Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Giedrės Kairienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Autodalys“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Byloje kilo ginčas dėl Savivaldybės administracijos 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. A51- 183191/24(3.3.2.26E-ARC), kuriuo nepritarta „Viešbučių paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto“ projektiniams pasiūlymams, teisėtumo ir pagrįstumo.

5.10. pareiškėjai pateikus 2024 m. rugsėjo 6 d. prašymą pritarti Projektiniams pasiūlymams, vadovaujantis STR 1.04.04:2017 67¹ punktu, Vilniaus vyriausiosios architektės 2024 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. A51-131386/24(3.3.2.26E-ARC) pasiūlymų nagrinėjimo terminas pratęstas 20 darbo dienų ir kreiptasi į Vilniaus RAT dėl (duomenys neskelbtini) Projektinių pasiūlymų įvertinimo, ar Projektiniai pasiūlymai: „1) Atitinka statinio paskirtį; 2) Ar architektūriniai sprendiniai sudaro darnią, bendrą visumą; 3) Ar sprendiniai atitinka šiuos LR architektūros įstatyme įtvirtintus architektūros kokybės kriterijus: urbanistinio integralumo – statinio darna su esama urbanistine struktūra ir poveikis kultūriniam kraštovaizdžiui; funkcionalios struktūros – statinio atitiktis planuojamai funkcijai; vientisos architektūrinė idėjos ir estetikos – nuosekliai suvokiama statinio meninė išraiška“;

5.11. Vilniaus RAT 2024 m. lapkričio 3 d. pateikė neigiamą išvadą „dėl (duomenys neskelbtini) projektinių pasiūlymų įvertinimo“;

7. Administracinėje byloje teismas, vertindamas skundžiamo individualaus administracinio akto teisėtumą ir pagrįstumą, įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis). Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas (jo dalis) turėtų būti panaikintas.

Dėl kreipimosi į Vilniaus RAT

8. Pareiškėja Sprendimą ginčija tuo aspektu, kad atsakovės kreipimasis į Vilniaus RAT, esant teigiamai LAS išvadai2, yra teisiškai nepagrįstas ir perteklinis bei prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 ir 9 punktuose įtvirtintiems efektyvumo ir objektyvumo principams, atsakovė neatsižvelgė į dokumentų visumą, patvirtinančią Projektinių pasiūlymų atitiktį architektūros kokybės kriterijams.

9. Sutiktina su pareiškėja, kad atsakovė pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje, taip pat ir priimdama administracinius aktus, be kita ko, privalo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis ir jame įtvirtintais principais. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte nustatytas efektyvumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja kuo mažesnėmis sąnaudomis ir siekia geriausio rezultato. Objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 9 punktas). Tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, atsakovė veikė teisės aktais jai suteiktos kompetencijos ribose, nepažeisdama Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų ir minėtų principų.

10. Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytų statinio projektų (statinio projekto rengimo pirmuoju etapu rengiamo dokumento – projektinių pasiūlymų) sprendinių atitiktį įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina Statybos įstatymo 27¹ straipsnyje nurodyti subjektai (Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalis). Statybos įstatymas numato, kad sprendimą pritarti ar nepritarti projektiniams pasiūlymams priima savivaldybės vyriausiasis architektas pagal baigtinį Statybos įstatymo 27¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų sąrašą (Statybos įstatymo 27¹ straipsnio 1 dalis).

11. Statybos įstatymo 2 straipsnio 45 dalis apibrėžia, kas yra projektiniai pasiūlymai – tai statinio projekto rengimo pirmuoju etapu rengiamas aplinkos ministro nustatytos sudėties dokumentas, kuriame pateikiami projektuojamo statinio architektūros, infrastruktūros, želdynų ir kiti aplinkos ministro nustatyti pagrindiniai sprendiniai ir kuris skirtas statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir (ar) visuomenei informuoti apie numatomą statinių projektavimą. STR 1.04.04:2017, be kita ko, nustatantis projekto sudedamąsias dalis, projekto ir tipinio statinio projekto tvirtinimo tvarką, visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių sąrašą (nurodant paskirtį), informavimo ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus, tvarką, numato, kad projektiniai pasiūlymai yra dokumentas, kuriuo vadovaujantis gaunamas statybą leidžiantis dokumentas; rengiamas techninis darbo projektas (STR 1.04.04:2017 13.2 ir 13.3 punktai).

12. Vadovaujantis Statybos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, statinio architektūra turi būti tokia, kad: 1) ji neprieštarautų esminiams statinių reikalavimams, nustatytiems Reglamente (ES) Nr. 305/2011; 2) atitiktų Architektūros įstatyme nurodytus architektūros kokybės kriterijus; 3) ji atitiktų statinio paskirtį; 4) architektūriniai, inžineriniai ir technologiniai inžineriniai sprendiniai derėtų tarpusavyje; 5) architektūriniai sprendiniai sudarytų darnią, bendrą visumą; 6) statiniai atitiktų universalaus dizaino reikalavimus, nustatomus normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose, normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose (Statybos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis).

13. Architektūros įstatymo 11 straipsnio 2 dalis numato, kad vertinant architektūros objektų kokybę, taikomi visi Architektūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje išvardyti kriterijai, t. y. 1) atitiktis darnaus vystymosi principams – kokybiška architektūra, prisidedanti prie darnios valstybės ir žmonių aplinkos kūrimo, yra svarbi ekonomikos ir socialinių santykių raidai, atsižvelgiant į darnaus ir tvaraus vystymosi iššūkius; 2) urbanistinis integralumas – statinio, urbanistinio komplekso ir (ar) kraštovaizdžio objekto darna su esama urbanistine struktūra ir poveikis kultūriniam kraštovaizdžiui; 3) santykis su paveldėtomis vertėmis – kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo vietovių saugojimas, statinio, urbanistinio komplekso ir (ar) kraštovaizdžio objekto santykis su urbanistinės vietovės ar objekto istorine urbanistine ir (ar) architektūrine raida, kraštovaizdžio vertybėmis; 4) aplinka visiems – aplinka be specialaus pritaikymo gali naudotis visos visuomenės grupės; 5) sprendinių ekonomiškumas – planuojamų sprendinių atitiktis ilgalaikėms investicijoms, jų racionalumas užtikrinant efektyvų statinio gyvavimo ciklą, siekiant optimalaus kokybės ir kainos santykio; 6) inovatyvumas – naujos originalios architektūrinių ir urbanistinių sprendimų idėjos siekiant tvarios statybos ir statinio gyvavimo ciklo, naudojant pažangias technologijas ir medžiagas, skatinant žiedinę ekonomiką, klimatą ir energiją tausojančias priemones, kuriant kokybišką aplinką visiems; 7) funkcionali struktūra – statinio, urbanistinio komplekso ir (ar) kraštovaizdžio objekto atitiktis planuojamai funkcijai ir galimybė pritaikyti kintant funkcijoms; 8) vientisa architektūrinė idėja ir estetika – nuosekliai suvokiama statinio, urbanistinio komplekso ir (ar) kraštovaizdžio objekto meninė išraiška.

14. Iki 2024 m. lapkričio 1 d. galiojusio Statybos įstatymo 27 straipsnio 9¹ dalis numatė, kad jeigu savivaldybės administracija tikrindama statinio projektą nustato, kad gali būti pažeisti esminiai statinio architektūros reikalavimai, nurodyti Statybos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas gali prašyti RAT, sudaromos Architektūros įstatyme nustatyta tvarka, įvertinti ir pateikti išvadą, ar statinio projektas atitinka Statybos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus. STR 1.04.04:2017 67¹ punktas numatė, jei savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, tikrindamas projektinius pasiūlymus, nustato, kad gali būti pažeisti esminiai statinio architektūros reikalavimai, nurodyti Statybos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, tai per IS „Infostatyba“ inicijuoja kreipimąsi į RAT, jei konkrečiu atveju reikia išvados, savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 1 darbo dieną priima sprendimą savivaldybės administracijai skirto projektinių pasiūlymų tikrinimo terminą pratęsti 20 darbo dienų ir prašo RAT įvertinti ir pateikti išvadą, ar statinio projektas atitinka Statybos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Apie savivaldybės administracijai skirto statinio projekto tikrinimo termino pratęsimą per IS „Infostatyba“ informuojamas prašymo pateikėjas.

15. Atitinkamai nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įstatymų leidėjas numatė, kad jeigu savivaldybės vyriausiasis architektas, prieš priimdamas sprendimą pritarti ar nepritarti projektiniams pasiūlymams, padaro išvadą, kad statinio architektūros sprendiniams įvertinti pagal Architektūros įstatyme nustatytus architektūros kokybės kriterijus ar kitus Statybos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus statinio architektūros reikalavimus reikalingas papildomas ekspertinis vertinimas, jis kreipiasi į RAT, sudaromą Architektūros įstatymo nustatyta tvarka, su prašymu įvertinti ir pateikti išvadą, ar projektiniai pasiūlymai atitinka architektūros kokybės kriterijus ir Statybos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus <...> (Statybos įstatymo 27 straipsnio 9¹ dalis). Statybos įstatymo 27 straipsnio 9¹ dalyje nurodytu atveju, kai savivaldybės vyriausiasis architektas kreipiasi į RAT, šio straipsnio 12 dalyje nurodytas savivaldybės administracijai skirtas projektinių pasiūlymų tikrinimo terminas pratęsiamas 20 darbo dienų aplinkos ministro nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 27 straipsnio 12¹ dalis).

16. Vadovaujantis Architektūros įstatymo 18 straipsnio 1 ir dalimis, architektūros, teritorijų planavimo, nekilnojamojo architektūrinio ir urbanistinio paveldo sričių ir kitiems su architektūra susijusiems klausimams nagrinėti, rekomendacijoms teikti ir pasiūlymams valstybės ir savivaldybių institucijoms, priimančioms su architektūra susijusius sprendimus, teikti, taip pat architektūros kokybei vertinti steigiamos RAT. RAT teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms išvadas ir (ar) rekomendacijas dėl teritorijų planavimo dokumentų, architektūrinių, nekilnojamojo architektūrinio ir urbanistinio paveldo bei šiame įstatyme nurodytų objektų projektinių pasiūlymų, architektūrinių ir urbanistinių idėjų sprendinių, statinių projektų, statinių architektūros atitikties architektūros kokybės reikalavimams ir kitais architektūros kokybės klausimais (Architektūros įstatymo 18 straipsnio 5 dalis). RAT sudaro ne mažiau kaip 13 narių, skiriamų trejiems metams, renkamų Architektūros įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. RAT nuostatus ir sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos architektų rūmų taryba (Architektūros įstatymo 18 straipsnio 4 dalis).

17. Regioninių architektūros tarybų nuostatai, patvirtinti Lietuvos architektų rūmų tarybos 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. T22-12-2 „Dėl Regioninių architektūros tarybų nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), be kita ko, nustato RAT funkcijas. Suinteresuotų asmenų prašymu ar savo iniciatyva, RAT, be kita ko, teikia išvadas ar pasiūlymus dėl projektinių pasiūlymų (Nuostatų 16.2 punktas). RAT, atlikdamos joms pavestas funkcijas, vadovaujasi teisingumo, objektyvumo, nešališkumo, išsamaus ir visapusiško klausimų išnagrinėjimo principais, gerbia su nagrinėjamais klausimais susijusių asmenų orumą ir teises (Nuostatų 4 punktas). RAT sprendimuose (išvadose) teikiamas architektūros kokybės vertinimas ir motyvai grindžiami Architektūros įstatyme įtvirtintais architektūros kokybės kriterijais, esminiais statinio architektūros reikalavimais įtvirtintais Statybos įstatyme, specialiosiomis architektūros srities žiniomis, tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais, teritorijų planavimo dokumentais, rekomendacijomis, kitų teisinių, programinių bei doktrininių dokumentų nuostatomis, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo, profesionalumo, objektyvumo, nešališkumo ir kitais teisiniais principais (Nuostatų 81 punktas). Išsiuntus RAT sprendimą (išvadą) pareiškėjui, sprendimas (išvada), kartu su RAT posėdžio pirmininko parengtu komentaru, per 2 (dvi) darbo dienas paskelbiamas Lietuvos architektų rūmų internetinėje svetainėje, taip pat jis gali būti viešinamas kitomis informacinės sklaidos priemonėmis. RAT sprendimas (išvada) neviešinamas tik tuo atveju, kai kartu su prašymu yra gautas pareiškėjo prašymas neviešinti RAT sprendimo (išvados) dėl priežasčių, susijusių su teisminiu procesu (Nuostatų 86 punktas).

18. Nors pareiškėja akcentuoja perteklinį atsakovės kreipimąsi į Vilniaus RAT, esant teigiamai LAS išvadai2 ir dėl to, neva, užsitęsusias Projektinių pasiūlymų vertinimo procedūras bei pažeistus efektyvumo ir objektyvumo principus, teismas, įvertinęs paminėtą teisinį reglamentavimą, su tuo nesutinka.

19. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (LVAT 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006). Diskrecijos teisė neturi būti aiškinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas (LVAT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012). Diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti, ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų (LVAT 2007 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-231/2007; 2014 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Įgyvendindamos diskrecines galias viešojo administravimo institucijos, be kita ko, turi nepiktnaudžiauti valdžia, laikytis objektyvumo ir nešališkumo, lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principų (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis, Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1980 m. kovo 11 d. rekomendacijos Nr. 80(2) „Dėl administravimo subjektų diskrecinių galių įgyvendinimo“ 2 straipsnis). Diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais – įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (LVAT 2013 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-596/2013).

20. Visų pirma, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė, vykdydama jai Statybos įstatymo 27¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą funkciją, t. y. priimti sprendimą pritarti ar nepritarti projektiniams pasiūlymams, neveikė ultra vires (viršijant įgaliojimus). Aplinkybė, kad pareiškėjai besikreipus į LAS ir po pakartotinio vertinimo gavus teigiamą LAS išvadą2, nepaneigia fakto, jog atsakovės kreipimosi metu (2024 m. rugsėjo 6 d.) Statybos įstatymo 27 straipsnio 9¹ dalyje buvo įtvirtinta atsakovės diskrecija (nuo 2024 m. lapkričio 1 d. nustatyta atsakovės pareiga) tikrinant projektinius pasiūlymus ir nustačius, kad gali būti pažeisti esminiai statinio architektūros reikalavimai, kreiptis RAT dėl išvados pateikimo, todėl veikdama jai nustatytos kompetencijos ribose, nurodydama motyvus ir priežastis, atsakovė tinkamai naudojosi savo diskrecija, vadovavosi objektyviais faktais ir bendrųjų teisės principų – įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytų Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nepažeidė (LVAT 2013 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-596/2013).

21. Antra, pareiškėja pati skunde nurodo, kad kreipimasis į LAS ir RAT yra reguliuojamas skirtingais pagrindais, teismas, savo ruožtu pažymi, kad remiantis aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, būtent RAT įstatymo leidėjas delegavo funkciją teikti valstybės ir savivaldybių institucijoms išvadas ir (ar) rekomendacijas dėl teritorijų planavimo dokumentų, architektūrinių, nekilnojamojo architektūrinio ir urbanistinio paveldo bei šiame įstatyme nurodytų objektų projektinių pasiūlymų, architektūrinių ir urbanistinių idėjų sprendinių, statinių projektų, statinių architektūros atitikties architektūros kokybės reikalavimams ir kitais architektūros kokybės klausimais (Architektūros įstatymo 18 straipsnio 5 dalis). Tokios funkcijos kaip projektinių pasiūlymų vertinimo atitikties architektūros kokybės reikalavimams ir kitais architektūros kokybės klausimais bei išvados teikimo valstybės ir savivaldybių institucijoms, kokia yra deleguota būtent RAT, įstatymų leidėjas LAS nėra suteikęs. Pagal įstatus, LAS yra meno kūrėjų organizacija, įgijusi visas su tokiu statusu susijusias teises ir pareigas (žr. https://www.architektusajunga.lt/wp-content/uploads/2017/03/LAS_istatai_2014.pdf).

22. Trečia, pareiškėjos nurodomas Savivaldybės tarybos sprendimas apibrėžia Savivaldybės teritorijoje projektuojamų objektų, kurių architektūrinėms idėjoms įvertinti privaloma skelbti projektų konkursus naujai projektuojamų ar, atitinkamai keičiant statinio išorės matmenis juos didinant, rekonstruojamų, sąrašą, ir remiantis šio Savivaldybės tarybos sprendimo 3.1 punktu, šis sprendimas netaikomas objektams, kurių projektai atitinka Vilniaus miesto savivaldybės nustatytus architektūros ir urbanistikos sprendinių kokybės reikalavimus ir dėl šių projektų yra gauta teigiama LAS ar RAT vertinimo išvada. Duomenų byloje, kad Projektas atitinka Vilniaus miesto savivaldybės nustatytus architektūros ir urbanistikos sprendinių kokybės reikalavimus nėra. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė nuosekliai Projektiniams pasiūlymams nepritarė ir teikė pastabas dėl pastato architektūros raiškos ir tūrio kontekstualumo, integralumo su esamu užstatymu, dėl Projekto sprendinių faktinės turinio atitikties deklaruojamai viešbučio paskirčiai Raštu1, Raštu2, Raštu3 ir skundžiamu Sprendimu. Be to, pastebėtina, kad nors į bylą pateiktoje LAS2 išvadoje, kuria pritarta pakoreguotiems Projektiniams pasiūlymams, nurodant, kad Projektas vertinimui pristatomas antrą kartą, į ankstesnes pastabas atsakyta – sumažintas aukštingumas, užstatymo intensyvumas ir tankis, koreguota užstatymo linija, pagal viešbučio paskirtį patalpos papildytos recepcija, komercinėmis patalpomis, savo ruožtu taip pat nurodytos pastabos ir rekomendacijos: „peržiūrėti architektūrinę išraišką, ieškant labiau būdingos viešbučiui, o ne suniveliuojant su daugiabučiais gyvenamaisiais namais“.

23. Ketvirta, bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad pareiškėja teise ginčyti atsakovės Rašto1, Rašto2, Rašto3 pastabas Projektinių pasiūlymų turiniui nepasinaudojo, o vis teikė iš esmės netaisytus Projektinius pasiūlymus. Taigi, atsakovei kompetencijos ribose pagal įstatymą priėmus sprendimą, kad reikalinga Vilniaus RAT išvada, ar statinio projektas atitinka Statybos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus, buvo gauta Vilniaus RAT neigiama išvada, kurioje nurodyta, kad „ne?ra atlikta kokybine? urbanistine? analize? ir šios vietos uz?statymo galimybių studija, tode?l tru?ksta argumentų, kurie pagri?stų projekto sprendinių atitikimą urbanistinio integralumo kriterijui; projektuojamo objekto sklypas yra išskirtine?je situacijoje ir uz?statymo tipas nebu?tinai turi atitikti vieną ar kitą šalia esančių uz?baigtų kvartalų uz?statymo tipą. Tačiau projektuotojai neišnaudoja šio išskirtinio sklypo privalumų ir nekuria išskirtine?s architektu?ros, kuri leistų bu?ti akcentu šiame kvartale; Projekte neišanalizuotas poveikis kultu?riniam kraštovaizdz?iui. Pateiktų pasiu?lymų architektu?riniai sprendiniai nepagri?stai kontrastuoja su esamu reljefu (pastatų aukštis kyla priešinga reljefo kylimo kryptimi); Projekto architektu?riniai sprendiniai nesudaro darnios bendros visumos ir projekto panašumas i? kaimynini? kvartalą funkciškai ir logiškai nepagri?stas; Pastato tipologija dviprasmiška: vidine? pastato struktu?ra atitinka daugiabučio sude?ti? ir išplanavimą, bet pastatas taip pat gali bu?ti pritaikytas ir naudojamas kaip viešbutis“.

24. Penkta, RAT kompetencija yra aiškiai apibrėžta Nuostatuose, tuo užtikrinant ekspertinio vertinimo objektyvumą, nešališkumą ir skaidrumą. Kaip minėta, RAT sprendimai (išvados) skelbiami Lietuvos architektų rūmų internetinėje svetainėje, taip pat gali būti viešinamos kitomis informacinės sklaidos priemonėmis, neviešinama tik tuo atveju, kai kartu su prašymu yra gautas pareiškėjo prašymas neviešinti dėl priežasčių, susijusių su teisminiu procesu. Galiojantys teisės aktai nenumato galimybės susipažinti su ekspertų išvadomis ar jas koreguoti, skųsti prieš atsakovei priimant galutinį sprendimą. Duomenų ir argumentų, paneigiančių, kad Vilniaus RAT nagrinėjamu atveju veikė pagal kompetenciją, laikėsi objektyvumo, nešališkumo, išsamaus ir visapusiško klausimų išnagrinėjimo principų (Nuostatų 4 punktas) ir/ar išvadą pateikė ir architektūros kokybės vertinimą ir motyvus pagrindė Architektūros įstatyme įtvirtintais architektūros kokybės kriterijais, esminiais statinio architektūros reikalavimais įtvirtintais Statybos įstatyme, specialiosiomis architektūros srities žiniomis, tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais bei teisiniais principais, nepateikta, kas savo ruožtu suponuoja išvadą, kad abejoti ekspertinio vertinimo nešališkumu ir objektyvumu atsakovei, priimant ginčijamą Sprendimą, pagrindo nebuvo.

25. Apibendrinant, teismo vertinimu, aukščiau nurodyti pareiškėjos argumentai dėl pareiškėjos kreipimosi į Vilniaus RAT ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 ir 9 punktuose įtvirtintų efektyvumo ir objektyvumo principų pažeidimo, atmestini kaip neįrodyti.

Dėl visuomenės informavimo procedūros

27. Kaip jau minėta, Statybos įstatymas numato, kad sprendimą pritarti ar nepritarti projektiniams pasiūlymams priima savivaldybės vyriausiasis architektas pagal baigtinį Statybos įstatymo 27¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų sąrašą (Statybos įstatymo 27¹ straipsnio 1 dalis). Savivaldybės vyriausiasis architektas, be kita ko, yra įgaliotas tikrinti, ar atliktas Statybos įstatymo 37 straipsnyje numatytas visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą ir ar jis atitinka teisės aktų reikalavimus (Statybos įstatymo 27¹ straipsnio 1 dalies 7 punktas).

28. Ginčui aktualios redakcijos Statybos įstatymo 37 straipsnio 1 dalis numatė, kad savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą, apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą, kai Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama, taip pat apie visuomenės dalyvavimą svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus. Visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių sąrašus (nurodant paskirtį), visuomenės informavimo apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus tvarką nustato aplinkos ministras <...>.

29. Visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių sąrašą (nurodant paskirtį), informavimo ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus tvarką nustato STR 1.04.04:2017. Ginčui aktualios redakcijos STR 1.04.04:2017 60 punktas numatė, kad statytojas savivaldybės merui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui prašymą informuoti visuomenę apie parengtus statinių projektinius pasiūlymus teikia, kai numato rengti statinio projektą: STR 1.04.04:2017 4 priede „Visuomenei svarbių statinių (jų dalių) sąrašas“ nurodyto visuomenei svarbaus statinio ar jo dalies; Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje (išskyrus STR 1.04.04:2017 7.2 papunktyje nurodytus atvejus, kai projektiniai pasiūlymai nerengiami) nustatytais atvejais. Šis reikalavimas taikomas, kai pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį privalomas statybą leidžiantis dokumentas, rengiant naujų statinių, rekonstruojamų statinių ar statinių dalių projektinius pasiūlymus, taip pat statinių ar jų dalių paskirties keitimo projektinius pasiūlymus. Remiantis STR 1.04.04:2017 4 priedo 7.1 punktu, viešbučių paskirties pastatai priskirtini prie visuomenei svarbių statinių, kuriems taikytina viešojo svarstymo procedūra.

30. Kaip matyti iš paminėto aktualaus teisinio reguliavimo, tiek Statybos įstatyme, tiek ir STR 1.04.04:2017 numatyti konkretūs atvejai, kada yra privaloma informuoti visuomenę apie numatomą statinių projektavimą, t. y. visuomenei svarbaus statinio ar jo dalies projektavimas ir Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais. Byloje nėra ginčo, kad nagrinėjamu atveju Projektiniai pasiūlymai pateko į teisiniu reglamentavimu apibrėžtus atvejus, kada visuomenės informavimas yra privalomas pagal šiai procedūrai nustatytus reikalavimus.

31. Aptariamas STR 1.04.04:2017 65 punktas numato, kad projektuotojas, po viešo susirinkimo per 5 darbo dienas išnagrinėjęs visus (iki viešo susirinkimo ir viešame susirinkime) gautus visuomenės atstovų pasiūlymus, juos priima arba motyvuotai atmeta; patikslina (jei reikia) projektinius pasiūlymus; parengia projektinių pasiūlymų viešinimo ataskaitą (toliau – ir ataskaita), kurioje aprašo projektinių pasiūlymų viešo svarstymo eigą, pateikia motyvuotus paaiškinimus, kaip atsižvelgta į visuomenės atstovų pasiūlymus; prideda priedus (stendo nuotrauką (kai jis buvo įrengtas), registruotų laiškų kopijas, visuomenės atstovų pateiktų pasiūlymų kopijas, viešo susirinkimo protokolą (protokolus) su jo (jų) priedais, kitą su visuomenės informavimu ir dalyvavimu susijusią medžiagą). Pasiūlymus pateikusiems visuomenės atstovams projektuotojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po viešo susirinkimo atsako raštu. Atmesdamas pasiūlymą, projektuotojas nurodo pasiūlymo atmetimo motyvus.

32. Paminėtina, kad visuomenės informavimo procedūra yra reikalinga tam, kad su visuomenei svarbių statinių projektavimu būtų supažindintas platus asmenų ratas (suinteresuota visuomenė), kurių gyvenimo sąlygoms statyba gali daryti reikšmingą poveikį. Bylos medžiaga patvirtina, kad pagal pareiškėjos 2024 m. rugpjūčio 14 d. prašymą nagrinėjamu atveju buvo vykdoma visuomenės informavimo procedūra, suinteresuota visuomenė teikė dėl to pasiūlymus ir pastabas.

34. Taigi, teismo vertinimu, vadovaudamasi Statybos įstatymo 27¹ straipsnio 1 dalies 7 punktu, atsakovė skundžiamame Sprendime nurodydama pagal pareiškėjos 2024 m. rugpjūčio 14 d. prašymą atlikto visuomenės informavimo procedūros trūkumus, veikė jai suteiktos kompetencijos ribose, tinkamai įvertinusi faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reglamentavimą, o pareiškėjos skunde dėstomi su tuo susiję argumentai laikytini nepagrįstais ir atmestinais.

Dėl nepritarimo Projektiniams pasiūlymams

35. Pareiškėja ginčija Sprendimą taip pat tuo aspektu, kad atsakovė reikalauja, kad Projektiniai pasiūlymai būtų parengti techninio projekto detalumo lygmeniu, t. y. Skundžiamo sprendimo 3, 4, 7, 8 ir 9 punktai, pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, yra be teisinio pagrindo ir be motyvų (Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 punktai). Tačiau teismas nesutinka su tokia pareiškėjos pozicija.

36. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte numatytas įstatymo viršenybės principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Teismo vertinimu, pareiškėja veikė pagal jai įstatymu suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus ir ginčijamą Sprendimą grindė įstatymo reikalavimais.

37. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 45 dalį, projektiniai pasiūlymai yra pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Kai rengiamas Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas statinio projektas ir šio įstatymo nustatyta tvarka privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektas rengiamas dviem etapais: pirma rengiami projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, vėliau – techninis darbo projektas (STR 1.04.04:2017 11 punktas). Projektinių pasiūlymų sudėtį kiekvienu konkrečiu atveju nustato statytojas, atsižvelgdamas į STR 1.04.04:2017 13 priedo nuostatas (STR 1.04.04:2017 7.2 punktas).

38. Statybos įstatymas numato, kad sprendimą pritarti ar nepritarti projektiniams pasiūlymams priima savivaldybės vyriausiasis architektas pagal baigtinį išsamų ir platų Statybos įstatymo 27¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų sąrašą (Statybos įstatymo 27¹ straipsnio 1 dalis). Taigi, be kita ko, tikrinama: <...> 2) ar nėra juridinių faktų, kurie ribotų statybos galimybes ir pažeistų trečiųjų asmenų interesus; 3) ar pateikti visi privalomi dokumentai (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas); 4) ar pateikti projektiniai pasiūlymai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), ar projektinių pasiūlymų sudėtis atitinka aplinkos ministro nustatytą projektinių pasiūlymų sudėtį, ar projektinius pasiūlymus pasirašė visi pasirašyti privalėję asmenys; <...> 8) ar projektinių pasiūlymų sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, ar projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas, kai šį statinį planuojama statyti išnuomotame valstybinės žemės sklype; 9) ar statinio architektūra atitinka architektūros kokybės kriterijus ir ar projektiniai pasiūlymai atitinka nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus (jeigu jie išduoti); 10) ar projektinių pasiūlymų sprendiniai, susiję su teisės aktuose nustatytais norminiais atstumais tarp statinių, tarp statinių ir sklypų (teritorijų) ribų, atitinka teisės aktų reikalavimus;11) ar projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, išskyrus tas, kurias pagal kompetenciją privalo patikrinti kiti šiame straipsnyje nurodyti subjektai; 12) ar projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka nurodytą statybos rūšį, statinio paskirtį ir kategoriją; <...> 14) ar nustatytos ir projektiniuose pasiūlymuose pažymėtos dėl statytojo (užsakovo) žemės sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos statinio projekte suprojektuotų statinių gretimų žemės sklypų ir (ar) teritorijų, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos; 15) ar projektinių pasiūlymų, kuriuose numatyta keisti patalpų ar statinių paskirtį, sprendiniai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus; 16) ar projektinių pasiūlymų, kuriuose planuojamas naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas ar esamų pertvarkymas (padalijimas, atidalijimas, sujungimas, perdalijimas (amalgamacija)), sprendiniai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus; <...> 18) ar projektuojamų susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų vietos (trasos) iki sklypo ribų (jeigu sklypas nesuformuotas, – iki projektuojamo statinio) atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir (ar) prisijungimo sąlygų reikalavimus ir nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų.

39. Teismo vertinimu, priešingai, nei teigia pareiškėja, ginčijamuose skundžiamo Sprendimo 3, 4, 7, 8 ir 9 punktuose pateiktos atsakovės pastabos dėl Projektinių pasiūlymų („3) pastato planinė struktūra ir patalpų paskirtis neatitinka viešbučio funkcijai keliamų reikalavimų, nes nėra suprojektuota viešbučiui būdingų bendrųjų ir reprezentacinių patalpų, tokių kaip holas, recepcija, poilsio, sporto ar kavinės erdvė; 4) pareiškėja nepateikė tikslių žemės sklypo šiaurinėje dalyje projektuojamų kietųjų dangų atstumų nuo Žemės sklypo ribos; 7) (duomenys neskelbtini) gatvės statiniai yra užregistruoti, o Žemės sklypo prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos Nr. 21/1399 negali būti išpildytos (nes sprendiniai patenkantys į statinius turi būti rengiami atskirais projektais koreguojant tų statinių sprendinius); 8) numatytos pėsčiųjų eismo jungtys šiaurinėje Žemės sklypo dalyje yra be logiškos tąsos, nes jos numatytos tik iki Žemės sklypo ribos, nesujungiant su esama kaimyninio sklypo infrastruktūra. Takų sprendiniai projektuojami taip, kad pėsčiųjų judėjimas numatomas per gretimą sklypą, todėl būtina pateikti valdytojų sutikimus dėl tokių sprendinių; 9) Pėsčiųjų jungtis pietinėje Žemės sklypo dalyje numatoma kartu su esamu įvažiavimu, todėl nesant būtinumui, siūloma jungtį į (duomenys neskelbtini) panaikinti įrengiant šaligatvio tęsinį“) patenka į aukščiau paminėtą Statybos įstatymo 27¹ straipsnio 1 dalyje pateiktą tikrinamo objekto apimtį, konkrečiai Statybos įstatymo 27¹ straipsnio 1 dalies 10, 12, 18 punktų reikalavimus, todėl šiuo atveju atsakovė tinkamai taikė įstatymo viršenybės bei atsakomybės už priimtus sprendimus principus. Pareiškėjai buvo taikomi bendrieji iš Statybos įstatymo kylantys reikalavimai, kurių pareiškėjai privalu laikytis teikiant Projektinius pasiūlymus, tačiau ji jų nepaisė.

40. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė nuosekliai iki ginčijamo Sprendimo priėmimo Projektiniams pasiūlymams nepritarė ir teikė pastabas Raštu1, Raštu2, Raštu3, tačiau į jas iš esmės nebuvo atsižvelgta. RAT Išvadoje, be kita ko, taip pat nurodyta, kad kilo diskusija, ar projektiniais pasiu?lymais suprojektuota statinio architektu?ra atitinka statinio paskirtį, pastato atitiktis planuojamai funkcijai yra kvestionuojama, pastato tipologija dviprasmiška: vidine? pastato struktu?ra atitinka daugiabučio sude?ti? ir išplanavimą, tačiau taip pat atitinka ir viešbučio tipą, kilo diskusija de?l teisingo pastato paskirties termino vartojimo, kilo klausimas, kaip tokiems autonomiškiems nuomojamiems butams bus teikiamos paslaugos, neprojektuojant pagalbinių patalpų.

41. Statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, prie kurių pagal Statybos įstatymą priskiriami ir projektiniai pasiūlymai, todėl pareiškėja Projektiniuose pasiūlymuose ir su jais visuomenei svarstyti pristatytuose dokumentuose turėjo pateikti ir paaiškinti, kaip bus sprendžiami minėtuose atsakovės raštuose nurodyti klausimai dėl pastato architektūros raiškos ir tūrio kontekstualumo, integralumo su esamu užstatymu, dėl Projekto sprendinių faktinės turinio atitikties deklaruojamai viešbučio paskirčiai. Turinio viršenybės prieš formą principas yra yra bendrasis teisės principas, įtvirtintas ir Taisyklėse. Vertinant projektus taikomas faktinio turinio viršenybės prieš biurokratinę formą principas – vertinama faktinė pastato paskirtis, statybos rūšis, būstų skaičius ir panašiai. Esant neatitikčių tarp faktinio turinio ir biurokratinės formos, reikalaujama kad planuojamos statybos poveikis urbanistinei ir gamtinei aplinkai būtų vertinamas pagal turinį, bet ne pagal formą (Taisyklių 13 punktas).

42. Gero administravimo (atsakingo valdymo) principas apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (LVAT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-2112/2012). Teismo nuomone, šiuo atveju ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priešingai nei teigia pareiškėja, Sprendimas priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, juo pareiškėjos laisvė apribota tiek, kiek būtina pagal teisinį reglamentavimą, t. y. įvertinusi nustatytą teisinį reguliavimą, atsakovė pagrįstai ir teisėtai nepritarė pareiškėjos Projektiniams pasiūlymams, todėl pareiškėjos teiginiai, kad Sprendimas yra be teisinio pagrindo ir motyvų, atmestini kaip nepagrįsti.

43. Taigi, teismas konstatuoja, kad tiek teisiniai, tiek faktiniai Sprendimo motyvai yra aiškūs ir atsakovės teisių į teisminę gynybą, ginčui persikėlus į teismą, neapribojo, t. y. atsakovė galėjo suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu leido visapusiškai bei objektyviai nagrinėti ginčą. Tai, kad pareiškėja nesutinka su atsakovės pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad Sprendimas yra neteisėtas. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybės, daro išvadą, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.

44. Teismas nenustatė kitų Sprendimo panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 91 straipsnis). Netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti ginčijamą Sprendimą negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovę jos prašymą nagrinėti iš naujo. Pareiškėjos skundą atmetus, prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

45. Nors proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Autodalys“ skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.