Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baud˛iamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Reginos Gaudutienes,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baud˛iamaja byla pagal nuteistojo E. Z. apeliacini skunda del Kauno apygardos teismo 2008 m. gegu˛es 16 d. nuosprend˛io, kuriuo E. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baud˛iamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punkta laisves atemimu penkeriems metams, bausme paskiriant atlikti pataisos namuose.

Priteista iš E. Z. nukentejusiajam J. M. 6 686 Lt turtinei ˛alai atlyginti ir 50 000 Lt neturtinei ˛alai atlyginti.

Priteista iš E. Z. nukentejusiajam J. M. 500 Lt u˛ advokato paslaugas apmoketi.

Priteista iš E. Z. 1479 Lt Valstybinei ligoniu kasai.

E. Z. nuteistas u˛ tai, kad 2006 m. gruod˛io 22 d., apie 20 val., (duomenys neskelbiami) namo, del chuliganišku paskatu, tai yra del menkavertes dingsties, kad parduotuveje, esancioje (duomenys neskelbiami), J. M. atsikirto ˛od˛iu prie jo ˛od˛iais besikabinejusiems jaunuoliams, tarp kuriu buvo ir E. Z. , J. M. apsipirkus ir išejus i lauka, jam tycia dešines rankos kumšciu sudave viena smugi i lupu sriti, padarydamas muštine ˛aizda viršutineje lupoje, del ko nukentejusysis J. M. griuvo ir trenkdamasis galva i kieta danga patyre pakauškaulio lu˛ima, galvos smegenu sumušima, kraujo išsiliejima po kietuoju galvos smegenu dangalu virš kairiojo galvos smegenu pusrutulio, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenu dangalais, kas sukele jam sunku sveikatos sutrikdyma, ir tokiais veiksmais del chuliganišku paskatu, sunkiai sutrikde ˛mogaus sveikata.

Nuteistasis E. Z. apeliaciniu skundu prašo objektyviai išnagrineti byla ir ji pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkta išteisinti, civilinius ieškinius atmesti. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra neobjektyvus, priimtas nesant jokiu jo kaltes irodymu, išimtinai tenkinant nukentejusiojo interesus.

Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprend˛iu del jo nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkta. Tvirtina, jog nukentejusiajam sudave tik viena karta ir nuo jo smugio šis tik parklupo, niekur nekrito ir i nieka neatsitrenke. Liudytoju parodymai, kuriais teismas išimtinai remesi, yra prieštaringi, nenuoseklus, del ko negali buti laikomi objektyviais jo kaltes irodymais. Be to, teismas, remdamasis liudytoju parodymais, neatsi˛velge i visus šiu liudytoju parodymus, o remesi tik tais, kurie naudingi nukentejusiajam, kaip pavyzd˛iui liudytoju G. S. , R. J. veliau duotais parodymais. Liudytojas G. S. pirmoje apklausoje parode, jog pacio ivykio nemate, nes buvo parduotuveje. Analogiškai pirma karta apklausiama parode ir liudytoja R. J. . Taciau veliau šie liudytojai parodymus pakeite. Šiuo atveju teismas remesi tais ju parodymais, kurie buvo naudingesni nukentejusiajam. Apeliantui skunde atrodo nesuprantama ir teismo pozicija skirtingai vertinant nukentejusiojo artimuju ir jo artimuju parodymus. Teismas liudytoju D. D. , J. R. , J. B. parodymus vertino kritiškai, nes šie yra jo pa˛istami ar artimieji, bet tai, kad liudytojai G. S. , R. J. yra nukentejusiajam artimi ˛mones, teismui nebuvo pagrindas netiketi minetu liudytoju parodymais. Apeliantas skunde taip pat nesutinka su teismo išvada, kad jo ˛mona B. S. nedave teisme parodymu, bijodama atsakomybes, ir jos su juo nebuvo. Atkreipia demesi i tai, kad jo ˛mona buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir parode, jog buvo su juo, mate ivyki, kaip jaunuoliai muše nukentejusiji. Apelianto nuomone, teismas taip pat klaidingai ir vienpusiškai ivertino ekspertes išvadas. Teisme eksperte nurode, kad sunkus kuno su˛alojimas nukentejusiajam galejo buti padarytas tiek nukritus ar atsitrenkus, tiek gavus smugi i galva. Apie ka˛koki trecia smugi eksperte iš viso nekalba. Taciau teismas pats daro ka˛kokias prielaidas, remdamasis tik savo samprotavimais. Apeliantas taip pat skunde tvirtina, kad jis smugio nukentejusiajam suduoti ir ši sunkiai su˛aloti negalejo, nes buvo lu˛usi jo dešine ranka ir ivykio metu dar nebuvo sugijusi.

Apeliantas skunde taip pat nesutinka ir su teismo išvada, jog jis sutiko sumoketi 50 000 Lt neturtines ˛alos. Jis, ivertines tai, jog sudave nukentejusiajam i veida, sutiko atlyginti tik 5 000 Lt neturtines ˛alos, be to, jau 1 000 Lt sumokejo. Prašo pristatyti ji i teismo posedi, nori paaiškinti ivykio aplinkybes.

Atsikirtime i nuteistojo E. Z. apeliacini skunda nukentejusysis J. M. prašo atmesti nuteistojo apeliacini skunda. Jo nuomone, teismas del nuteistojo kaltumo, veikos kvalifikacijos ir bausmes padare teisingas išvadas.

Teismo posedyje apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gyneja prašo tenkinti nuteistojo apeliacini skunda, nukentejusysis ir prokurore prašo nuteistojo apeliacini skunda atmesti.

Nuteistojo E. Z. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuosprendyje padarytos teismo išvados del nusikaltimo sudeties, nuteistojo E. Z. kaltumo, veikos kvalifikavimo pagristos irodymais: iš dalies nuteistojo E. Z. (t. 2, b. l. 122-123), nukentejusiojo J. M. (t. 2, b. l. 123-124), liudytoju G. S. (t. 2, b. l. 124-125), R. J. (t. 2, b. l. 144) parodymais; specialistes S. Makšimaites apklausa teisme (t. 2, b. l. 145-146), specialisto išvada Nr. G 926/07/02 (t. 1, b. l. 42-43), ikiteisminio tyrimo veiksmu (ivykio vietos ap˛iuros (t. 1, b. l. 5-6), akistatos tarp E. Z. ir J. M. (t. 1, b. l. 62-63), liudytojos R. J. parodymu patikrinimo vietoje (t. 1, b. l. 92-93), liudytojo G. S. parodymu patikrinimo vietoje (t. 1, b. l. 100-103) protokolais. Remdamasis šiais irodymais teismas pagristai padare vienareikšme išvada, kad E. Z. kumšciu sudave viena smugi i lupu sriti J. M. , šis nuo smugio griuvo ir, atsitrenkes i kieta danga, patyre galvos su˛alojimus, sunkiai sutrikd˛iusius jo sveikata.

Apeliaciniame skunde išdestyti teiginiai, kad E. Z. sudave viena smugi, po kurio J. M. nenugriuvo, o tik suklupo, šios bylos procese nera nauji. Jie sutampa su E. Z. parodymais, kuriuos teismas ivertino ir atmete, nurodydamas išsamius motyvus, kuriuos atkartoti šioje nutartyje nera tikslinga. Apeliantas teigia, kad teismas, grisdamas savo išvadas del jo kaltumo liudytoju G. S. ir R. J. parodymais, neatsi˛velge i visus ju parodymus, t. y. ir i tuos, kuriuose ikiteisminio tyrimo metu buvo teigta, jog ivykio lauke nemate, nes buvo parduotuves viduje.

Tam, kad atsakyti i šiuos argumentus, apeliacines instancijos teismo posedyje papildomai apklausti liudytojai G. S. ir R. J. ir balsu perskaityti ju parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Matyti, kad G. S. 2006 m. gruod˛io 23 d. liudytojo apklausos protokole parodyta, kad u˛eje i parduotuve jaunuoliai pradejo ka˛ka kalbeti su J. M. , išejo iš pastato, pasake, kad išsiaiškins lauke. Jie išejo, išejo ir J. (J. M. ), taciau šis jau gulejo ant ˛emes, jam iš burnos ir ausies bego kraujas. Bande ji pakelti, pats G. S. gavo smugi koja i veida. Po to ka˛kas iš jaunuoliu pasake: ,,šito nemuškit, jis ne prie ko“. Išgirdusi šurmuli, i gatve išbego pardaveja R., kuri apšauke jaunuolius, o šiems pabegus, ji padejo pakelti J. ir iškviete greitaja pagalba. Nei vieno iš jaunuoliu jis neatpa˛intu (t. 1, b. l. 96-97). 2007 m. vasario 28 d. liudytojo G. S. apklausos protokole parodyta, kad jis, išeidamas iš parduotuves, pamate kaip E. Z. smoge J. M. i veida ir šis po to smugio nukrito ant ˛emes. Kiti jaunuoliai jo nemuše. Jie stovejo toliau nuo J. M. ir E. Z. (t. 1, b. l. 93). Tos apklausos metu jis paaiškino, kodel jo paskesni parodymai skiriasi nuo pirmu parodymu. Jis buvo dar neatsigaves nuo šoko, todel galejo netiksliai viska papasakoti. Tas jaunuolis, kuris smoge J. M. , buvo matytas, veliau prisimine, kad jis yra mokesis su jo dukra ir pagal mokyklos fotonuotrauka ji atpa˛ino. Tai yra E. Z. . Iš 2007 m. kovo 28 d. parodymu patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad G. S. šiuos parodymus patvirtino ir parode, jog E. Z. smoge viena smugi J. M. i veida ir jis nukrito. Ta pamate išeidamas iš parduotuves. Jis parode vieta, kur gulejo nukrites J. M. , ir paaiškino, kad ivykio metu toje vietoje buves ˛vyras-smelis, šiuo metu ivykio vieta išasfaltuota (t. 1, b. l. 100-101, 102-103). Apygardos teismo teisiamojo posed˛io protokole pa˛ymeta, kad išeidamas pro duris G. S. mate, kaip J. M. trenke E. Z. kumšciu i veida ir J. M. krito kojom i viršu ir nesikele (t. 3, b. l. 125). Apeliacines instancijos teismo posedyje liudytojas G. S. parode, jog jo parodymai, kad jis nemate smugio, pasakyti del šoko, išgascio, susijaudinimo, nes jis pats buvo sumuštas (sulau˛yta nosis). Jis kategoriškai patvirtino, kad mate kaip E. Z. sudave nukentejusiajam smugi i veida, šis nuo smugio apvirto aukštielninkas ir galva atsitrenke i dregna plukta ˛vyra.

Pa˛ymetina, kad G. S. parodymai nera vieninteliai irodymai šioje byloje. Specialisto išvados Nr. G-926/07 (02) 5 punkte konstatuota, kad galvos sumušimas su pakauškaulio lu˛imu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenu dangalu virš kairiojo galvos smegenu pusrutulio, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenu dangalais, galvos smegenu sumušimu galejo buti padarytas po trauminio poveikio i veido sriti, nugriuvus ir atsitrenkus i kietus bukus daiktus (t. 1, b. l. 42-43). Specialiste S. Makšimaite toki su˛alojimo padarymo mechanizma patvirtino apklausta apygardos teismo teisiamajame posedyje (t. 2, b. l. 145-146). Apeliacines instancijos teismo posedyje specialiste S. Makšimaite paaiškino, kad su˛alojimai, kurie padaryti J. M. , galejo buti padaryti jam nugriuvus aukštielninkam ir atsitrenkus i smelio-˛vyro pagrinda. Su˛alojimai nukentejusiajam padaryti dviem trauminiais poveikiais, paveikus priekine ir u˛pakaline galvos dali, jokiu kitu su˛alojimu medicininiuose dokumentuose nekonstatuota. Su specialiste išsiaiškinta ir tai, kad toks su˛alojimas, kuris buvo padarytas nukentejusiajam, negalejo buti padarytas nuo tiesioginio smugio. Visa tai reiškia, kad ir medicininiai duomenys paneigia E. Z. teiginius, jog jis sudave nestipru smugi, po jo smugio nukentejusysis suklupo, po to buvo suduotas kito asmens antras smugis koja ir nuo pastarojo smugio J. M. griuvo aukštielninkas.

Liudytoja R. J. šios bylos proceso metu tvirtino, kad išejusi i lauka pa˛iureti pamate J. M. gulinti ant ˛emes be samones. Ji iškviete greitaja medicinos pagalba. Ji taip pat parode, kad dar parduotuveje E. Z. ragino J. M. , kad šis greiciau pirktu ir trauktusi nuo prekystalio. Jo ˛od˛iuose jautesi susierzinimas. J. M. jam atsake, kad kai apsipirks, tada ir išeis. Atsake normaliai (t. 2, b. l. 145). Ji parode, kad merginos su E. Z. nebuvo. Šios liudytojos parodymai teismo buvo pagristai pripa˛inti irodymais ir kaip teisetu budu gauti faktiniai duomenys galejo buti vertinti kartu su kitais irodymais nustatant apelianto kalte.

Matyti, kad bylos proceso metu pats nuteistasis ne visiškai vienodai apibudino ivykio situacija: iš prad˛iu parode, kad po jo vieno smugio J. M. nukrito ant ˛emes, veliau tvirtino, kad J. M. po jo smugio nenukrito, tik suklupo, jis nukrito ant ˛emes po to, kai jam dar spyre, pataikydamas i galva ka˛kas iš jaunuoliu grupes. Teismas pagristai pripa˛ino, kad paskesni E. Z. parodymai neteisingi. Jie paneigti specialisto išvada Nr. G-926/07 (02) bei specialistes S. Makšimaites apklausa teisme. Vertindamas irodymus teismas turi ne tik laikytis BPK nustatytu taisykliu, bet ir isitikinti, ar irodymai yra patikimi ir nuspresti, ar irodymais gristinos išvados, ar jie atmestini. Turi buti ivertintas kiekvienas irodymas atskirai ir irodymu visuma. Vertindami irodymus, teisejai turi vadovautis istatymais ir logikos desniais, pagal savo vidini isitikinima padaryti nešališkas išvadas.

Apygardos teismas, išanalizaves liudytoju D. D. , J. R. ir J. B. , minimu apelianto skunde, parodymu gavimo tvarka, patikrines BPK nustatytais veiksmais, palygines su kitais byloje esanciais irodymais, suabejojo ju patikimumu ir juos atmete. Patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, kolegija daro išvada, kad procesiniu teises normu, reglamentuojanciu irodymu vertinima, pirmosios instancijos teismas nepa˛eide. Matyti, kad teismas išsiaiškino, kad D. D. , J. R. ir J. B. , apklausti byloje kaip liudytojai nuteistojo gynejo prašymu praejus pusmeciui po ivykio. Jie tvirtina byloje viena aplinkybe – mate E. Z. , nueinanti nuo parduotuves su mergina, t. y. su B. S. . Taciau nukentejusysis J. M. , liudytojai G. S. ir R. J. viso bylos proceso metu neige E. Z. buvus su mergina. Jie tvirtina, kad B. S. , kuri po ivykio susituoke su E. Z. ir tapo jo ˛mona (Z.), ten nebuvo, E. Z. i parduotuve atejo su grupe jaunuoliu. Liudytojai atsirado byloje ir apklausti po nuteistojo motinos L. Z. apklausos policijos komisariate. Liudytoja D. D. su savo mašina ve˛e E. Z. motina pas nukentejusiji, girdejo pokalbi tarp ju. Liudytojos J. B. parodymu nepatikimumas gludi ju turinyje, ji teigia maciusi keturis ar penkis jaunuolius, spard˛iusius viena ˛mogu. Liudytojos nurodyta aplinkybe visiškai paneigta nukentejusiojo, liudytoju parodymais, specialisto išvada ir specialisto apklausomis teismuose. Jokiu kitu su˛alojimu, išskyrus E. Z. padarytus, J. M. nenustatyta.

Liudytojos B. Z. parodymai, duoti apeliacines instancijos teismo posedyje, nepaneigia teismo išvadu del E. Z. kaltumo tycia iš chuliganišku paskatu sunkiai sutrikd˛ius J. M. sveikata. Liudytoja B. Z. parode, kad 2006 m. gruod˛io 22 d. su E. Z. u˛ejo i parduotuve. Ten buvo nukentejusysis su savo draugu. Jie buvo išgere ir praše pardavejos parduoti degtine skolon. Pardaveja nesutiko parduoti, taciau nukentejusysis vis tiek praše. Tada E. Z. jam pasake: ,,jeigu perki, tai pirk“. Tuomet nukentejusysis puole E. Z. ir pasiule išeiti i lauka, ir viska išsiaiškinti. Jie visi, išskyrus pardaveja, išejo i lauka. Nukentejusysis lauke pirmas trenke E. Z. i veida. Po smugio nukentejusysis suklupo, bet nenukrito. Tada ji su E. Z. apsisuko ir nuejo. Lauke buvo burys jaunuoliu, ka jie veliau dare, ne˛ino, nes nemate. Taciau tuoj pat i nuteistojo E. Z. klausima atsake, kad ji mate, kaip po konflikto tarp nukentejusiojo ir E. Z. , nukentejusiajam ka˛kuris iš jaunuoliu spyre i galva ir tada nukentejusysis nukrito ant ˛emes. Daugiau nieko nemate, nes su E. Z. išejo. Palyginus B. Z. parodymus su duotais ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jie esmingai skiriasi. 2007 m. sausio 5 d. liudytojos apklausos protokole ji parode, kad nukentejusysis po E. Z. smugio i veida nukrito, o ji su E. Z. nuejo prie parduotuves, stovejo burys jaunuoliu, taciau jie buvo ne su jais (t. 1, b. l. 104-105). Apygardos teismo teisiamajame posedyje B. Z. , išklausiusi teismo ispejima pagal BK 278 straipsni, BPK 82 straipsnio 2 dali, parodymus duoti atsisake (t. 2, b. l. 125). Matyti, kad E. Z. daro jai poveiki duoti parodymus, naudingus jam. Nuteistojo prašymas ja apklausti teismo posedyje apeliacine tvarka buvo pareikštas B. Z. gavus leidima pasimatyti ir pasimacius su nuteistuoju, kuomet byla buvo apeliacines instancijos teisme. Apklausta šiame teisme ji parode naujas aplinkybes, kuriu neminejo ikiteisminio tyrimo metu. Antra vertus, iš nukentejusiojo J. M. ir liudytoju G. S. ir R. J. parodymu teismas teisingai nustate, jog ivykio metu B. Z. (S.) nebuvo. Be to jos parodytas su˛alojimo padarymo mechanizmas aiškiai prieštarauja medicininiams duomenims, aprašytiems specialisto išvadoje bei specialisto paaiškinimams teismuose.

Nuteistasis skunde teigia, kad stipraus smugio nukentejusiajam suduoti ir ji sunkiai su˛aloti negalejo, nes buvo lu˛usi dešine ranka, ji ivykio metu nebuvo pilnai sugijusi. Tokie jo argumentai atmetami, remiantis nukentejusiojo ir liudytoju parodymais apie tai, kad jo smugis nukentejusiajam buvo pakankamas, kad šis nugriutu ir atsitrenktu i kieta danga, patirtu sunkia galvos trauma. Antra vertus, iš byloje esancios ligos istorijos Nr. VP1129774-2/06 irašo matyti, kad E. Z. 2006 m. gegu˛es 15 d. autoivykio metu susi˛alojo dešini ˛asta. Nukentejusiji J. M. jis su˛alojo po septyniu menesiu. Išraše nurodyta, kad jis buvo hospitalizuotas 2006 m. liepos 27-31 dienomis. Išrašytas iš ligonines esant gerai buklei, tolimesniam ambulatoriniam gydymui, u˛detas dešinio ˛asto itvaras 2 savaitems, prognoze palanki (t. 1, b. l. 128). Iš šiu duomenu matyti, kad nuteistajam ivykio metu ranka buvo pagijusi. Kitame 2008 m. sausio 24 d. išraše iš medicininiu dokumentu yra duomenys apie E. Z. trauma, patirta 2007 m. rugpjucio menesi, t. y. po ivykio ir nesusijusia su jo skundo motyvais (t. 2, b. l. 141).

Byla nagrinejes apygardos teismas teisingai ivertino surinktus ir ištirtus irodymus, patikrino kiekvieno irodymo tikruma, lieciamuma, leistinuma, irodymu pakankamuma, ju tarpusavio ryši ir ivertino visus byloje esancius irodymus kaip visuma. Tai sudare galimybe konstatuoti neabejotinu, prieštaravimu nekelianciu bylos faktiniu aplinkybiu nustatyta ir tinkama baud˛iamojo istatymo pritaikyma. Taigi, apygardos teismas teisingai atskleide buda, kaip buvo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, u˛ kuri nuteistas E. Z. . Ivertindamas išdestytas objektyvias veikos aplinkybes, teismas teisingai nurode, kad E. Z. nusikalstama veika padaryta tycia ir del ma˛areikšmes dingsties. Atkreiptinas demesys i tai, kad apeliantas pastaruju dvieju teismo išvadu iš esmes visiškai nemini ir nevertina. Apygardos teismo nuosprend˛iu nustatyta, kad tarp E. Z. suduoto J. M. i veida smugio, nuo kurio šis griuvo ir, atsitrenkes galva i kieta danga, sunkiai susi˛alojo, yra tiesioginis prie˛astinis ryšys. Kitu griuvimo prie˛asciu nenustatyta. Taip pat padaryta teisinga išvada nustatant E. Z. kaltes forma. Nuosprendyje pagristai nurodoma, kad E. Z. sunkiai sutrikde J. M. sveikata veikdamas netiesiogine tycia. Jis, tycia suduodamas stipru kryptinga smugi nukentejusiajam i veida (šia aplinkybe patvirtina specialisto išvadoje konstatuota muštine ˛aizda viršutineje lupoje (t. 1, b. l. 43), suprato savo veiksmo pavojinguma, taciau buvo abejingas padariniams, kurie galejo atsirasti, todel atsako pagal faktiškai sukeltus padarinius. Šiuo atveju pagal atsiradusius padarinius E. Z. nusikalstama veika atitinka BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto po˛ymius, kadangi sunkiai sutrikde ˛mogaus sveikata del chuliganišku paskatu, pamindamas ˛moniu tarpusavio bendravimo normas, demonstruodamas jegos ir beprasmio smurto apraiškas. Tycinis smugis be prie˛asties suduotas J. M. , matant aplinkiniams, šiurkšciai pa˛eide ne tik nukentejusiojo teises, bet ir sukure ˛moniu tarpusavio bendravimo normu nesilaikymo atmosfera, sugriove konflikta maciusiu ˛moniu saugumo jausma.

Neturtines ˛alos atlyginimo klausimas išsprestas teisingai. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dali, 109 straipsni nukentejusysis, del nusikalstamos veikos patyres turtines ar neturtines ˛alos, turi teise i jos atlyginima. Byloje nustatyta, kad E. Z. nukentejusiajam J. M. ˛ala padare nusikalstamais veiksmais, todel pagristai buvo teismo ipareigotas ja atlyginti. Savo sprendima del neturtines ˛alos dyd˛io apygardos teismas argumentavo, nuosprendyje konstatuodamas, kad neturtine ˛ala nukentejusiajam pasireiške fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais del patirto smurto, nepatogumais del su˛aloto kuno bei likusiais po su˛alojimo nemaloniais fiziniais pokyciais, bendravimo su šeimos nariais galimybiu suma˛ejimu (kaire ausimi visai negirdi, visai dingo uosle, neu˛uod˛ia, balso styga paraly˛uoja, sunku kalbetis, bendrauti, po traumos negalejo valgyti, lupa buvo susiuta, kramtyti negalejo). Nustatydamas neturtines ˛alos dydi teismas pagristai atsi˛velge i ˛alos pasekmes, ˛ala padariusios asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines ˛alos dydi, vadovavosi sa˛iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas tinkamai taike CK 6.250 straipsnio nuostatas, u˛tikrino pusiausvyra tarp nuteistojo ir nukentejusiojo interesu.

Teismas tinkamai ivertino apelianto padarytos nusikalstamos veikos pavojinguma, jos pasekmes, kaltes forma ir ruši, nuteistojo asmenybe, šeimine padeti ir paskyre jam istatymo sankcijoje numatyta bausme, kuri savo dyd˛iu ma˛esne u˛ jos vidurki. Sušvelninti paskirta bausme del to, kad jo ˛mona B. Z. autoivykio metu patyre dešinio šlaunikaulio trauma, nera jokio pagrindo.

Nesant pagrindu nuosprend˛iui panaikinti bei pakeisti, apeliacinis skundas laikytinas nepagristu, o nuosprendis, neper˛engiant skundo ribu, pripa˛intinas teisetu.

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

nuteistojo E. Z. apeliacini skunda atmesti.