- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-10-15
- Bylos Nr.
- A-756-898-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- D. L.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2008 m. birželio 12 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-14)-12PR-38/(15/6-14)32PR-4 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo Rusijos Federacijos piliečiui D. L. ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją sustabdant išsiuntimo vykdymą“.
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. L. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento 2008 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. (15/6-14)-12PR-38/(15/6-14)32PR-4 ir įpareigoti Migracijos departamentą bylą išnagrinėti bei priimti sprendimą iš naujo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad savo prašyme dėl prieglobsčio suteikimo ir apklausų metu jis buvo paaiškinęs, jog, nepaisant jo nuoširdžių pacifistinių įsitikinimų ir sunkios sveikatos būklės, Rusijoje jis bus verčiamas tarnauti kariuomenėje. Migracijos departamentas tokį prieglobsčio motyvą atmetė atsižvelgdamas į Migracijos departamento 2008 m. gegužės 26 d. pažymą Nr. RU-10-14-167, kurioje buvo tiriamos atleidimo nuo kariuomenės galimybės Rusijoje. Tačiau šioje pažymoje Migracijos departamentas vadovavosi tik pažodiniu įstatymo, reglamentuojančio atleidimą nuo kariuomenės, tekstu, bet visai nekreipė dėmesio, kad praktikoje tas įstatymas neveikia. Minėta pažyma yra grindžiama abejotinais šaltiniais, t. y. pažymos išnašose nurodyti tik abejotino patikimumo interneto puslapiai rusų kalba (pvz., www.orel.ru), bet byloje nėra atspausdinto nei tų puslapio turinio, nei jų vertimo į lietuvių kalbą. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas neįsigilino nei į jo pateiktus motyvus, nei į situaciją Rusijoje.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginys, kad Rusijos Federacijoje praktikoje netaikomas įstatymas „Dėl alternatyvios nekarinės tarnybos“, neatitinka tikrovės. Atsakovas nurodė, kad Rusijos Federacijos gynybos ministerijos oficialiame internetiniame puslapyje pateiktas pranešimas, kuriame nurodoma, kad Rusijoje yra galimybė atlikti alternatyvią nekarinę tarnybą. Įstatymas dėl alternatyvios nekarinės tarnybos Rusijoje galioja 3,5 metus ir šis įstatymas padeda realizuoti Rusijos Federacijos Konstitucijoje įtvirtintą teisę karinę tarnybą pakeisti alternatyvia nekarine tarnyba (per laikotarpį kai buvo priimtas įstatymas šia teise pasinaudojo 1 012 asmenų). 2007 metų pavasarį buvo pateikti 227 prašymai dėl alternatyvios nekarinės tarnybos, tai 19 proc. daugiau nei 2006 metų rudenį. Iš 227 pateiktų prašymų buvo patenkinti 198 prašymai (87,2 proc.) pakeisti karinę tarnybą alternatyvia nekarine tarnyba. Tame pačiame pranešime yra informacija, kad kiekvienas trečias šauktinis negalėjo atlikti karinės tarnybos dėl sveikatos, be to, 9,4 proc. šauktinių, atvykusių į šauktinių atrankos komisijos posėdžius, pačios komisijos sprendimu buvo nusiųsti atlikti medicininę apžiūrą ir išsitirti dėl tinkamumo karinei tarnybai. Ši informacija patvirtina, kad Rusijos Federacijoje atsižvelgiama į šauktinių sveikatos būklę. Atsakovo nuomone, galima teigti, kad pareiškėjas dėl savo sveikatos būklės (jis Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 2 kartus ir jam diagnozuota paranoidine šizofrenija) nebus verčiamas atlikti karinę tarnybą, nes pagal Rusijos Federacijos sveikatos reikalavimus, asmenys, kuriems diagnozuota šizofrenija ir yra dokumentai, patvirtinantys atitinkamą gydymą ir stebėjimą specializuotose gydymo įstaigose, yra netinkami atlikti karinę tarnybą ir atleidžiami nuo jos be stacionarinio tyrimo. Atsakovo nuomone, ta aplinkybė, kad Migracijos departamentas pasinaudojo pareiškėjo skunde paminėtu internetiniu puslapiu, nereiškia, kad jame pateikta informacija yra klaidinga ir nepatikima. Rusijos Federacijos gynybos ministerijos internetiniame puslapyje nurodytuose įstatymuose „Dėl alternatyvios nekarinės tarnybos“ ir „Dėl karinės-medicininė ekspertizės“ pateikta informacija yra analogiška Migracijos departamento pažymoje pateiktai informacijai.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismas sprendime nurodė, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pabėgėlio statusas prieglobsčio prašytojui gali būti suteiktas tik dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų jam esant už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardintų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio įstatymo 88 straipsnyje. Byloje nustatyta, kad Vilniaus m. VPK viešosios policijos Migracijos skyrius 2007 m. kovo 20 d. gavo iš Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pranešimą, kad 2007 m. kovo 7 d. į jų įstaigą iš Nemenčinės pl. 33 esančios kavinės buvo atvežtas pacientas, save vadinantis D. L. , be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Pilietis paaiškino, kad savo pasą prarado, Lietuvoje jis gyvena pas savo senelį I. K. , Vilniuje, Arklių g. 26-6. Kai 2007 m. kovo 20 d. buvo kreiptasi į Vilniaus m. PK 3-ąjį Pasų poskyrį dėl asmens dokumento išdavimo D. L. , buvo išsiaiškinta, kad šis asmuo nėra Lietuvos Respublikos pilietis. Rusijos Federacijos piliečio pasą Nr. 1622202, kurio galiojimo laikas baigėsi 2005 m. gegužės 10 d., pateikė jo giminaičiai (Lietuvoje gyvena prieglobsčio prašytojo motina T. K. , kuri turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2009 m. balandžio 19 d., ir jo brolis A. L. , kurio teisinė padėtis Lietuvoje nežinoma). Patikrinus pasą buvo nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2000 metų turėdamas vizą ne vieną kartą buvo atvykęs į Lietuvos Respubliką. Jis 2004 m. gegužės 1 d. atvyko į Lietuvą turėdamas Lietuvos Respublikos vizą LR846816, galiojusią nuo 2004 m. balandžio 30 d. iki 2004 m. liepos 30 d. Pasibaigus vizos galiojimui, jis neišvyko ir Lietuvos Respublikoje nuo 2004 m. liepos 30 d. buvo neteisėtai. Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismas 2007 m. balandžio 27 d. sprendimu skyrė pareiškėjui alternatyvią sulaikymo priemonę – nustatytu laiku periodiškai atvykti į Migracijos skyrių, kol bus gautas grįžimo dokumentas. Tik 2008 m. kovo 12 d. pareiškėjas pateikė Vilniaus m. VPK viešosios policijos Migracijos tarnybai prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas savo prašymą grindė tuo, kad, nepaisant jo pacifistinių įsitikinimų, jis Rusijos Federacijoje bus verčiamas tarnauti kariuomenėje. Tačiau pareiškėjas nei vieno karto nebuvo nuvykęs į karinį komisariatą, kur privalo atvykti visi šauktiniai, ir iki pat išvykimo iš kilmės valstybės (išvyko 2004 metais) jis dėl to nebuvo sulaikytas, nepatyrė fizinio ar psichologinio smurto, niekas nebandė prievarta jį pristatyti į karinį komisariatą. Jis nepasinaudojo galimybe atlikti alternatyvią nekarinę tarnybą. Pareiškėjo aiškinimas, kad siekiant įrodyti jo netinkamumą kariuomenei, jis gali būti priverstinai paguldytas į ligoninę, o tai yra jo sveikatai pavojinga procedūra, yra nepagrįstas. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Dėl papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjui teismas pažymėjo, kad prieglobsčio prašytojas gali tikėtis papildomos apsaugos suteikimo tik tais atvejais, kurie apibrėžti Įstatymo 87 straipsnio 1-3 punktuose. Tačiau baimė dėl galimo kankinimo, žiauraus nežmoniško elgesio, grėsmės žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, grėsmės gyvybei ir sveikatai, saugumui ar laisvei turi būti visiškai pagrįsta. Pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, turintis galiojančius ir teisėtai Rusijos Federacijoje išduotus dokumentus. Jis turi pastovią gyvenamąją vietą, jo judėjimo laisvė kilmės valstybėje nėra ribojama, jis nuo 2004 metų migruoja iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją ir atgal. Tik tuomet, kai pareiškėjas atsitiktinai 2007 metais pakliuvo į Lietuvos Respublikos migracijos pareigūnų akiratį, jis pradėjo prašyti prieglobsčio. Iš Migracijos departamento pažymos matyti, kad pareiškėjo kilmės šalyje prieglobsčio prašytojas turi galimybę pasirinkti alternatyvią karinę tarnybą. Todėl, nesant įrodymų, jog kilmės šalyje pareiškėjas negali pasinaudoti alternatyvia karo tarnyba (ji neveikia) ir įrodymų, jog jis negali atlikti alternatyvios tarnybos, jo reikalavimas dėl papildomos apsaugos suteikimo pagal Įstatymo 87 straipsnį yra atmestinas. Teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamento 2008 m. birželio 12 d. sprendimas Nr. (15/6-14)-12PR-38/(15/6-14)32PR-4 yra teisėtas ir pagrįstas.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas D. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti Migracijos departamento 2008 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. (15/6-14)-12PR-38/(15/6-14)32PR-4 ir įpareigoti Migracijos departamentą bylą išnagrinėti bei priimti sprendimą iš naujo. Pareiškėjas nurodo, kad tiek teismas, tiek Migracijos departamentas apsiribojo oficialia Rusijos Federacijos gynybos ministerijos internetiniame puslapyje pateikta statistika apie prašymus dėl alternatyvios nekarinės tarnybos atlikimo. Tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta jokios informacijos apie tai, ar efektyviai įgyvendinamas Rusijos Federacijos įstatymas „Dėl alternatyvios nekarinės tarnybos“ ir ar realu pasinaudoti teise į alternatyvią nekarinę tarnybą. Tai, kad buvo surinkta tik oficiali Rusijos Federacijos pateikiama informacija, patvirtina, kad Migracijos departamento atliktas tyrimas neišsamus. Teismas nepagrįstai neatkreipė dėmesio į tai, kad Migracijos departamento pateikiama informacija apie realias galimybes atlikti alternatyvią nekarinę tarnybą yra neišsami ir atspindi tik pačios Rusijos Federacijos oficialią statistiką, todėl negali būti vertinama kaip pakankama išvadai, jog alternatyvios nekarinės tarnybos sistema efektyviai veikia Rusijos Federacijoje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas Migracijos departamentas prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Savo prašymą atsakovas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, jog atsakovas atsisakė suteikti pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusą pareiškėjui D. L. . Pareiškėjo teigimu toks sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi Migracijos departamentas sprendimą priėmė vadovaudamasis tik Rusijos įstatymo ,,Dėl alternatyvios nekarinės tarnybos“ teksto vertimu ir Rusijos Federacijos gynybos ministerijos internetiniame puslapyje teikiama statistika apie tokių prašymų pateikimo ir jų patenkinimo procentus, nesurinkęs informacijos apie realią galimybę pasinaudoti minėto įstatymo nuostatomis.
1951 m. Konvencijos „Dėl pabėgėlio statuso” 12 straipsnio 1 dalis numato, jog pabėgėlio statusą nustato šalies, kurioje yra nuolatinė gyvenamoji jo vieta, įstatymai arba, jei nuolatinės gyvenamosios vietos jis neturi, įstatymai tos šalies, kurioje jis gyvena. Lietuvoje prieglobsčio suteikimo tvarką reglamentuoja įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties”, kurio 86 straipsnyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio įstatymo 88 straipsnyje. Pažymėtina, jog analogiškai „pabėgėlio” sąvoka apibrėžta ir 1951 m. Konvencijos „Dėl pabėgėlio statuso” 1 straipsnio A dalies 2 punkte.
Atsakovas nurodo, jog pareiškėjo atvejis nepatenka į įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 86 straipsnio (o tuo pačiu – ir 1951 m. Konvencijos „Dėl pabėgėlio statuso” 1 straipsnio A dalies 2 punkto) reguliavimo sferą. Tokią išvadą atsakovas padarė ginčijamame sprendime Nr. (15/6-14)12PR-38, (15/6-14)32PR-4, priimtame po Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1V-361 patvirtintame Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos apraše nurodyto tyrimo atlikimo. Pareiškėjo manymu, atsakovo atliktas tyrimas buvo neišsamus.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 80 straipsnis nustato, jog prašymą suteikti prieglobstį iš esmės nagrinėja Migracijos departamentas, atlikdamas tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka šio įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, taip pat ar nėra priežasčių, nurodytų šio įstatymo 89 straipsnyje. Tvarkos aprašo 65 punktas detalizuoja prieš tai minėtą nuostatą ir numato, jog, surinkę šio tvarkos aprašo 63–64 punktuose nurodytą informaciją, Migracijos departamento valstybės tarnautojai atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka 1951 m. Konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ nustatytą pabėgėlio sąvoką, įtvirtintą įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 86 straipsnio 1 dalyje, arba šio įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Taigi tam, kad galėtų priimti atitinkamą sprendimą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, Migracijos departamento pareigūnai turi surinkti, išanalizuoti ir įvertinti Tvarkos aprašo 63-64 punktuose nurodyto pobūdžio informaciją, kuri pagrįstų arba paneigtų šias sąlygas, būtinas pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusui gauti: 1) prieglobsčio prašytojas jaučia visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas ir yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų arba už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų; 2) persekiojimas grindžiamas rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų pagrindu; 3) prieglobsčio prašytojas negali ar bijo naudotis savo pilietybės valstybės (neturint atitinkamos užsienio valstybės pilietybės – nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės) gynyba arba negali ar bijo į ją grįžti; 4) nėra priežasčių, dėl kurių nesuteikiamas pabėgėlio statusas.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su D. L. asmens byla Nr. RUS 0651 ir nagrinėjamos administracinės bylos medžiaga, sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovas nesurinko visos atitinkamam sprendimui dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pareiškėjui priimti reikalingos informacijos, ir vertina, jog Tvarkos apraše nurodytas tyrimas nebuvo išsamus.
Pareiškėjas nurodo jaučiąs pagrįstą baimę būti persekiojamas dėl pacifistinių įsitikinimų. Tvirtina, kad jis buvo gavęs šaukimą atvykti į karinį komisariatą dėl privalomosios karinės tarnybos, tačiau ten nenuvyko. Įstatyme ,,Dėl alternatyvios nekarinės tarnybos” nustatytus terminus pateikti prašymą yra praleidęs. Pareiškėjas nurodė ir prastą savo fizinės bei psichinės sveikatos būklę, dėl kurios jis negali atlikinėti karinės tarnybos, žinant egzistuojančius žmogaus teisių pažeidimus sovietinėje armijoje.
Tvarkos aprašo 63.5 punktas įpareigoja Migracijos departamento valstybės tarnautoją, nagrinėjantį prieglobsčio prašytojo, kuris turi teisę naudotis laikinu teritoriniu prieglobsčiu, prieglobsčio prašymą iš esmės, surinkti reikiamą informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę.
Ginčijamas Migracijos departamento sprendimas buvo priimtas remiantis Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus išvada ,,Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo Rusijos Federacijos piliečiui D. L. ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją”. Situacija šauktinių į armiją atžvilgiu ir galimybė pasinaudoti Rusijos Federacijos įstatymo ,,Dėl alternatyvios nekarinės tarnybos“ nuostatomis yra apibūdinama remiantis vieninteliu šaltiniu – Rusijos Federacijos gynybos ministerijos pranešimu oficialiame jos internetiniame puslapyje, kur pateikiami bendro pobūdžio teiginiai ir statistiniai duomenys. Tuo pačiu pranešimu remiamasi ir tvirtinant, jog Rusijos Federacijoje yra atsižvelgiama ir šauktinių sveikatos būklę, tad pareiškėjas dėl savo psichinės ligos nebus verčiamas atlikti karinę tarnybą. Pažymėtina, jog atsakovas neanalizavo ir nepasisakė kiek reali yra galimybė, kad pareiškėjas bus atleistas nuo karinės prievolės, atsižvelgiant į medicininius dokumentus apie jo gydymą dėl psichinės ligos, išduotus Lietuvos Respublikoje (pareiškėjas tvirtina, kad psichikos sutrikimai jam prasidėjo tik Lietuvoje, ir Rusijoje jis dėl psichinės ligos gydytas nebuvo). Be to, pats pareiškėjas nurodė internetinius puslapius, kuriuose tvirtinama apie priešingą situaciją, t. y., kad tarnauti armijoje Rusijoje pripažįstami tinkamais ir sergantys paranoidine šizofrenija asmenys, taip pat apie kitokius pažeidimus šioje srityje.
Teisėjų kolegijos vertinimu, Prieglobsčio reikalų skyriaus 2008 m. gegužės 26 d. pažymoje Nr. RU-10-14-167 esanti informacija apie pareiškėjo kilmės valstybę alternatyviosios nekarinės tarnybos ir tinkamumo/netinkamumo karinei tarnybai nustatymo realaus taikymo ir įgyvendinimo nelaikytina pakankama. Gi informacija apie galimą grėsmę pareiškėjui 5-6 metus nenuvykus į karinį komisariatą pagal šaukimus ir tam laikui išvis pasitraukus iš šalies, nerinkta. Tad objektyvios galimybės spręsti dėl pareiškėjo baimės būti persekiojamam pagrįstumo, o tuo pačiu – ir pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statuso suteikimo, nėra.
Pagal Tvarkos aprašo 66.4 punktą Migracijos departamento valstybės tarnautojas, atlikdamas tyrimą turi nustatyti ne tik aplinkybę, ar prieglobsčio prašytojui jo išvykimo iš jo kilmės valstybės momentu grėsė persekiojimas, bet ir aplinkybę, ar šis persekiojimo pavojus dėl objektyvių priežasčių atsirado jam būnant už valstybės, iš kurios jis atvyko, ribų ir dėl šios priežasties prieglobsčio prašytojas negali grįžti į šią valstybę. Kaip jau minėta, šios aplinkybės išaiškintos nebuvo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju atsakovas šią nuostatą pažeidė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, priimant naują sprendimą panaikinti ginčijamą Migracijos departamento sprendimą Nr. (15/6-14)12PR-38, (15/6-14)32PR-4 ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. (15/6-14)12PR-38, (15/6-14)32PR-4 panaikinti ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo D. L. prašymą dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėti iš naujo.
Sprendimas neskundžiamas.