gyventi. Nauja darbovietė turėtų iš naujo tvarkyti dokumentus dėl leidimo gyventi ir dirbti šalyje.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo, jo kaltę patvirtina institucijos atstovo paaiškinimai teismo posėdžio metu bei rašytinė bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, nelegalaus darbo tyrimo aktas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas nusižengimo tyrimo metu, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus raštas dėl informacijos apie galimą nelegalų darbą įvertinimo, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštas dėl tarnybinės pagalbos, VSDFV informacinės sistemos išrašas, asmens dokumento kopija, leidimo gyventi kopija, darbo sutartis.

Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Kadangi Lietuvos Respublikos ANK nepateikia išaiškinimo, kas yra nelegalus darbas, minėta nuostata laikytina blanketine, t. y. šiuo atveju nukreipiančia į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau- Užimtumo įstatymo) 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Lietuvos Respublikos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau - Užsieniečių teisinės padėties įstatymo ) 62 straipsnis reglamentuoja užsieniečių įdarbinimo tvarką, kurio 2 dalis nustato, jog darbdavys gali sudaryti sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti. To paties straipsnio 2² dalis nustato, jog užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taigi, nagrinėjamu atveju matyti, jog Ukrainos Respublikos pilietei I. V. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos I. V. buvo išduotas tarpininkaujant UAB “Maxima Lt“ ir turėjo sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams UAB „Maxima LT (b. l. 4,5) Bylos duomenys patvirtina, jog UAB “(duomenys neskelbtini)“ dėl leidimo dirbti Ukrainos pilietei I. V. nesikreipė. Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Pagal ANK 9 straipsnio nuostatas administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Posėdžio metu pats A. Š. teigė, kad buhalterė skambino į darbo inspekciją, bet jo teigimu buvo netinkamai užklausta ir gavo netinkamą atsakymą. Pripažįsta, jog nesigilino kokiu pagrindu išduotas leidimas gyventi, ant leidimo gyventi buvo nurodytas straipsnis, bet nesigilino koks tai straipsnis. Teismo vertinimu šie argumentai A. Š. atsakomybės nešalina, kadangi būdamas įmonės vadovu kaip darbdavys yra atsakingas už tinkamą darbuotojų įdarbinimą. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog darbuotoja turėjo leidimą ir jis kaip darbdavys nesigilino kokiu pagrindu turi leidimą, nešalina jo pareigos kaip darbdaviui elgtis apdairiai ir atsakingai, taigi veikė savo rizika, todėl turi prisiimti ir iš to kylančius padarinius. Šių aplinkybių neneigė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, teigdamas, jog nesigilino kokiu pagrindu buvo išduotas leidimas. Taigi aptartų duomenų visuma patvirtina, jog UAB (duomenys neskelbtini) vadovas A. Š. pažeidė norminių aktų reikalavimus reglamentuojančias užsieniečių įdarbinimą Lietuvos Respublikoje. Jo padaryta veika atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas ir tinkamai kvalifikuota.

Dėl nuobaudos individualizavimo

A. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą A. Š. teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, jo vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat teismas vertina ir pačio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę: A. Š. neteistas (Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys), nebaustas administracine tvarka už analogiško nusižengimo padarymą. Posėdžio metu admisnitracinėn atsakomybėn traukiams asmuo kaltę pripažino pilnai, teigė, jog vienintelis šeimoje dirbantis, šeimoje du mažamečiai vaikai, prašė skirti mažesnę baudą.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl skirtinos baudos dydžio, teismas vertina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įvykdytas administracinis nusižengimas labiau ne tyčinių jo veiksmų, o patirties stokos, įstatymų neskaitymas. A. Š. šį administracinį nusižengimą įvykdė pirmą kartą, pats pažeidimas nebuvo sistemingas, byloje nenustatyta, kad dėl A. Š. neteisėtų veiksmų būtų kilusios sunkios pasekmės ar valstybei būtų padaryta didelė žala, nes asmuo buvo įdarbintas, t. y. sudaryta darbo sutartis, apie tai informuota VSDFV, savo elgesį vertina kritiškai, yra padaręs išvadas, prisiėmė visą atsakomybę. Taigi teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju net paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda neatitiktų pusiausvyros, todėl anksčiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje minimali, nes tokiu atveju nuobaudos paskyrimas atitiktų jai keliamus tikslus. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau ji turi būti proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Kaip minėta šiuo atveju, nenustatyta, jog dėl A. Š. veiksmų kilo sunkios pasekmės ar valstybei buvo padaryta didelė žala. Todėl remiantis tuo ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, atsižvelgiant, kad nėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo teisinę padėtį lengvina viena aplinkybė, A. Š. skirtina mažesnė bauda negu ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali bauda. Teismo vertinimu būtent tokio dydžio bauda atitiks administracinės atsakomybės paskirtį, bus teisinga ir proporcinga įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu 34 straipsnio 5 dalimi,

nutarė:

A. Š. pripažinti kaltu padariusį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį skirti 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti A. Š., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK (duomenys neskelbtini).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.