Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. B., valstybės įmonei Turto bankui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo K. B. paaiškino, kad po tėvo mirties name liko gyventi jis ir motina. Motina, padedama jo ir sesers (pareiškėjos) prižiūrėjo namus, dirbo žemę. Tėvas testamento palikęs nebuvo.

Teismo posėdžio metu liudytoja P. L. nurodė, jog pažinojo pareiškėjos motiną D. B.. Paaiškino, kad mirus D. B. vyrui A. B., D. kartu su sūnumi liko gyventi name, tvarkėsi ir prižiūrėjo likusį turtą, dirbo žemę.

Teismo posėdžio metu liudytojas Jonas A. M. nurodė, jog D. B. pažinojo seniai, buvo kaimynai. Paaiškino, kad mirus D. vyrui, D. toliau prižiūrėjo likusį turtą, dirbo žemę.

Suinteresuotų asmenų valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, byloje gauti prašymai bylą nagrinėti suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant (b. l. 29-39, 40-42).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos L. K., suinteresuoto asmens K. B. ir liudytojų P. L. ir Jono A. M. paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėja L. K. ir suinteresuotas asmuo K. B. yra D. B. ir A. B. vaikai (b. l. 7, 9). D. B. ir A. B. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini)(b. l. 10). Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo raštu dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą pateikimo nustatyta, kad D. B. nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą su statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)(b. l. 16-18); žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)(b. l. 19); žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)(b. l. 20). A. B. mirė (duomenys neskelbtini)(b. l. 12), iki mirties A. B. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini)(b. l. 11). Kaišiadorių rajono savivaldybės 3–iojo notaro biuro notaro Andriaus Bučinsko 2017 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 115 dėl paveldėjimo bylos nustatyta, kad po A. B. mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 15). D. B. mirė (duomenys neskelbtini)(b. l. 13). Kaišiadorių rajono savivaldybės 3–iojo notaro biuro notaro Andriaus Bučinsko 2017 m. spalio 30 d. liudijimu Nr. 3-4161 nustatyta, kad po D. B. mirties (duomenys neskelbtini, jos palikimą priėmė dukra L. K. (pareiškėja)(b. l. 14). Pareiškėja, suinteresuotas asmuo K. B. ir liudytojai teismo posėdžio metu nurodė, jog D. B. po savo sutuoktinio (pareiškėjos tėvo) A. B. mirties rūpinosi palikėjo turtu kaip savo, jį prižiūrėjo, dirbo žemę.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre (CK 1.63 straipsnio 1-5 dalys). Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad po palikėjo A. B. mirties (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė D. B. (įstatyminis įpėdinis) priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes turtu (namu, ūkiniais pastatais ir žeme) naudojosi, jį tvarkė ir valdė, t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. Palikėjo A. B. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos L. K. motina D. B., (duomenys neskelbtini) mirus jos sutuoktiniui (pareiškėjos tėvui) A. B., palikėjo palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, o duomenų, jog suinteresuoti asmenys prieštarautų, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, byloje nėra, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos L. K. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinio A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.