Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-04-06 · Civilinė byla Nr. 2S-694-56/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-06
Bylos Nr.
2S-694-56/2011
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-01038-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis (pran.)
Atsakovas
E. V.
Ieškovas
O. V.
Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2S-694-56/2011Teisėja A. Januševskij Proceso Nr. 2-45-3-01038-2010-9Proc. sprendimo kategorijos:110.1;121.14;121.18 122.4VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. balandžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,

kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės, Neringos Švedienės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. V. atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovui E. V. dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė O. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nutraukti santuoką įregistruotą Vilniaus miesto CM skyriuje, įrašo Nr. 2987, dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę – V; nustatyti nepilnametės I. V. gim 2009 m. kovo 10 d., gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 400 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis; taikyti liakinąją apsaugos priemonę ir įpareigoti atsakovą gyventi atskirai nuo ieškovės ir nepilnametės dukros; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nes nuolat girtauja, nesirūpina nepilnamete dukra, būdamas girtas tampa agresyvus, neprognozuojamas, kelia namuose triukšmą, grasina susidorojimu. Atsakovas ne kartą prieš ieškovę vartojo fizinį smurtą, tačiau po 2010 m. rugsėjo 5 d. kilusio konflikto ieškovė kreipėsi į policiją, todėl mano, jog ateityje santuokos nepavyks išsaugoti, todėl prašė ją nutraukti dėl ieškovo kaltės. Kadangi ieškovas vengia pareigos išlaikyti nepilanametį vaiką ir juo nesirūpina, prašė teismo nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškove, priteisiant po 400 Lt išlaikymą vaikui.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartimi ieškovės prašymas patenkintas. Atsakovas E. V. įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės O. V.

Teismas pažymėjo, kad iš ieškinio matyti, jog atsakovas yra nesugyvenamo charakterio, pastoviai smurtauja, vartoja alkoholį. Į bylą pateikta policijos medžiaga patvirtino, kad atsakovas vartoja smurtą prieš ieškovę, todėl teismas sprendė, kad šioje situacijoje galimas tarpusavio santykių aiškinimasis necivilizuotais būdais, kad teismo vertinimu pažeistų ieškovės ir nepilanmetės dukros interesus. Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovas gyvena ieškovei priklausančiame bute, įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atsakovas E. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamąją teismo nutartį.

Nurodo, kad teismo argumentai dėl nesugyvenamo atsakovo būdo, smurto prieš ieškovę bei alkoholio vartojimo nepagrįsti byloje esančiais įrodymais. Nesutarimai šeimoje prasidėjo šalyje kilus ekonominei krizei bei sumažėjus darbo užmokesčiui. Tačiau atsakovas siekadamas išlaikyti šeimą bei užtikrinti, kad nepilnametis vaikas galėtų gyventi su abiemis tėvais siūlė ieškovei kreiptis į šeimos psichologą, tačiau ji atsisakė. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas rėmėsi policijos surinkta medžiaga, tačiau neatsižvelgė į tai, kad kilusio konflikto metu ieškovei nebuvo padaryti jokie sužalojimai ir ji pretenzijų nereiškė. Be to ieškovė paskutiniu metu dažnai kreipdavosi į policiją, tačiau ikiteisiniai tyrimai dėl jos kreipimosi pradedami nebuvo. Teismo išvada, jog tarpusavvio nesutarimus šalys bandys spręsti necivilizuotais būdais nepagrįsta, nes ieškovas tinkamai prižiūri nepilnametę dukrą, nesmurtauja prieš ieškovę. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad butas kuriame šalys gyvena ieškovei dovanotas tik 2010 m. gegužės 19 d., nors ginčo šalys jame gyveno nuo 1999 metų. Ieškovas bute deklaravo savo gyvenamąją vietą bei investavo į buto remontą pinigus, taip pat prisidėjo prie paslaugų apmokėjimo. Kitos gyvenamosios vietos jis neturi, skirtis nenori ir dės visas pastangas siekdamas susitaikyti su ieškove.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymoi nustatyta tvarka pateiktas nebuvo.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo teisinius argumentus konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skune nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).

Civilinio proceso kodekso 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka. Tikimybė, jog sprendimą ateityje įvykdyti bus sunkiau, gali atsirasti tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių, kurias teismui būtina įvertinti taikant laikinąsias apsaugos priemones. Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamčio vaiko gyvemnamosios vietos nustatymo bei išlaikymo nepilnamčiam vaikui nustatymo, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą gyventi skyrium. Teismas priimdamas 2010 m. spalio 11 d. nutartį prašymą tenkino.

Nesutikdamas su teismo nutartimi atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad teismo argumentai dėl nesugyvenamo atsakovo būdo, smurto prieš ieškovę bei alkoholio vartojimo nepagrįsti byloje esančiais įrodymais. Teismas tenkindamas ieškovės prašymą neatsižvelgė į tai, kad kilusio konfliko metu, kai buvo iškviesta policija, jokie sužalojimai atsakovei padaryti nebuvo. Be to atsakovas prieš ieškovę nesmurtavo, o stengėsi išlaikyti šeimą bei susitaikyti, todėl teismo išvada, jog tarpusavvio nesutarimus šalys bandys spręsti necivilizuotais būdais nepagrįsta. Atsakovo teigimu teismas neįvertino, kad atsakovas ieškovės bute yra deklaravęs gyvenamąją vietą ir kitos gyvenamosios vietos neturi. Teisėjų kolegija su atsakovo argumentais nesutinka.

Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. To paties straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodoma, kad teismas gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Nurodytą laikinąją apsaugos priemonę teismas gali taikyti, kai sutuoktinis vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinį smurtą ar kitokią prievartą, todėl gyvenimas kartu gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Ši laikinoji priemonė taikoma atsižvegiant į tai, kad kitas sutuoktinis turi kitą gyvenamąją vietą ar pakankamas pajamas leidžiančias išsinuomoti kitą gyvenamąją patalpą. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nesprendžiamas ieškinio pagrįstumo klausimas, o įrodymai vertinami tą apimtimi kuri yra būtina sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

Kaip matyti iš į bylą pateikto Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, Švenčionių policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo Nerijaus Rožuko 2010 m rugsėjo 8 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 11-12), sprendžiant klausimą dėl jo pradėjimo buvo nustatyta, kad atsakovas 2010 m. rugsėjo 5 d. vykusio šeimyninio konflikto metu griebė ieškovei už kaklo dėl ko ji negalėjo kvėpuoti. Atsisakant pradėti ikiteisiminį tyrimą buvo konstatuota, jog atsakovo veiksmuose įžvelgiami nuskalstamos veikos požymiai numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje, tačiau ikteisminį tyrimą atsisakyta pradėti pasiūlant ieškovei kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (BK 407 str.)

Taigi į bylą pateiktas dokumentas įrodo, jog atsakovas yra vartojęs smurtą prieš ieškovę, todėl teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu atsakovo argumentą, jog jis nevartoja smurto prieš ieškovę ir sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog ieškovas turėjo gyventi skyrium nuo ieškovės siekiant išvengti galimo smurto vartojimo prieš atsakovę ateityje (CPK 178;183 str. 185 str.).

Į bylą pateiktas 2010 m. birželio 14 d Nekilnojamojo turto registro išrašas rodo (b.l. 13), kad butas (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. savivaldybėje, Pabradės mieste priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise (CPK 197 str. 2 d.). Duomenų apie tai, kad atsakovas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs ieškovei asmenine nuosavybe priklausančiame bute į bylą nepateikta (CPK 178 str.). Esant nurodytai aplinkybei teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu atsakovo argumentą, jog jis deklaravo savo gyvenamąją vietą pas ieškovę. Teisėjų kolegijos vertinimu į bylą pateiktą Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Pabradės miesto seniūno pažyma apie šeimos sudėtį įrodo, kad atsakovas gyvena bute, tačiau yra netinkamas įrodymas pagrindžiantis gyvenamosios vietos deklaravimą. Be to, atsakovas nepateikė duomenų apie tai, jog neturi darbo ir negauna pakankamų pajamų, kad galėtų išsinuomoti kitą gyvenamąjį būstą (178 str.), todėl atsakovui neįrodžius svarbių aplinkybių turinčių esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium, pagrindo tenkinti atsakovo atskirąjį skundą nėra.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei nustatyti atsakovo gyvenamąją vietą skyrium nuo ieškovės, nagrinėjamu atveju buvo. Pirmos instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą sprendžiant bylą kilančią iš šeimos teisinių santykių (CK 3.65 str.), todėl teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį apeliacinės instancijos teismas neturi.

Nurodytais argumentais atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1p., kolegija

nutarė:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1206-617/2010 palikti nepakeistą, o atsakovo E. V. atskirąjį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Petras JaržemskisTeisėjos Danutė KutrienėNeringa Švedienė