Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. B. kasacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo O. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją subendrinant su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme bei paskiriant galutinę ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti M. Ž. ir A. Z., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 4 d. nutartis, kuria nuteistųjų O. B. ir M. Ž. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Klimavičiaus pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. B. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. Z. ir M. Ž. prievartavo K. V. turtą, būtent: 2004 m. liepos 17-21 d. Panevėžio mieste, neturėdamas teisėto pagrindo, skambindamas telefonu ir perduodamas raštelius, grasino nukentėjusiajam K. V. negražinti pavogto jam priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), jeigu nebus sumokėta 1400 Lt išpirka, o 2004 m. liepos 21 d., apie 12.30 val., prie viešbučio „Romantic“, Panevėžyje, iš asmens, pasivadinusio „Gytis“, gavo K. V. priklausančius 1400 Lt.

Kasatorius tvirtina, kad Pasvalio rajono apylinkės teismas nuosprendyje be jokio pagrindo nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimo padarius nusikaltimą ir nuoširdaus gailėjimosi, todėl paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Jo nuomone, teismas turėjo skirti bausmę, ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos laivės atėmimo bausmės vidurkis. Nuteistasis mano, kad Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nepagrįstai atmetė jo apeliacinį skundą, buvo šališka ir suinteresuota bylos baigtimi, nes nukentėjusysis yra Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo O. B. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir bausmės skyrimo pagrindų

Teismai nuosprendyje ir nutartyje visiškai pagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe O. B. prisipažinimo padarius nusikaltimą ir nuoširdaus gailėjimosi dėl to, konstatuodami, kad O. B. prisipažinimas nebuvo savanoriškas ir nuoširdus. Parodymus apie nusikaltimo padarymą jis davė tik po to, kai su įkalčiais buvo sulaikytas nusikaltimo padarymo vietoje. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, kad nuteistasis prisipažino tik iš dalies, nes teisme neigė bendrininkavimą su A. Z. ir M. Ž.

Apylinkės teismas, paskirdamas O. B. bausmę, ir apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas jo skundą dėl per griežtos bausmės, vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 61 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, kurios lemia bausmės skyrimą, esant atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Teismai nesivadovavo BK 61 straipsnio 4 dalimi, kuri įpareigoja teismą skirti kaltininkui ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nes nebuvo nustatytos BK 61 straipsnio 4 dalies taikymui reikalingos sąlygos- savanoriškas prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimasis, aktyvus padėjimas išaiškinti nusikaltimą, be to, neturi būti atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Teismai nustatė O. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę- nusikaltimo padarymą bendrininkų grupe. Jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistajam paskirta bausmė yra truputį didesnė nei nustatytas bausmės už jam inkriminuojamą nusikaltimą vidurkis.

Dėl teismo nešališkumo principo

Teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principą nustato Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis.

Teismo nepriklausomumo principas reiškia, kad teisėjams, nagrinėjantiems bylą, negali būti daromas joks poveikis.

Teismo nešališkumo principo turinio svarbiausias elementas yra tai, kad nagrinėjantis bylą teismas su abiem proceso šalimis elgiasi vienodai, nerodydamas nei vienai iš jų palankumo, nėra suinteresuotas priimti vienai iš šalių palankaus sprendimo.

Kasatoriaus teiginys, kad Panevėžio apygardos teismas, kaip institucija, yra šališkas vien dėl to, kad nukentėjusysis yra teisėjas, niekuo nepagrįstas. Teismas nutartimi visiškai pagrįstai atmetė apelianto O. B. pareikštą nušalinimą teismui, nes pagal BPK 57 straipsnio 2 dalį nušalinimas gali būti pareikštas teisėjui, o ne teismui. Be to, O. B. nenurodė BPK 58 straipsnyje numatytų nušalinimo pagrindų.

Kaip matyti iš teismų posėdžių protokolų, nuosprendžio ir nutarties, teismai nepažeidė BPK 7 straipsnio reikalavimų, byla teismuose buvo nagrinėjama laikantis rungimosi principo. Kaltinimo ir gynybos šalims buvo suteiktos lygios teisės teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės teisingam jos išsprendimui.

Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistojo O. B. kasacinį skundą.