- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-28
- Bylos Nr.
- 1-698-1011/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00288-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- P. J.
- Nukentėjusysis
- E. M.
- Advokatai
- Daiva Dereškevičienė
viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimas, dirbantis UAB „S.“ apdailininku, neteistas
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. J. smurtaudamas nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą, o būtent:
2018-01-01, apie 21.30 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,77 promilių girtumas), buitinio konflikto metu, tyčia sugriebė savo sugyventinę E. M., už piečių ir stipriajai ją pastūmė, dėl ko ji prarado pusiausvyrą ir nukrito ant lovos, po to jis ant jos užšoko įremdamas savo kelius į nukentėjusiosios E. M. rankas ir sudavė nemažiau kaip du kartus ranku delnais jai per veidą, po ko sugriebė pastarajai abiem rankomis už kaklo ir pradėjo ją smaugti, dėl to nukentėjusiajai E. M. buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta jos sveikata.
Kaltinamasis P. J. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad tą dieną, t. y. 2019-01-01, šventė, vėliau galimai apie 21.30 val. kilo konfliktas su sugyventine E. M. Kaip viskas vyko nelabai pamena, tačiau pamena, kad sugyventinę pastūmė, kelis kartus smogė delnu per veidą, suėmęs už kaklo kurį laiką laikė, tačiau pasmaugti neketino. Tada nukentėjusioji nubėgo pas kaimyną, kuris atėjęs pripurškė jam į veidą dujų. Vėliau atvyko policijos pareigūnai, kurie jį pristatė į policijos komisariatą. Savo veiksmus vertina kritiškai, suvokė, kad sugyventinei sukėlė fizinį skausmą. Dabar su sugyventine susitaikė, jos atsiprašė, daugiau ateityje niekada taip nesielgs, tai buvo pirmas kartas kai konflikto metu buvo smurtaujama. Tvirtina, kad viskas įvyko dėl jo girtumo. Dėl savo veiksmų gailisi.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji E. M., pasinaudojusi savo procesiniu statusu bei teise neteikti parodymų apie kaltinamojo, kuris yra šeimos narys, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, parodymų neteikė. Tačiau patvirtino teismui, kad su kaltinamuoju susitaikė, su juo pabendravo ir jam atleido, toliau su juo gyvena kartu. Taikiai sutarta buvo ir su vaiku.
Motyvuojamoji dalis
P. J. kaltė bei padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės patvirtinamos ir kitais byloje esančiais įrodymais:
Įtariamuoju apklausto P. J. 2019-01-03 parodymais, kad jis yra kurčias, bet dirbantis žmogus. Jis gyvena su savo sugyventine E. M., gim. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), jie gyvena jau 5 metus. Jo sugyventinė irgi dirba. Biudžetas pas juos yra vienas. E. turi vaiką, bet tas vaikas nėra jų bendras. Apie įvykį jis gali papasakoti tiek, kad buvo išgėręs ir prasidėjo konfliktas dėl to, kad jinai grįžo iš kažkur tai. Nesusivaldė ir sugriebė savo sugyventinę už kaklo, tais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Jis greitai ją paleido. E. pabėgo iš kambario. Pamena, kad jam kažkas smūgiavo į veidą, o vėliau papurškė dujom į veidą; tai buvo jo kaimynas, kurio nepažįsta. Po to jis nubėgo į vonią, kad nusiplauti akis. Buvo atvykus greitoji pagalba ir policijos pareigūnai. Gydytojas patikrino jį ir policijos pareigūnai išsivežė jį į komisariatą. Vėliau jį išvežė į Švenčionis. Labai gailisi dėl to kas įvyko, atsiprašė savo sugyventinės E. ir ši jam atleido. Pažadėjo, kad daugiau nebegers ir prieš ją nesmurtaus (b. l. 54–55).
Įtariamuoju apklausto P. J. 2019-01-03 parodymais, kad pasilieka prie savo pirmos apklausos metu duotų parodymų, nori patikslinti pareikštame įtarime nurodytas aplinkybes ir papildyti tuo kad, konflikto metu su sugyventine E. M. sugriebė jai rankomis už kaklo ir kelis kartus trenkė rankos delnais jai per veidą. Kitų aplinkybių nurodytų įtarime jis tiesiog neatsimena, todėl negali pakomentuoti. Dėl įvykio labai gailisi, savo sugyventinės atsiprašė, ji jam atleido ir norėtų šioje byloje susitaikyti (b. l. 71–72).
Liudytoja apklaustos E. M. 2019-01-02 parodymais, kad ji yra kurčnebylė, bet iš lupų moka skaityti. Nakties metu sutinka duoti parodymus. Ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su savo sugyventinių P. J., gim. (duomenys neskelbtini). Kartu jie gyvena apie 5 metus. Pas ją yra sūnus K. M. gim. (duomenys neskelbtini). Konflikto metų jos sūnaus nebuvo namuose. 2019-01-01, apie 21 val., ji kartu su savo sugyventiniu sugrįžo namo iš kaimyno. Po kelių minučių ją pakvietė kaimynai į svečius išgerti šampano, ji nuėjo. Praėjus pusvalandžiui ji sugrįžo namo. Tuomet jos draugas P. J. sukėlė pavydo sceną, pradėjo šaukti ant jos, kaltindamas ją, kad ji yra jam neištikima. Tarp jų prasidėjo konfliktas. Konfliktas vyko bute, kambaryje. Konflikto metu P. J. sugrėbė ją už pečių ir stipriai prastūmė. Ji kaip tik stovėjo prie lovos. Nuo jo stūmimo prarado pusiausvyrą ir nukrito ant lovos. Lova buvo tuo momentu ištiesta. Tuomet jisai užšoko ant jos įremdamas savo kelius į jos rankas ir pradėjo daužyti jai veidą su rankų delnais. Kiek kartų smūgiavo ji nepasakys negali. Tuomet jisai dviem rankom pradėjo smaugti jos kaklą. Ji pajuto, kad jai trūksta oro. Pradėjo draskyti jo veidą su nagais. Taip ji sugebėjo išsilaisvinti nuo gniaužtų ir pabėgti į kitą kambarį. Būnant kambaryje, jai pavyko iškviesti policiją. Atvykę pareigūnai išsivežė jos draugą. Dėl tokių jos sugyventinio P. J. veiksmų ji juto fizinį skausmą, jai labai skaudėjo. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos suteikti negali (b. l. 21–22).
Liudytoju apklausto R. M. 201901-11 parodymais, kad 2019-01-01 apie 22.28 val., dirbdamas kartu su Vilniaus apskr. VPK patruliu rinktinės vyriausiuoju patruliu R. S. iš Vilniaus apskr. VPK OVS gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjo patėvis susimušė su kaimynu, kuris pripurškė ašarinių dujų. Nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko, kaip vėliau nustatė, nukentėjusiosios E. M. nepilnametis sūnus K. M., kuris paaiškino, kad jo patėvis P. J. susipyko su kaimynu ir tarpusavyje susimušė, po to nurodė butą, kuriame gyvena tas kaimynas. Mums pabendravus su kaimynu jis paaiškino, kad sukonfliktavo ir susimušė su P. J., konflikto metu gindamasis nuo P. J. pripurškė jam į veidą dujų, tačiau pretenzijų vienas kitam neturi. Po to laiptinėje pamatė, kaip vėliau nustatė, E. M., kuri buvo apsiverkusi, bandant ją pakalbinti buvo sunku su ja susišnekėti, kadangi ji yra kurčnebylė, padėjo susikalbėti jos sūnus K. M. Su jo pagalba sužinojo, kad jo patėvis P. J. smurtavo prieš jo mamą. E. M. paaiškino, kad buvo trumpą laiką nuėjusi pas kaimynus išgerti šampano, po to grįžus namo, jos sugyventinis P. J. pradėjo pavydėti, dėl to tarp jų kilo konfliktas. Konflikto metu sugyventinis pradėjo smaugti ją rankomis, uždengė ranka jai burną, kad negalėtų kvėpuoti. Po to visa jėga užgriuvo ant jos, nedavė išspjauti kraujo, kad paspringtų, sudavė jai iš kelio, dėl to jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Ant nukentėjusiosios E. M. kaklo matėsi paraudimas, kraujosruva. Į įvykio vietą buvo atvykę GMP medikai, kurie apžiūrėjo nukentėjusiąją. Namuose buvo K. M. pusbrolis N. Ž., kuris pasakė, kad girdėjo namuose konfliktą, tačiau kaip vyko konfliktas nematė, nes buvo užsidaręs kambaryje. Aplinka namuose buvo tvarkinga. Tuo metu P. J. buvo namuose, kadangi jisai buvo neramus, bei neblaivus, jam buvo uždėti antrankiai, po to jis buvo pristatytas į Vilniaus m. 2 PK tolimesniam aiškinimuisi (b. l. 26).
2019-01-01 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad ant smurtą patyrusio asmens E. M. yra sužalojimai pažymėti Nr. (08) kraujosruva (mėlynė); sužalojimo vieta kaklas. Prie protokolo pridėtas vaizdo įrašas įkeltas į PRIR. (CD-R laikmena voke prisegta prie bylos galinio viršelio) (b. l. 9–10).
2019-01-10 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota vaizdo įrašo apžiūra, kuriame matyti, kad vaizdo įraše dalyvauja kurčnebylė moteris, vertėjas ir pareigūnas: pareigūnas: Na tai paaiškinkit, kas buvo. Kurčnebylė (verčia vertėjas): Jisai pats (neaiškiai), jinai sėdėjo virtuvėje, tada ji buvo išėjus pas draugę šampano atsigerti. Jisai paskambino jai, paklausė „Kur tu?“, ji pasakė, kad greit grįš namo…Vaizdo įrašo pabaiga. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu VID_20190101_225930 matyti, kad: Vaizdo įraše dalyvauja kurčnebylė moteris ir vertėjas: Kurčnebylė (verčia vertėjas): … ir galima pasakyti, kad po 15 sekundžių jis pradėjo jai grasinti, smaugti ją… bandė... ją metė į lova, ją smaugė… su rankšluosčiu, rankom, tada iš kelio…Vaizdo įrašo pabaiga (b. l. 17).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 85/2019(01), kurioje fiksuota, kad E. M. nustatyta poodinės kraujosruvos veide, kakle ir rankose bei odos nubrozdinimai rankose. Sužalojimai padaryti mažiausiai trylikos trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 32–34).
2019-01-01 alkotesterio „Alcotest 6810“ patikrinimo Nr. 30276 kvitu, kuriame užfiksuota, kad 2019-01-01, 23 val. 20 min., P. J. buvo nustatytas 1,77 promilių girtumas (b. l. 39).
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo
BK 140 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
BK 140 str. 2 d. nustatyta, kad, tas, kas šio straipsnio 1 d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
Byloje esantys įrodymai – teismo posėdžio metu teikti kaltinamojo P. J., ikiteisminio tyrimo metu teikti nukentėjusiosios E. M. ir liudytojo R. M. parodymai, 2019-01-01 tarnybinis pranešimas, 2019-01-01 kitų objektų apžiūros protokolas, specialisto išvada – kurie yra neprieštaringi, nuosekliai papildantys vieni kitus, patvirtina, kad P. J. 2018-01-01, apie 21.30 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,77 promilių girtumas), buitinio konflikto metu, tyčia sugriebė savo sugyventinę E. M., stipriai ją pastūmė, o šiai nukritus ant lovos, sudavė nemažiau kaip du kartus ranku delnais jai per veidą, po ko sugriebė pastarajai abiem rankomis už kaklo ir smaugė.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 85/2019(01), konstatuota, kad E. M. nustatyta poodinės kraujosruvos veide, kakle ir rankose bei odos nubrozdinimai rankose. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Pagal įstatymą šeimos nariai – tai paprastai kartu su kaltinamuoju ar įtariamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 str. 2 d.). Ta aplinkybė, kad partnerystė nebuvo įregistruota, netrukdo pripažinti asmenį kaltininko, su kuriuo tas asmuo bendrai gyveno, šeimos nariu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-615/2004). Kaltinamasis P. J. ir nukentėjusioji E. M. iki aptarto nusikaltimo padarymo ilgą laiką (apie 5 metus) kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, todėl laikytini šeimos nariais.
Teismo vertinimu, kaltinamojo P. J. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta ir jo veika atitinka BK 140 str. 2 d., kadangi jis, smurtaudamas prieš savo sugyventinę E. M., padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.
P. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai pripažino savo kaltę, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai, kaip ir nurodė pats kaltinamasis, turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Tiek kaltinamasis P. J., tiek nukentėjusioji E. M. teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad jie susitaikė, pretenzijų vienas kitam neturi, kartu toliau gyvena.
BK 38 str. 1 d. yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 str. 2 d. nustatyta, kad minėto straipsnio 1 d. numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.
Taigi, įstatymas nustato, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 d. numatytų visų sąlygų visuma, taip pat asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, neturi būti pripažintas pavojingu recidyvistu ir jis neturi būti anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu 4 metai.
Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis P. J., kuris kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, anksčiau teisiamas nebuvo, administracine tvarka nebaustas, dirbantis, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Nukentėjusioji E. M. jam atleido ir su juo susitaikė. E. M. ir P. J. nurodė, kad ir toliau gyvena kartu.
Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, teismas daro išvada, kad yra pagrindas manyti, jog P. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei konstatuoja, kad yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 38 str. 1 d., leidžiančios atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, kardomųjų priemonių tolimesnio taikymo
BK 67 str. 2 d. numatyta, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Teismas, atsižvelgęs į P. J. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tai, jog buvo įvykdytas smurtinis nusikaltimas prieš artimą asmenį ir šeimos narį, sprendžia, kad kaltinamajam tikslinga paskirti BK 72² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.
P. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 59) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 str., 301 str. 1 d., 303 str. 4 d., 305–308 str.,
nusprendžia:
Atleisti P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusį Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja E. M. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
P. J. paskirti Baudžiamojo kodekso 72² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
P. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti
1) per vienerius metus jam padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2) per vienerius metus jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
3) vengiant įvykdyti jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę;
4) paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje) vykdo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, kurio buveinė yra Kareivių g. 1, Vilniuje).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.