Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2023-11-17 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3271-1201/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-11-17
Bylos Nr.
e1-3271-1201/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Božena Mozūraitienė
Kaltinamasis
M. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3271-1201/2023
Teisminis procesas Nr. 1-01-1-43245-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.2.23.1.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P. (M. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, ukrainietis, faktinės gyvenamosios vietos neturintis, gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nedeklaravęs, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. M. P. neteisėtai įgijo ir laikė narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2023 m. rugpjūčio 23 d., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš tyrimo nenustatyto asmens tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo 3,111 g narkotinės medžiagos – kanapių, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 1,4 %, šią narkotinę medžiagą laikė juosmens rankinėje, kol jį sulaikę policijos pareigūnai asmens kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė šias narkotines medžiagas. Šiais savo veiksmais M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Kaltinamasis M. P. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 23 d. sulaikymo metu jis turėjo su savimi kanapių, kurias laikė juosmens rankinėje. Kada tiksliai įsigijo kanapes, negali pasakyti, nes jau neprisimena. Iš kokio asmens įsigijo taip pat negali pasakyti, nes neprisimena, tik prisimena, kad įsigijo Bezdonyse, bet tikslaus adreso taip pat negali pasakyti, nes nežino. Kanapes įsigijo savo reikmėms, jų neplatino. Dėl tokio savo poelgio gailisi, sutinka, kad tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

3. 2023 m. rugpjūčio 23 d. asmens kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad asmens kratos metu pas M. P. rasta: pasas, rankinė per juosmenį, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ (IMEI: (duomenys neskelbtini)), skilęs ekranas, peilis, raktas, laikrodis, augalinės kilmės žalia žolė, įtariama narkotinė medžiaga.

4. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. lapkričio 10 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-3068358-23, kurioje nurodyta, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, rasta ir paimta 2023 m. rugpjūčio 23 d., adresu (duomenys neskelbtini), M. P. kratos metu, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 3,111 g, Δ9‑tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 1,4%.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

5. BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Nurodyti BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bet vieno iš jų.

6. M. P. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį kaltinimai pareikšti dėl nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Vadovaujantis IV sąrašu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kanapės (antžeminės dalys) priskiriamos narkotinėms medžiagoms (1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašas, 62 p.).

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau – ir Rekomendacijos) 13 punktu, kanapių (antžeminių dalių) nedideliu kiekiu laikytinas ne didesnis kaip 5 g šios narkotinės medžiagos kiekis. Kanapių (antžeminių dalių) kiekis, kurį neteisėtai įgijo ir laikė M. P., yra 3,111 g ir toks kiekis neviršija nedidelio šios narkotinės medžiagos kiekio.

9. Teismas, ištyręs surinktų įrodymų visumą, pripažįsta, jog baudžiamojoje byloje yra neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis M. P., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 3,111 g kanapių, todėl jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamojo kaltė padarius nurodytą nusikalstamą veiką įrodyta jo paties prisipažinimu, asmens kratos protokolu, specialisto išvada ir kitais rašytiniais bylos duomenimis, kurie patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu ir patikimumu.

10. Tikslas platinti neteisėtai įgytas ir laikytas minėtas draudžiamas medžiagas – nenustatytas. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad narkotinę medžiagą įgijo ir laikė savo reikmėms, neplatino jos ir to daryti neketino. Šią kaltinamojo versiją paneigiančių duomenų byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis M. P. kaltinime nurodytu nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos disponavo, turėdamas tikslą ją platinti.

11. Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes dėl draudžiamų medžiagų įgijimo ir laikymo – nurodė, kad kanapes įsigijo savo reikmėms, jų neplatino, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

12. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

2. Prokuroras siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą M. P. skirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. P. skirti galutinę bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą. M. P. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

13. BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.

14. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

15. Spręsdamas dėl M. P. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad M. P. tyčia padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika baigta, neteisėtais veiksmais žala nebuvo padaryta. M. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. M. P. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dauguma paskirtų baudų sumokėtos, nedirba, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. P. už jo padarytą nusikalstamą veiką skiriant prokuroro siūlomą vieną iš švelnesnių sankcijoje numatytų bausmių – baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei įstatyme numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, artimą bausmės minimumui. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas baudos dydis, kuris yra keturis kartus didesnis už baudos bausmės, skirtinos už baudžiamojo nusižengimo padarymą, minimalų dydį, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, yra akivaizdžiai per griežtas, šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant mažesnę nei prokuroro siūlomą baudą, jos dydį nustatant artimesnį baudos, skirtinos už baudžiamojo nusižengimo padarymą, minimaliam dydžiui – 30 MGL (1 500 Eur). Pažymėtina, kad prokuroro pareiškime esanti pozicija dėl asmeniui skirtinos bausmės dydžio teismo nesaisto.

16. Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, M. P. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtinos baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu ir M. P. skirtina galutinė 20 MGL (1 000 Eur) dydžio bauda.

V. Kiti klausimai

17. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami. Narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) apyvarta Lietuvos Respublikoje yra draudžiama, todėl minėta medžiaga (2,699 g, supakuotų į skaidrų bespalvį plastikinį užspaudžiamą maišelį), saugoma Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintina.

18. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pripažintina, kad po narkotinės medžiagos tyrimo likęs vokas su objekto pakuotėmis yra menkaverčiai daiktai, todėl šie daiktai, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, taip pat sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, 64¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

M. P. (M. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. P. (M. P.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti: 1) 2,699 g kanapių (antžeminių dalių), supakuotų į skaidrų bespalvį plastikinį užspaudžiamą maišelį; 2) po narkotinės medžiagos tyrimo likusį voką su objekto pakuotėmis, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, sunaikinti.

Išaiškinti M. P. (M. P.), kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį e1-3271-1201/2023), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, banko kodas 70440; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800 arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“, banko kodas 72900. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

2. Jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

3. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Božena Mozūraitienė