- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-02-23
- Bylos Nr.
- 1-1166-836/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00038-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Kaltinamasis
- V. G.
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5 –jo skyriaus prokuroro Arvydo Bernotavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1964-02-19 Rusijoje, lietuvis, LR pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „Priešgaisrinės sistemos“ montuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. G. 2017 m. rugpjūčio 7 d. laikotarpiu nuo 10.53 val. iki 11.27 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose A. M. g. 25, Kėdainiai, ikiteisminio tyrimo metu byloje Nr. 01-1-39950-17 apklausiamas kaip nukentėjęs asmuo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniajai tyrėjai M. L., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus, kad 2017-08-06 apie 13 val. 45 min. jį namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., tyčia sumušė brolis V. G..
Kaltinamasis V. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, parodė, kad 2017-08-07 policijos komisariate dėl kilusio konflikto su broliu jį apklausė tyrėja L.. Prieš apklausą tyrėja jį įspėjo dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Apklausos metu tyrėjai nurodė, kad brolis jam spyrė į pilvą ir sukėlė fizinį skausmą. Tuo metu buvo labai supykęs ant brolio. Vėlesnėje apklausoje nurodė, kad brolis jo nemušė ir į pilvą nespyrė. Jis brolį apkalbėjo ir davė melagingus parodymus apie tai, kad pastarasis jį sumušė. Gailisi dėl savo veiksmų (b.l. 70 -71).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
Liudytoja M. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Veiklos skyriaus vyresniąja tyrėja ir atliko ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-39950-17. Minėtas ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal V. G. pranešimą, jog jam į pilvą konflikto metu spyrė brolis V. G.. Ji 2017-08-07 tarnybinėse patalpose apklausė V. G.. Prieš apklausą V. G. įspėjo dėl melagingų parodymų davimo, išaiškino jam liudytojo teises ir pareigas, pastarasis pasirašytinai susipažino. V. G. liudytojo apklausos protokole užrašė visas jo nurodytas aplinkybes. Apklausos metu V. G. parodė, kad jį 2017-08-06 konflikto metu sumušė brolis V. G., įspirdamas jam į pilvą ir taip sukeldamas fizinį skausmą. Papildomos apklausos, vykusios 2017-12-05, metu V. G. nurodė kitas jo sužalojimo aplinkybes ir paaiškino, kad 2017-08-06 konflikto metu brolis jo nemušė ir nesudavė nei vieno smūgio, o pirmosios apklausos, vykusios 2017-08-07, metu pasakė taip, nes pyko ant brolio. V. G. nurodė, kad pilvą susižalojo pats, būdamas neblaivus ir griuvinėdamas (b.l. 12-13).
Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, jog 2017-08-06 13.44 val. buvo gautas V. G. pranešimas, jog jį sumušė brolis (b.l. 20).
Policijos suvestinių išraše matyti, kad buvo gautas pranešėjo V. G. pranešimas, jog jį sumušė brolis (b.l. 22).
Iš registracijos žurnalo kopijos matyti, kad V. G. 2017-08-06 14.28 val. buvo nustatytas 2,71 promilių neblaivumas (b.l. 26).
Iš byloje esančio ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-39950-17 teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolo kopijos matyti, jog 2017-08-07 V. G. buvo supažindintas su LR BK 235 str. numatyta baudžiamąja atsakomybe už melagingų parodymų davimą (b.l. 27).
Iš byloje esančio ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-39950-17 liudytojo apklausos protokolo kopijos matyti, jog V. G., 2017-08-07 apklausiamas kaip liudytojas vyresniosios tyrėjos M. L., parodė, kad 2017-08-06 žodinio konflikto metu brolis V. G. jam vieną kartą spyrė į pilvo sritį. Smūgio metu jautė fizinį skausmą (b.l. 30-31).
Iš byloje esančio ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-39950-17 liudytojų apklausos protokolo kopijos matyti, jog V. G., 2017-12-05 apklausiamas kaip liudytojas vyresniosios tyrėjos M. L., parodė, kad 2017-08-06 brolis V. G. jo nemušė, nesudavė nei vieno smūgio. Pyko ant brolio, todėl 2017-08-07 vykusios apklausos metu pasakė, kad brolis vieną kartą spyrė į pilvo sritį (b.l. 34-35).
Liudytoja J. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. G. savo brolio V. 2017-08-06 d. nemušė ir į pilvą nespyrė (b.l. 42-43).
2018-01-23 priimtas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta nusikalstama veika numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje (b. l. 60-61).
Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad melagingi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, paprastai trukdo atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Jie gali pakreipti tyrimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi ir būti viena esminių prielaidų priimti nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį ar kitą baigiamąjį teismo sprendimą. Tokiais kaltininko veiksmais sutrikdoma normali ikiteisminio tyrimo institucijos veikla ir iš esmės teismo veikla (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335-895/2015). BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-586/2013). Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, svarbus pats melagingų parodymų davimo faktas, o ne tai, kokią įtaką tie melagingi parodymai padarė ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teismo procesinio sprendimo turiniui. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – melagingų parodymų davimas (kaip ir kitos šiame straipsnyje numatytos veikos) – yra padaroma tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtina savo parašu liudytojo apklausos protokole. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335-895/2015, 2K-305-788/2015).
Ikiteisminio tyrimo metu tokie kaltinamojo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Kvalifikacija teisinga. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis 2017 m. rugpjūčio 7 d. laikotarpiu nuo 10.53 val. iki 11.27 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose A. M. g. 25, Kėdainiai, ikiteisminio tyrimo metu byloje Nr. 01-1-39950-17 apklausiamas kaip nukentėjęs asmuo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniajai tyrėjai M. L., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal LR BK 235 str. 1 dalį, davė melagingus parodymus, kad 2017-08-06 apie 13 val. 45 min. jį namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., tyčia sumušė brolis V. G., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.
Kaltė visiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, bei jo paties prisipažinimu, todėl kaltinamasis baustinas.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – bauda ir jos dydžiu (b. l. 94-96).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamasis neteistas (b. l. 86), baustas administracine tvarka (b. l. 80-83), dirbantis (b. l. 87), Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 90), seniūnija nusiskundimų neturi (b. l. 93).
Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas padarytas tyčia, sunkių pasekmių nesukėlė. Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokuroro pasiūlytos baudos dydis parinktas pagrįstai. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 74), paliktina iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 30 MGL (1129,80 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę 20 MGL (753,20 eurų) baudą.
Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
4. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Keisdamas baudą areštu, teismas vadovaujasi šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.