Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. A. skundą dėl Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto 2016 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. AM-PANN-60378216-16, kuriuo A. A. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 51⁶ straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas 2016 m. gegužės 12 d. priėmė nutarimą, kuriuo A. A. nubaudė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalį 666 Eur bauda, kadangi Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinė kontrolės skyrius 2016 m. balandžio 14 d. 10 val. Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) k., atliko UAB (duomenys neskelbtini) gamybinės teritorijos lietaus nuotekų valymo įrenginių po valymo išleidžiamų paviršinių nuotekų laboratorinę kontrolę. Tyrimo metu nustatyta, kad po valymo išleidžiamų į aplinką paviršinių nuotekų užterštumas skendinčiosiomis medžiagomis viršija nustatytas didžiausias išleidžiamų į aplinką teršalų ribines vertes. Faktinė išleidžiamų į aplinką paviršinių nuotekų skendinčiųjų medžiagų koncentracija buvo 113 mg/l kai ribinė vertė 50 mg/l - normatyvas viršytas 2,26 karto. Už paviršinių nuotekų valymo įrenginių eksploatavimą ir priežiūrą yra atsakingas UAB (duomenys neskelbtini) inžinierius A. A., kuris pagal Lietuvos Respublikos ATPK 14 straipsnio nuostatas yra pareigūnas, nes įstaigoje vykdo administracines-ūkines pareigas, užtikrinti, kad išleidžiamos į aplinką paviršinės nuotekos neviršytų ribinės vertės, yra jo pareiga. Tuo savo veika A. A. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį (Juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų) ir Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 18.1. punktą „Į aplinką iš leidžiamų paviršinių nuotekų užterštumas negali būti didesnis kaip: skendinčiųjų medžiagų vidutinė metinė koncentracija - 30 mg/l, didžiausia momentinė koncentracija - 50 mg/l“.

Skunde nurodoma, kad ginčijamas nutarimas priimtas nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, pasiremiant įrodymais, kurių nepakanka pareiškėjo veikoje konstatuoti buvus administracinio teisės pažeidimo sudėtį ir visiškai netyrus ir nevertinus UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų įrodymų.

Skunde aiškinama, kad nuotekų mėginių paėmimo ir matavimo protokolas bei jo pagrindu išduota pažyma „Dėl normatyvų viršijimo“ negali būti laikomi tinkamais, pakankamais ir neabejotinais įrodymais Lietuvos Respublikos ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalies sudėčiai konstatuoti, nes mėginiai tyrimams buvo paimti ne iš tos vietos, t. y., ne iš specialaus pagal Paviršinių nuotekų valymo įrenginių projektą AJ-2015/30-TP-VN.B-1 įrengto mėginių paėmimo šulinio, o iš griovyje esančios balos, todėl mėginį paėmus iš griovyje esančios balos, kurią sąlygoja įvairūs išorės veiksniai, negali būti laikoma įrodyta, kad būtent UAB (duomenys neskelbtini) į aplinką sąmoningai išleido arba leido ištekėti ribines užterštumo vertes viršijančioms nuotekoms. Be to, mėginys buvo paimtas sudrumsčiant griovyje esančios balos dugne esantį smėlį, kurį į griovį nuplauna ne tik iš UAB (duomenys neskelbtini), bet ir iš aplinkinių teritorijų tekantis paviršinis vanduo. Skunde pažymima, kad vis dar vykstant nuotekų įrenginių statybos darbams, mėginio paėmimo dienai dar nebuvo sutvirtinti griovio, iš kuriame esančios balos buvo imti mėginiai, kraštai, o keletą dienų prieš paimant mėginį Šepetoje lijo lietus. Kritulių kiekis 2016 m. balandžio 14 d. siekė 11 mm. Padidėjęs kritulių kiekis bei neužbaigti griovio šlaito tvarkymo darbai sąlygojo ne tik tai, kad griovyje esanti bala galėjo būti užteršta iš aplinkinių teritorijų atitekančiu paviršiniu vandeniu, bet ir tai, kad mėginių paėmimo metu nebuvo tinkamo gylio, kad būtų galima paimti pavyzdžius neužkliudžius dugno smėlio. Būtent tai galėjo iškreipti tyrimo rezultatus. Skunde nurodoma, kad faktinius mėginio paėmimo veiksmus atliko ne Nuotekų mėginių paėmimo ir matavimo protokole nurodyta A. Z., o ją atvežęs nežinomas vyras su pareigūno apranga, kuris galimai nekompetentingas atlikti šiuos veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnyje yra nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismo posėdžio metu A. A. parodė, kad 2016 m. balandžio 14 d. per pietų pertrauką paskambino aplinkosaugos pareigūnai, kurie pasakė, kad atvažiavo ir nori paimti mėginius, prašė jo ateiti prie griovio. Nuėjęs prie valymo įrenginių pamatė du uniformuotus pareigūnus, vienas pareigūnas buvo mergina vardu „A.“, pavardės jos neatsimena, kitas pareigūnas kažkoks vyriškis, kaip suprato vairuotojas. A. užsiminė, kad baigiami valymo įrenginių rekonstrukcijos darbai, todėl pagerės nuotekų valymas. Tas vyriškis paėmė indą, panašų į samtį, ir nusileido į griovį paimti mėginių su buteliukais. Tam vyriškiui dar šūktelėjo, kad nesudrumstų vandens, nes ten išeina vamzdis iš tų valymo įrenginių, o griovys labai seklus. Paaiškina teismui, kad prieš tai, kai buvo seni valymo įrenginiai, buvo pritaisytas latakas, kad būtų galima prisileisti švaraus vandens tiesiai iš vamzdžio. Kai pastatė naujus valymo įrenginius, tą lataką nuėmė. Vyriškis, kuris ėmė mėginius, prasuko ir pasėmė kelis indus vandens, gal todėl paimti mėginiai parodė blogus rezultatus. Tas griovys išteka į Skodinio upelį, toliau yra gyvenami namai, kiemai, o kitoje pusėje UAB (duomenys neskelbtini) teritorija. Griovys nuo vamzdžio iki upelio tęsiasi 2 km. Neįmanoma pasemti nesudrumstus, nes ten gylis 5 cm, jo atstovė nufotografavo tai. Parodo teismui, kad eilę metų taršos normos nebuvo viršijamos, nors stovėjo primityvūs valymo įrenginiai, tad dabar pastatyti nauji valymo įrenginiai turi irgi valyti. Parodo teismui, kad įmonėje jis visų pirma atsakingas už darbų saugą, tuo pačiu yra pridėta papildomų darbų, susijusių su gamtos apsauga: ruošti ir teikti ataskaitas, deklaracijas už taršą. Paaiškina, kad vietinė aplinkosaugininkė V. S. gal prieš 10 dienų iki tikrinimo atsiunčia raštą, tada įmonės direktorius jam paveda palydėti aplinkosaugininkus. Tuo tarpu šiuo atveju, jokio įspėjimo nebuvo. Tikrintojai pas juos įmonėje būna pora kartų per metus, jis pats kas ketvirtį ima nuotekų mėginius ir veža juos tikrinti, o tikrintojai paskui tikrina ar jis teisingai pateikia duomenis. Kaip yra imami nuotekų mėginiai jis yra matęs ir anksčiau. Parodo teismui, kad 2015 m. rudenį buvo pastatyti nauji valymo įrenginiai, kada šie įrenginiai buvo priduoti nežino, tai gali pasakyti įmonės gamybos direktorius. Po valymo įrenginių pastatymo aplinkosauga mėginius ėmė pirmą kartą. Naujuose valymo įrenginiuose yra įrengti mėginių paėmimo šuliniai, iš kurių turi būti imami mėginiai. Nuo mėginių paėmimo šulinio per betoninę sienelę ir žemės pylimą eina 1 metro ilgumo vamzdis, iš kurio eina nuotekos, ir iš kurio aplinkosaugininkai ėmė mėginius. Norint atidaryti šulinio dangtį, reikia paimti montiruotę, pasikviesti darbininką, nes pirštais neatidarysi. Parodo teismui, kad aplinkosaugininkams minėjo, kad yra mėginių paėmimo šuliniai, bet jie sakė, kad skuba. Aplinkosaugininkams nesakė, kad imtų nuotekų mėginius iš šulinio. Pastabų ant protokolo neparašė, kadangi nemanė, jog kas gali būti. Neturi teisinio išsilavinimo, nežino, kaip tokiais atvejais elgtis, pirmą kartą susiduria taip. Tose pačiose pareigose dirba jau 10 metų. Po to, kai gavo aplinkosaugininkų raštus dėl taršos normų viršijimo, patys ėmė mėginius iš šulinio, ir rezultatai buvo geri. Parodo teismui, kad administracine tvarka nebuvo baustas, šiuo kartu irgi nesiekia išvengti atsakomybės, tik nori pasakyti, kad imant mėginius galėjo būti išmaišytas vanduo, nes griovyje negilu, todėl paimti mėginius nesudrumsčiam griovio vandens neįmanoma. Kiek pamena, per jo darbo laiką įmonėje buvo vienas kartas, kai tarša viršijo normas, tada gavo baudą, kam bauda buvo išrašyta nepamena. Po šio įvykio įmonėje yra priimtas direktoriaus įsakymas nepriimti jokių pareigūnų savo iniciatyva be raštiško išankstinio pranešimo.

Liudytojas Z. B. teismo posėdžio metu parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini)A. A. dirba inžinieriumi, o jis durpyno viršininku jau 15 metų. Už ką A. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn girdėjo. Parodo teismui, kad 2016 m. balandžio 14 d. apeidinėjo įmonės darbuotojus, teritoriją, daug buvo „furų“, krovė. Matė, kaip po 13 val. stovėjo aplinkosaugininkai prie naujų valymo įrenginių, mergina su A. A. buvo ant kelio, o vyrukas su uniforma su indu sėmė vandenį, kaip jam pasirodė, kad iš griovio. Atstumas iki jų buvo koks 30 metrų, iš tos vietos, kur stovėjo, jam matėsi gerai. Pamanė, kad paims mėginį iš griovio, o po to - iš valymo įrenginių, pats arčiau nėjo, nes nėra specialistas. Paaiškina teismui, kad nauji valymo įrenginiai baigti statyti rudenį, valymo įrenginiuose yra įrengtas mėginių paėmimo šulinys (uždengtas dangčiu), iš šio šulinio eina gal metro ilgio vamzdys, pro kurį išteka nuotekos ir nuteka toliau grioviu. Jo nuomone, neturėtų būti teršalų, jei paimti mėginį iš vamzdžio tiesiogiai, nes vamzdis sandarus.

Liudytoja A. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamente Kontrolės skyriuje, A. A. pažįsta, kaip UAB (duomenys neskelbtini) atsakingą asmenį, su juo nekonfliktuoja. 2016 m. balandžio 14 d. gavo skyriaus vedėjos žodinį paliepimą vykti į Kupiškio rajoną tikrinti vandens objektų. Važiavo kartu su T. V., kuris yra įgaliotas asmuo imti mėginius. Netoli Šepetos paskambino A. A. ir pasakė, kad atvažiavo patikrinti vandens nuotekų. A. A. pasakė, kad atvažiuos ir jie susitiks toje pačioje vietoje, kaip visą laiką. A. A. atvažiavo vienas, kitų asmenų, kai buvo imami mėginiai, ji nematė. Parodo teismui, kad tai buvo šeštas kartas, kai ji atvyko imti mėginius iš UAB (duomenys neskelbtini). Mėginį ėmė iš tos pačios vietos, kaip visada. Tik pastebėjo, kad vieta naujai įrengta. Mėginį ėmė T. V., o ji ruošė buteliukus, pildė dokumentus. A. A. tuo metu stovėjo netoliese, viską matė, jokių pastabų ar pretenzijų neturėjo, nesakė, kad jie imtų mėginį iš mėginių paėmimo šulinio. Jei A. A. būtų liepęs imti mėginį iš šulinio, jie būtų skambinę Kupiškio aplinkosaugos agentūros vadovei ir aiškinęsi, ką daryti. Parodo teismui, kad tą dieną iš nuleistuvo bėgo vidutinė stiprumo srovė. Kadangi reikia pripildyti 3 buteliukus iki 90 procentų tūrio, juos pripildė gal iš trijų pasėmimų. Semtuvėlis buvo pakišamas taip, kad nesilietė nei išleidėjo, nei vandens, esančio griovyje, jokio drumstimo nebuvo. Semtuvėlis pritaisytas ant teleskopinio koto, kurį galima pasiilginti prireikus. Paaiškina teismui, kad jei semtuvėlio nebūtų galima pakišti neliečiant griovyje esančio vandens, mėginio būtų išvis neėmę, pažymi, kad toks mėginio paėmimas turi būti atliekamas arba lyjant arba po lietaus.

Liudytojas T. V. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamente Kontrolės skyriuje, A. A. pažįsta, kaip UAB (duomenys neskelbtini) atsakingą asmenį, su juo nekonfliktuoja. Jų skyriuje nėra konkretaus grafiko, kokį objektą kada tikrinti, tiesiog yra nustatyta, kad tą mėnesį reikia patikrinti tiek ir tiek naftos ar vandens valymų objektų. Tada pasižiūri oro sąlygas ir važiuoja. Pagal jų tvarką nėra numatyta, kad objektui, kuris bus tikrinamas iš anksto pranešama, tiesiog, prieš atvažiuodami paskambina objekto atsakingam asmeniui ir praneša, kad atvažiuoja imti mėginių. Atsakingas asmuo turi dalyvauti, be tokio asmens dalyvavimo, jie negali imti mėginių. Parodo teismui, kad tą dieną dirbo su kolege A. Z.. Atvykę į tą vietą pamatė, kad valymo įrengimai atnaujinti, juos pasitiko A. A., nors gali būti, kad tai jie pirmi atvažiavo ir sulaukė A. A.. A. A. yra daug kartų sutikęs, nes dirba virš 10 metų, o patikrinimai pagal grafiką būna du kartus per metus. A. pasiruošė buteliukus ir dokumentus, jis pasiėmė semtuvą ir jiedu nuėjo prie vamzdžio. Vieta buvo šviežia, gruntas nesuketėjęs, po to batai liko purvini. A. A. buvo šalia, kokiu atstumu pasakyti negali, bet gerokai arčiau nei 10 metrų. Ar aplink buvo kokių kitų asmenų, nematė. Mėginį paėmė su semtuvėliu per 2-3 kartus, jokių būdu negalėjo sudrumsti vandens, nes dirba ne pirmus metus ir žino, kaip ką daryti, tyčia pakenkti kažkam neturi jokių kėslų, tiesiog dirba savo darbą. Semtuvėlio rankenos ilgis ir pačio semtuvėlio padėtis reguliuojasi. Pamena, kad tuo kartu tekėjimas iš vamzdžio buvo nedidelis, bet tai netrukdė paimti mėginius. Parodo teismui, kad A. A. minėjo, kad yra nauji valymo įrenginiai, ar ką sakė apie mėginių paėmimo šulinius, nepamena. Jo nuomone, tai kad mėginys imamas iš vamzdžio, kaip galutinio taško, neturi jokios įtakos, nes vamzdis sandarus, tuo labiau, kad šiuo atveju yra nauji valymo įrenginiai. Paaiškina, kad jei A. A. būtų liepęs imti mėginį iš šulinių, būtume skambinę Panevėžio regiono AAD Kupiškio skyriaus vedėjai V.S. ir tada su ja pasitarę ką tokiu atveju daryti. A. A. tada jokių pretenzijų neturėjo.

Išnagrinėjus skundą nustatyta, kad Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinė kontrolės skyriaus pareigūnai 2016 m. balandžio 14 d. 10 val. Kupiškio r., Šepetos k., paėmė UAB (duomenys neskelbtini) gamybinės teritorijos lietaus nuotekų valymo įrenginių po valymo išleidžiamų paviršinių nuotekų mėginius, kuriuos ištyrus laboratorijoje nustatyta, kad po valymo išleidžiamų į aplinką paviršinių nuotekų užterštumas skendinčiosiomis medžiagomis viršija nustatytas didžiausias išleidžiamų į aplinką teršalų ribines vertes. Faktinė išleidžiamų į aplinką paviršinių nuotekų skendinčiųjų medžiagų koncentracija buvo 113 mg/l kai ribinė vertė 50 mg/l - normatyvas viršytas 2,26 karto. A. A. ginčija šiuos laboratorinius tyrimus teigdamas, kad mėginiai tyrimams buvo paimti ne iš specialaus mėginių paėmimo šulinio, o iš griovyje esančios balos, kas galėjo iškreipti tyrimų rezultatus, be to mėginius paėmė jam nežinomas vyras su pareigūno uniforma. Tokius A. A. skundo argumentus teismas atmeta, kaip nepagrįstus. Nustatyta, kad mėginius paėmė aplinkos apsaugos pareigūnai - Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus vyresnieji specialistai A. Z. ir T. V.. Vandenį iš nuotekų vamzdžio su semtuvėliu sėmė T. V., kas pagal jo pareigybinius nuostatus (b. l. 52-53), įeina į jo pareigas. Liudytojais apklausti A. Z. ir T. V. patvirtino, kad imant mėginius vanduo griovyje nebuvo drumsčiamas. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojų parodymais ar abejoti pareigūnų kompetenciją, taip pat nemato priežasčių, dėl kurių šie pareigūnui būtų suinteresuoti tyčia paimti netinkamus mėginius. Čia pažymėtina ir tai, kad teismas posėdžio metu apžiūrėjo semtuvėlį su kuriuo buvo imami nuotekų mėginiai ir įsitikino, kad semtuvėlio dydis ir forma naudojant jį su primontuota teleskopine rankena nulemia šio įrankio funkcionalumą ir leidžia įrankį naudoti pagal paskirtį net ir sudėtingomis mėginių ėmimo sąlygomis. Pareiškėjo įgaliota atstovė teismo posėdžio metu pateikė fotonuotraukas (b. l. 61-62), kuriose yra užfiksuotas vamzdys su pridėta liniuote, teigdama, kad fiziškai neįmanoma pasemti vandens iš vamzdžio nesudrumsčiant griovyje esančio vandens. Teismas tokius pareiškėjo atstovės argumentus atmeta, kadangi pateiktos fotonuotraukos padarytos 2016 m. gegužės 17 d., t. y., praėjus daugiau nei mėnesiui nuo tos dienos, kai buvo paimti mėginiai. Teismas sprendžia, kad vaizdas prie nuotekų nuleistuvo per tokį laiką galėjo pasikeisti ir dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, dėl stipraus lietaus ir padidėjusio nuotekų kiekio, grunto slinkimo ir pan., todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad 2016 m. balandžio 14 d. 10 val. vaizdas prie nuotekų vamzdžio buvo būtent toks ir paimti mėginių nesudrumsčius griovyje esančio vandens nebuvo įmanoma. Teismas liudytojo Z. B. parodymus, kad aplinkosaugininkas ėmė mėginius iš griovio, atmeta, kadangi pats Z. B. įvykį nurodo matęs iš kokių 30 metrų atstumo, taigi galėjo gerai ir neįžiūrėti kas vyksta, bet to jis yra įmonės durpyno viršininkas dirbantis įmonėje daug metų, todėl šis asmuo laikytinas lojaliu įmonei ir gali būti suinteresuotas duoti kolegai A. A. palankius parodymus. Čia būtina pažymėti ir tai, kad teismo posėdžio metu liudytojui T. V. parodžius, kad į UAB (duomenys neskelbtini) yra daug kartų vykęs imti mėginių ir daug kartų bendravo su A. A., pareiškėjas A. A. nenorom pripažino, kad T. V. jam yra pažįstamas asmuo.

Teismas taip pat atmeta A. A. argumentus, kad mėginiai turėjo būti imami iš mėginių paėmimo šulinio, o to nepadarius buvo iškreipti tyrimų rezultatai. Teismo posėdžio metu A. A. nurodė, kad aplinkosaugininkams tik minėjo, kad yra mėginių šuliniai, tačiau jiems iš šulinių imti mėginių neliepė. Pastabų ant protokolo neparašė, kadangi nemanė, jog kas gali būti, neturi teisinio išsilavinimo, nežino, kaip tokiais atvejais elgtis, pirmą kartą susiduria taip. Tokie A. A. argumentai neįtikinami, kadangi A. A. įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) jo paties žodžiais dirba jau 10 metų tose pačiose pareigose. Iš UAB (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad valymo įrenginių statyba faktiškai buvo užbaigta 2015 m. gruodžio 15 d., o pirmieji mėginiai iš naujų valymo įrenginių buvo paimti 2016 m. kovo 16 d. (b. l. 76-77) Iš cheminių tyrimo 2016 m. kovo 23 d. protokolo matyti, kad A. A. 2016 m. kovo 16 d. paėmė mėginį iš UAB (duomenys neskelbtini) nuotekų išleistuvo, kurį pats pristatė į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyrių. Ištyrus mėginį nebuvo nustatyta nukrypimo nuo normų. (b. l. 119-120) Teismo nuomone, jei A. A. būtų manęs, kad mėginiai turi būti imami iš šulinių, jis turėjo visas galimybes pareikalauti aplinkosaugininkų tą padaryti. Be to, jis turėjo visas galimybes reikšti pretenzijas dėl netinkamai atlikto mėginių paėmimo, nurodydamas tai mėginių paėmimo protokole, arba atsisakydamas tokį protokolą pasirašyti. To A. A. nepadarė, taigi atsiranda pagrindas teigti, kad A. A. iš tikrųjų 2016 m. balandžio 14 d. neturėjo jokių pastabų ar pretenzijų pareigūnams, ir tokias pretenzijas pradėjo reikšti tik tada, kai sužinojo nuotekų tyrimo rezultatus. A. A. teiginiai, kad jis nežino, kaip elgtis tokiais atvejais, neturi teisinio išsilavinimo, yra visiškai nepagrįsti, kadangi A. A. dirba įmonėje 10 metų, ir per tą laiką nuolat dalyvaudavo imant nuotekų mėginius, be to pats tokius mėginius imdavo. Tam, kad stebėti, kaip imami mėginiai ir prireikus reikšti su tuo susijusias pretenzijas, nėra reikalingas teisinis išsilavinimas. Išnagrinėjus skundą nustatyta, kad nuotekų vamzdis iš kurio buvo imta mėginiai yra galutinis taškas, iš kurio išbėga nuotekos. Vamzdis yra iki 1 metro ilgumo ir tiesiogiai išvestas iš mėginių paėmimo šulinio. Kad vamzdis yra sandarus matyti iš UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų valymo įrenginių techninių dokumentų (b. l. 81-89; 109-110), kuriuose detalizuojami techniniai sprendimai ir naudojamos medžiagos, be to, šią aplinkybę patvirtino ir liudytojai Z. B. ir T. V..

Įvertinęs aptartų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo abejoti nuotekų tyrimo metu gautų rezultatų patikimumu, todėl konstatuoja, jog byloje ištirtais įrodymais yra nustatyta, kad 2016 m. balandžio 14 d. paimtuose UAB (duomenys neskelbtini) nuotekų mėginiuose po valymo išleidžiamų į aplinką paviršinių nuotekų užterštumas skendinčiosiomis medžiagomis viršijo nustatytas didžiausias išleidžiamų į aplinką teršalų ribines vertes.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla dėl to, kad nebuvo laikomasi leidime nustatytų išleidžiamų teršalų ribinių verčių arba nuotekų išleidimas į aplinką pažeidžia teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina nustatyti, kad asmuo tinkamai nevykdė teisės aktais nustatytų pareigų, t. y., nesiėmė visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta. Taigi, vien aplinkosauginių reikalavimų pažeidimo konstatavimas nėra pakankamas, kad būtų galima spręsti A. A. administracinės atsakomybės klausimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalies dispozicija pagal konstrukciją yra blanketinė, todėl administracinio teisės pažeidimo požymiams nustatyti tenka remtis kitais teisės aktais, kurie detalizuoja elgesio taisykles. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Kupiškio rajono agentūros vedėja 2016 m. gegužės 4 d. A. A. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad „..A. A. būdamas tiesiogiai atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) aplinkosauginę būklę, neužtikrino, kad nebūtų neleistinai skendinčiomis medžiagomis teršiamas Skodinio upelis“. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas 2016 m. gegužės 12 d. nutarime nurodė, kad už paviršinių nuotekų valymo įrenginių eksploatavimą ir priežiūrą yra atsakingas UAB (duomenys neskelbtini) inžinierius A. A., kuris pagal Lietuvos Respublikos ATPK 14 straipsnio nuostatas yra pareigūnas, nes įstaigoje vykdo administracines-ūkines pareigas, užtikrinti, kad išleidžiamos į aplinką paviršinės nuotekos neviršytų ribinės vertės, yra jo pareiga. Tuo savo veika A. A. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį ir Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 18.1. punktą.

Konstatuotina, kad nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei institucijos priimtame nutarime nėra konkretizuota kokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. A. veiksmai pažeidė anksčiau minėtų teisės aktų reikalavimus, iš skundžiamo nutarimo tik matyti, kad A. A. administracinėn atsakomybėn patrauktas, kaip pareigūnas. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 14 straipsnio 1 dalį – pareigūnais šiame kodekse laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių - tvarkymo ar administracinių - ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą.

Iš UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų inžinieriaus pareiginių nuostatų matyti, kad inžinierius privalo žinoti Aplinkos ministerijos teisės dokumentus, liečiančius jo darbo sritį (nuostatų 1.1 punktas), inžinieriaus pareigos yra spręsti klausimus, susijusius su įmonės veikla aplinkos apsaugos srityje bei teikti ataskaitas ir deklaracijas aplinkosaugos klausimais (nuostatų 2.11 ir 2.12 punktai), inžinieriaus funkcijos – rengti įmonės aplinkosaugos veiklai reikalingas ataskaitas ir deklaracijas, teikti paraiškas TIPK (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) leidimui gauti ar koreguoti (nuostatų 3.3.6 it 3.3.9 punktai. (b. l. 78-80) A. A. su šiais pareiginiais nuostatais yra susipažinęs 2011 m. birželio 11 d. (b. l. 80) Čia būtina pažymėti ir tai, kad minėti inžinieriaus pareiginių nuostatų punktai yra tik labai maža dalis to, kas aplamai yra paveda inžinieriui, kadangi didžioji dalis inžinieriaus pareigų ir funkcijų yra susijusi su įmonės darbuotojų sauga ir sveikata.

Teismas įvertinęs anksčiau minėtus inžinieriaus pareiginių nuostatų punktus, kurie susiję su aplinkosauga, konstatuoja, kad šie nuostatų punktai yra daugiau bendro pobūdžio ir deklaratyvūs. Pavyzdžiui, kyla klausimas, ką turėtų reikšti nuostatų punktas, pagal kurį inžinieriaus pareiga yra spręsti klausimus, susijusius su įmonės veikla aplinkos apsaugos srityje. Koks šios pareigos turinys, ir ką inžinierius turi konkrečiai daryti, kad tinkamai vykdytų savo darbines funkcijas. Teismas sutinka su tuo, kad A. A. pagal tokius pareiginius nuostatus neabejotinai yra atsakingas už ataskaitų, deklaracijų ir paraiškų aplinkosaugos klausimais rengimą ir teikimą, tačiau nemato jokio pagrindo teigti, kad A. A. laikytinas pareigūnu, atsakingu už tai, kad iš įmonės 2016 m. balandžio 14 d. ištekėjusių nuotekų tarša viršijo nustatytas normas.

Teismo manymu, nuotekų taršos priežastis iš esmės gali būti netinkamai veikiantys valymo įrenginiai, avarijos ar kitokio pobūdžio nelaimingi atsitikimai, kurių pasekmė yra įrenginių ar infrastruktūros pažeidimas, iš įmonės įrengimų į aplinką patekusios pavojingos medžiagos ir kiti panašūs veiksniai, kurie gali nulemti padidėjusią nuotekų taršą. Nustačius taršos priežastį bei šaltinį yra būtina įvertinti ar tarp šių veiksnių ir A. A. inžinieriaus pareigų yra priežastinis ryšys. Tuo tarpu nenustačius taršos priežasties ir šaltinio, negali būti kalbama apie A. A. pareigų neatlikimą, kadangi nėra aišku, ko A. A. turėjo imtis, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. balandžio 14 d. ištekėjusių nuotekų tarša neviršytų nustatytų normų, ir ko neatliko.

Institucija, priėmusi nutarimą nubausti A. A., nesiaiškino taršos priežasčių ir nepateikė teismui jokių duomenų, iš kurių būtų galima bent nuspėti taršos priežastis. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, užsiklausė UAB (duomenys neskelbtini) ir gavo atsakymą, kad po to, kai buvo pradėti eksploatuoti valymo įrenginiai neįvyko joks įvykis (avarija ar kitas), galėjęs sutrikdyti įrenginių veikimą. (b. l. 77) Teismas, nagrinėjamu atveju, nemano, kad šiuo metu kokiais nors būdais galima būtų nustatyti dėl kokios priežasties 2016 m. balandžio 14 d. UAB (duomenys neskelbtini) išleidžiamos nuotekos viršijo taršos normas, kadangi tą dieną buvo užfiksuota momentinė nuotekų tarša, o bylos duomenimis 2016 m. balandžio 29 d. paimtame nuotekų mėginyje tarša jau atitinka normas. (b. l. 17-18) Taigi, manytina, kad taršos priežastis buvo galima išsiaiškinti tik iš karto po to, kai buvo sužinota apie normų viršijimą, t. y., praėjus trumpam laiko tarpui. Iš tyrimų protokolo matyti, kad tyrimo rezultatai buvo gauti 2016 m. balandžio 22 d. Taigi, institucija, sužinojusi apie galimai padarytą pažeidimą turėjo imtis priemonių, kad įvykio aplinkybės nedelsiant būtų išsamiai ištirtos. Tuo labiau, kad regiono aplinkos apsaugos departamentas, kaip viena iš pagrindinių už aplinkos apsaugą atsakingų institucijų, turi visus įgaliojimus atlikti papildomą UAB „Durpeta“ aplinkosauginės būklės patikrinimą ar kitus reikiamus veiksmus, tiek savo specialistų jėgomis, tiek pasitelkus kitas atsakingas institucijas. Esant aptartoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nėra tikslinga Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, bylą gražinti institucijai papildomam aplinkybių tyrimui.

Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N9-990/2006). Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad A. A. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą, nepateikė, teismui taip pat nepavyko surinkti tokių įrodymų.

Esant aptartų aplinkybių visumai, teismas konstatuoja, kad bylose surinkti duomenys nepatvirtina, kad dėl netinkamai atliekamų A. A. pareigų 2016 m. balandžio 14 d. paimtuose UAB (duomenys neskelbtini) nuotekų mėginiuose po valymo išleidžiamų į aplinką paviršinių nuotekų užterštumas skendinčiosiomis medžiagomis viršijo nustatytas didžiausias išleidžiamų į aplinką teršalų ribines vertes, todėl teismas daro išvadą, kad A. A. negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalyje, padarymo, jam administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. A. skundą tenkinti.

Panaikinti Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto 2016 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. AM-PANN-60378216-16 ir administracinio pažeidimo bylą nutraukti nesant pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kupiškio rajono apylinkės teismą.