- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-03
- Bylos Nr.
- 2S-1744-230/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Galina Blaževič, Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- K. K., J. K.
- Kategorijos
- 99.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. K. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2345-660/2010, kuria ieškovė D. K. įpareigota sumokėti žyminį mokestį, paduodant ieškinį atsakovams K. K. ir J. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, sandorio pripažinimo apsimestiniu ir negaliojančiu, turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir santuokoje įgyto turto pasidalijimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams K. K., J. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, dėl neturtinės žalos atlyginimo, dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir negaliojančiu, dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir santuokos metu įgyto turto pasidalijimo. Ieškovė nurodė ieškinio sumą – 331 661 Lt ir mokėtiną žyminį mokestį 7448,61 Lt. Ieškovė sumokėjo 1500 Lt žyminio mokesčio, nuo dalies - 4948,61 Lt sumokėjimo prašė atleisti, o 1000 Lt dalies sumokėjimą prašė atidėti iki teismo sprendimo priėmimo, kadangi ieškovė yra registruota darbo biržoje, jokių nedarbo draudimo išmokų ar pašalpų negauna ir kitų pajamų neturi. Pateikdama ieškinį, ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo tenkino iš dalies: atleido ieškovę nuo ½ žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ir įpareigojo ieškovę per 20 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos primokėti 2518,30 Lt žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad pagal ieškovės nurodytą ieškinio sumą (331 661 Lt) žyminis mokestis sudaro 7316,61 Lt, o teismų praktikoje dažniausiai atleidžiama nuo pusės mokėtino mokesčio. Teismas vertino, kad ieškovės pateikti įrodymai nėra pakankami konstatuoti tokią sunkią ieškovės materialinę padėtį, kad ji nepajėgtų sumokėti pusę žyminio mokesčio sumos. Nors ieškovė yra užsiregistravusi darbo biržoje, jokių nedarbo ar draudimo išmokų negauna, tačiau ji nesinaudojo valstybės garantuojama teisine pagalba, o sudarė atstovavimo sutartį su advokatu.
Šalies argumentai
Ieškovė D. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno rajono miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: 1) atleisti ieškovę nuo likusios žyminio mokesčio dalies 4948,61 Lt sumokėjimo, o 1000 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo; 2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti J. K. vardu registruotą namą, esantį Putinų g. 1, Vilkija, Kauno r, taip pat areštuoti atsakovų K. K. ir D. K. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kol bus išspręstas turto priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, areštuoti atsakovo K. K. pinigines lėšas, atsakovo motinos J. K. bankų seifuose pagal seifo nuomos sutartį laikomas pinigines lėšas bei vertybes, įpareigoti atsakovą K. K. gyventi skyrium, uždraudžiant jam lankytis gyvenamajame name Akacijų g. 3, Vilkijoje, nesiartinti prie ieškovės, nebendrauti ir jokiais veiksmais nedaryti poveikio ieškovei. Ieškovė nurodo, kad teismo įpareigojimas sumokėti pusę žyminio mokesčio užkerta kelią ieškovei kreiptis į teismą. Ieškovė nedirba, jokių nedarbo draudimo išmokų ar pašalpų negauna ir kitų pajamų neturi, teismui yra pateikusi darbo ieškančio asmens pažymėjimą. Ieškovė gyvena pas tėvus, kurie jai padeda, augina dukterį E. K., kuriai reikalingas išlaikymas, santuokoje su atsakovu įgyto nekilnojamojo turto realizuoti negali, nes jis turi būti padalintas santuokos nutraukimo byloje. Ieškovė galėtų įgyvendinti savo procesinę teisę kreiptis į teismą tik tuo atveju, jei nuo dalies žyminio mokesčio (4948,61 Lt) sumokėjimo būtų atleista, o likusios dalies (1000 Lt) sumokėjimas būtų atidėtas. Teismas netinkamai įvertino ieškovės pateiktą atstovavimo sutartį. Teismo argumentai, kad ieškovė nesikreipė į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, pažeidžia ieškovės pasirinkimo laisvę: ieškovė tikėjosi gauti labiau kvalifikuotas ir profesionalias teisines paslaugas, kreipdamasi į advokatą. Be to, ieškovė nebuvo pateikusi kvito, iš kurio matytųsi, kad ji yra sumokėjusi advokatui. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių spręs po to, kai ieškovė pašalins ieškinio trūkumus. Ieškovė su tokia teismo pozicija nesutinka ir nurodo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui sudaromos visos galimybės turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti disponavimą juo, dėl ko būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovas prieš ieškovę naudoja fizinį ir psichologinį smurtą, todėl ji prašė įpareigoti atsakovą gyventi skyrium, uždrausti jam lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje ir artintis prie ieškovės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atidėjimas iki žyminio mokesčio sumokėjimo sudaro sąlygas atsakovui piktnaudžiauti savo teisėmis ir verčia ieškovę toliau patirti neigiamus išgyvenimus, nerimą, baimę.
Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas, atleisdamas ieškovę nuo ½ mokėtino žyminio mokesčio dalies ir įpareigodamas ją sumokėti žyminio mokesčio dalį – 2158,30 Lt, tinkamai įvertino ieškovės turtinę padėtį. Iš ieškovės teikiamo ieškinio pareiškimo matyti, kad ieškovė nurodo, jog sutuoktiniai yra įgiję daug ir didelės vertės nekilnojamojo turto (2 žemės sklypus, namų valdą, negyvenamąsias patalpas Palangoje, 2 automobilius), ir tai patvirtino pateiktais rašytiniais įrodymais. Be to, ieškovė pretenduoja ir į atsakovo motinos J. K. vardu registruotą namų valdą, kaip faktiškai įgytą sutuoktinių ir vėliau rekonstruotą jų lėšomis. Nurodyti įrodymai patvirtina, kad sutuoktiniai santuokos metu disponavo didelėmis piniginėmis lėšomis, įgydami didelės vertės turtą, ką patvirtina ir ieškovės pateikta 2005 m. turto deklaracija apie ieškovės ir jos sutuoktinio pinigines lėšas ne banke (atitinkamai 50 000 Lt ir 80 000Lt). Tokia sutuoktinių turtinė padėtis santuokos metu neleidžia daryti išvados, kad ieškovės turtinė padėtis, kreipiantis dėl santuokos nutraukimo ir iš to plaukiančių pasekmių, yra žymiai pablogėjusi. Byloje nėra duomenų, kad turtas būtų areštuotas, be to, iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad 4,2300 ha žemės sklypas yra nuomojamas. Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad ieškovė nuo 2010 m. kovo 9 d. yra registruota Kauno darbo biržoje, tačiau darė išvadą, kad tai nepatvirtina, jog ieškovė neturi kitokių pajamų, kadangi yra sudariusi sutartį su advokatu dėl jos atstovavimo byloje. Kolegija taip pat mano, kad vien registravimo darbo biržoje faktas nepatvirtina, jog ieškovė neturi kitokių pajamų. Galimybė kreiptis itin kvalifikuotos teisinės pagalbos rodo, kad ieškovė tam turi finansinių galimybių. Be to, ieškovė darbo biržoje registruota tik nuo 2010 m. kovo 9 d., t.y. likus trims mėnesiams iki ieškinio padavimo teismui dienos ir nepateikti duomenys apie jos gautas pajamas per paskutinių vienerių metų laikotarpį. Be to, nėra jokių duomenų, kad ieškovė neturi santaupų bankuose. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog ieškovė pagal nustatytą turtinę padėtį nėra tas asmuo, kuris negalėtų sumokėti pirmosios instancijos teismo nustatytą žyminio mokesčio dalį. Todėl nutarties dalis dėl įpareigojimo primokėti žyminio mokesčio dalį nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Atskirojo skundo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkintina, ir apeliacinis procesas dėl nutarties dalies, kurioje buvo nurodyta, kad klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių spręsti ieškovei pašalinus ieškinio trūkumus, nutrauktinas. Pirmosios instancijos teismas nesprendė ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nepriėmė ieškinio, nes nustatė jo trūkumus. Tai reiškia, kad šis prašymas dar nėra spręstas (nei prašymas patenkintas, nei atmestas), jo sprendimas yra atidėtas, kol bus pašalinti ieškinio trūkumai. Todėl nutarties dalis, kuria nurodoma, jog klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bus sprendžiamas pašalinus ieškinio trūkumus, neskųstina CPK 151 straipsnio pagrindu, nes šiame straipsnyje numatytas nutarčių, priimtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių (taikymo arba jų netaikymo) apskundimas. Dėl šios priežasties nurodyta nutarties dalis yra tik informacinio pobūdžio ir negali būti apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas šioje dalyje nutrauktinas CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Apeliacinį procesą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarties dalies, kurioje nurodyta, kad klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti pašalinus ieškinio trūkumus, nutraukti.
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.