Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, sekretoriaujant Tomui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Simonai Nauskauskaitei, kaltinamojo gynėjai advokatei Rūtai Miškinienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria jis atiduotas į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) stacionarinės pakartotinės teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės atlikimui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnį tuo, kad jis 2011 m. gegužės 16 d., laikotarpiu nuo 15 val. iki 16.33 val., (duomenys neskelbtini), įžeidė valstybės tarnautojus – (duomenys neskelbtini) S. K., tyrėjus E. R. bei A. E., (duomenys neskelbtini) viršininką V. F., išvadindamas juos nusikalstamo susivienijimo nariais, kriminaliniais nusikaltėliais, banditais, nusikalstamas veikas atlikusiais asmenimis, pavojingais asmenimis, tai yra jų garbę ir orumą žeminančiais žodžiais.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartimi V. J. paskirta pakartotinė stacionarinė teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismo 2014-01-08 nutartimi minėta nutartis patikslinta, nurodant, kad ekspertizę atlikti pavedama Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismo 2014-04-25 nutartimi minėta ekspertų komisija nušalinta ir 2013-11-18 nutartimi paskirtą pakartotinę ekspertizę pavesta atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini).

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi V. J. atiduotas į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini)stacionarinės pakartotinės teismo psichiatrinės ir psichologinės ekspertizės atlikimui iki ekspertizės akto pateikimo teismui, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesiams.

Kaltinamasis V. J. skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartį ir prašo šią nutartį bei Kauno apylinkės teismo 2014-11-06 nutartį, kuria atmestas jo 2014-10-31 pareiškimas, panaikinti, taip pat išreikalauti iš Kauno apylinkės teismo ir Valstybinės teismo psichiatrijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, nušalinti nuo baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo Kauno apylinkės teismo teisėją Birutę Drozdienę ir perduoti šią baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti kitam Kauno apylinkės teismo teisėjui, ir Kauno apygardos teismą in corpore nušalinti nuo šio skundo nagrinėjimo.

Skunde kaltinamasis nurodo, kad Kauno apylinkės teismas surengė teismo posėdį, nagrinėjo bylą ir priėmė skundžiamas 2014-11-06 nutartis, neturėdamas baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, tokiu būdu sprendimą dėl kaltinamojo atidavimo į ekspertizės įstaigą teismas priėmė neįvertinęs byloje esančių įrodymų, nutartis grįsdamas ne bylos medžiaga, o tik teisėjos B. Drozdienės įspūdžiais apie baudžiamąją bylą. Šie teisėjos veiksmai nesiderina su įstatymų reikalaujamu tinkamu teisėjo darbo atlikimu ir objektyviu baudžiamosios bylos nagrinėjimu, žmogaus teisių ir teisėtų interesų gynimu, kadangi kaltinamajam buvo atimta įstatymo garantuojama teisė prašyti pagarsinti byloje esančius gynybai svarbius įrodymus. Nagrinėdamas baudžiamąją bylą be baudžiamosios bylos dokumentų Kauno apylinkės teismas skundžiamas 2014-11-06 nutartis grindė tik vieninteliu motyvu, kad V. J. ekspertų paskirtu laiku, tai yra 2013-04-11, 2013-06-11, 2014-09-16, 2014-10-17, 2014-11-05, į ekspertizės įstaigą neatvyko, neatvykimo priežasčių nei teismui, nei ekspertams nenurodydamas. Tačiau toks teiginys visiškai nepagrįstas, nes pats teismas 2014-11-06 nutartyje nurodo, kad kaltinamasis 2014-09-15 pateikė teismui nedarbingumo pažymėjimą laikotarpiui nuo 2014-09-11 iki 2014-09-18 ir 2014-10-17. Todėl teismas, būdamas laiku informuotas apie tai, kad kaltinamasis serga ir yra gydomas, privalėjo objektyviai ir teisingai vertinti šias aplinkybes ir paskirti ekspertizę atlikti jam pasveikus. Tačiau teismas visiškai nepagrįstai iš kaltinamojo reikalavo pristatyti dar vieną papildomą medicininę pažymą, patvirtinančią, kad jis ligos metu negalėjo atvykti į ekspertizės įstaigą. Nors kaltinamasis ir jo gynėja paaiškino teismui, kad medikai į jo prašymą pateikti minėtą pažymą nereagavo ir tokios pažymos nepateikė, tačiau teismas vis tiek nutartyje nurodė, kad kaltinamasis be pateisinamų priežasčių neatvyko į ekspertizės įstaigą. Kauno apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo kaltinti V. J. sąmoningai neatvykus į ekspertizės įstaigą ir 2014-11-05, nes pagal šio teismo įteiktą šaukimą tą pačią dieną šioje byloje kaltinamasis turėjo dalyvauti teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas jo pareiškimas dėl ekspertizės įstaigos ir ekspertų nušalinimo bei ekspertizės atlikimo Vokietijos Federacinės Respublikos atitinkamose kompetentingose įstaigose. Šiame teismo posėdyje kaltinamojo dalyvavimas buvo būtinas, todėl teismas tokiu būdu pats atėmė jam galimybę nuvykti nurodytu laiku atlikti ekspertizę. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų aplinkybes, kad kaltinamasis būtų sąmoningai kenkęs ar vengęs atvykti į ekspertizės įstaigą nurodytu laiku, taip pat nėra jokių duomenų, kad jis siektų vilkinti bylą. Priešingai, byloje yra surinkti duomenys, kad jis rūpinosi ambulatorinės ekspertizės skyrimo klausimais, dėl jos atlikimo ne vieną kartą kreipėsi konsultacijų į psichiatrijos įstaigą, taip pat pats prašė teismo skirti jam pakartotinę ekspertizę šioje byloje.

Skunde V. J. taip pat pažymi, kad 2014-11-06 teismo posėdžio metu jis teisėjai nurodė, kokios yra asmenų laikymo, maitinimo Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos (duomenys neskelbtini) sąlygos, kad ten esančios lovos yra netinkamos asmenims, sergantiems stuburo ligomis, kokiomis serga kaltinamasis, pateikė daugybę pareiškimų Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos (duomenys neskelbtini) viršininkui dėl naktimis jo palatoje deginamos šviesos, dėl priverstinų išlaidų maitinimuisi, nes ligoninės maitinimas neužtikrina žmogaus egzistencinių poreikių, bei pateikė kitą informaciją, patvirtinančią, kaip minėtoje įstaigoje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, tačiau teisėja B. Drozdienė visus jai pateiktus įrodymus apie minėtus žmogaus teisių pažeidimus ir tuo keliamas fizines ir dvasines kančias, įvardijo kaip nepagrįstus ir neteisėtus kaltinamojo ketinimus ekspertinėje įstaigoje ieškoti sau išskirtinių teisių. Dar daugiau, teisėja, žinodama visas šias aplinkybes, vis tiek siunčia jį į tą pačią psichiatrinę įstaigą, užuot kreipusis tarptautinio bendradarbiavimo pagrindu į Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingas institucijas dėl ekspertizės atlikimo kitoje valstybėje narėje. Jo teisėtą prašymą nušalinti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) komisiją nuo jam paskirtos pakartotinės ekspertizės atlikimo, taip pat kreiptis dėl ekspertizės į Vokietijos Federacinės Respublikos įstaigas, teisėja įvertino kaip sąmoningą ir tyčinį bylos vilkinimą išgalvotais būdais, kaip nepagrįstą trukdymą atlikti pakartotinę teismo psichiatrinę ir psichologinę ekspertizę. Teisėja, konstatuodama tokias tikrovės neatitinkančias aplinkybes, visiškai nekreipė dėmesio į esminę šio klausimo sprendimui aplinkybę – tai, kad teismo psichiatrijos ir psichologijos pakartotinio ekspertizės atlikimo pageidavo pats kaltinamasis, ir kad teismas tokį jo prašymą pripažino svariu ir teisėtu. Be to, to paties teismo 2014-04-25 nutartimi buvo pareikštas nušalinimas ekspertams ne dėl jų veiksmų, tačiau dėl pačios ekspertinės įstaigos vadovės galimo poveikio ekspertizės rezultatams bei aktyvaus kišimosi į šią bylą, skleidžiant jokiomis medicininėmis išvadomis nepatvirtintas žinias apie tariamas ir nenustatytas kaltinamojo psichines ligas. V. J. yra įsitikinęs, kad esant šioms aplinkybėms, jis visiškai pagrįstai reiškė nušalinimą visai Valstybės teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Skunde kaltinamasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad jis nušalinimą 2014-11-06 teismo posėdžio metu reiškė ir teisėjai B. Drozdienei, tačiau į nušalinimą nebuvo sureaguota, teisėja toliau nagrinėjo bylą ir priėmė skundžiamas nutartis, visų pirma, neišsprendusi nušalinimo klausimo.

Skunde kaltinamasis reiškia ir Kauno apygardos teismo teisėjų bei teisėjais įdarbintų asmenų nušalinimą. Grįsdamas prašymą nušalinti minėtus asmenis, skunde V. J. nurodo, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje teisėjais įdarbinti asmenys sistemingai pažeidinėjo ir pažeidinėja jo pilietines ir žmogaus teises – jam neleisdavo dalyvauti baudžiamojo proceso teismo posėdžiuose, apie juos laiku nepranešdavo ar atvykusį iš teismo posėdžio salės išvydavo, skirdavo datas teismo posėdžiams, kai kaltinamasis dalyvaudavo kitų bylų teismo posėdžiuose, jie dengė ir dengia Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate, Kauno apygardos prokuratūroje, Kauno apylinkės teisme įdarbintų asmenų nusikalstamas veikas ir piktnaudžiavimą psichiatrija jo atžvilgiu. Kauno apygardos teisme teisėjais įdarbinti asmenys ir teisėjai turi susidarę išankstinę nuomonę apie kaltinamąjį, kaip apie asmenį, ir turi išankstinę nuomonę ne tik baudžiamojoje byloje, kurioje jam pareikšti kaltinimai pagal BK 232 ir 290 straipsnius, bet ir kitose bylose. Tai, skundo autoriaus nuomone, trukdys objektyviai išnagrinėti ir įvertinti bylose išdėstytas aplinkybes ir priimti teisingus sprendimus, tai yra jam kyla pagrįstų abejonių dėl Kauno apygardos teismo nešališkumo.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja palaikė skundą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Kaltinamojo V. J. skundas tenkintinas iš dalies.

Iš kaltinamojo skundo turinio matyti, kad jis ginčija dvi Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. priimtas nutartis, tačiau aukštesnysis teismas nagrinėja skundą tik toje dalyje, kurioje nesutinkama su nutartimi dėl procesinės prievartos priemonės – atidavimo į ekspertizės įstaigą, skyrimo, kadangi teismo nutartis, kuria atmestas V. J. prašymas dėl ekspertizės įstaigos ir ekspertų komisijos nušalinimo bei ekspertizės atlikimo Vokietijos Federacinės Respublikos atitinkamoje kompetentingoje įstaigoje, apeliacinės instancijos teismui neskundžiama.

Išnagrinėjęs teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad, priešingai nei nurodoma skunde, Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi kaltinamasis V. J. atiduotas į ekspertizės įstaigą jam paskirtos stacionarinės pakartotinės teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės atlikimui pagrįstai ir teisėtai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 141 straipsnyje įtvirtinta, kad baudžiamosios bylos tyrimo ar nagrinėjimo metu prireikus įtariamajam (kaltinamajam) daryti teismo medicinos ar teismo psichiatrijos ekspertizę, įtariamasis (kaltinamasis) ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi gali būti atiduotas į ekspertizės įstaigą ir laikomas ten iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui arba teismui.

Šioje byloje Kauno apylinkės teismo 2013-11-18 nutartimi V. J. paskirta stacionarinė pakartotinė teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizė, pavedant ją atlikti (duomenys neskelbtini). Ši nutartis įsiteisėjusi, taigi klausimas dėl stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės paskyrimo pagrįstumo V. J. yra galutinai išspręstas ir apygardos teismas šiuo klausimu atskirai nepasisako. Šioje proceso stadijoje skundą dėl apylinkės teismo nutarties atiduoti kaltinamąjį į sveikatos priežiūros įstaigą nagrinėjantis teismas tik patikrina, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuria yra kaltinamas, ir ar yra pagrindas taikyti būtent šią procesinės prievartos priemonę.

Nagrinėjamu atveju tokie duomenys yra nurodyti kaltinamajame akte ir jų buvimas sudarė pagrindą bylą su kaltinamuoju aktu perduoti nagrinėti į teismą. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas šios procesinės prievartos skyrimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios procesinės prievartos priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo pagrįstumu, tačiau kaltinamojo kaltės klausimas nesvarstomas ir įrodymų vertinimas neatliekamas. Todėl skundo argumentai, kad skundžiamą nutartį apylinkės teismas priėmė neturėdamas visos baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (dalis baudžiamosios bylos išsiųsta į ekspertizės įstaigą), taigi neturėdamas galimybės įvertinti visų byloje esančių įrodymų, įtariamajam pagarsinti bylos medžiagos, atmetami kaip nepagrįsti. Apygardos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju procesinės prievartos priemonės skyrimo klausimui spręsti teismui turimos baudžiamosios bylos medžiagos pakako. Tai, kad nebuvo pagarsinti kaltinamojo į bylą teikti prašymai, pareiškimai dėl ekspertų komisijos nušalinimo ir kt., nesudaro pagrindo abejoti šios nutarties teisėtumu, kadangi byloje esančių įrodymų pagarsinimas nagrinėjamoje proceso stadijoje BPK nėra numatytas.

Kaltinamasis nepagrįstą jo atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą iš esmės grindžia tuo, kad jis, priešingai nei nurodo teismas, atvykti į ekspertizės įstaigą nurodytu laiku ne vengė, o neatvyko dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių. Tačiau apygardos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius duomenimis, charakterizuojančius kaltinamojo elgesį nuo teismo 2013-11-18 jam paskirtos pakartotinės ekspertizės, šiuos skundo argumentus vertina kritiškai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, (duomenys neskelbtini) skyriuje V. J. paskirtos stacionarinės teismo psichiatrinės ir psichologinės ekspertizės atlikimo laikas buvo numatytas 2014-02-17, apie tai kaltinamasis informuotas pasirašytinai 2014-02-06 (t. 1, b. l. 14). 2014-02-13 kaltinamasis Kauno apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl išlaidų (autobuso, maitinimo išlaidos ir kt.), patirtų jam vykstant į ekspertizės įstaigą atlikti pirmosios teismo paskirtos ekspertizės, atlyginimo. 2014-02-14 atsakyme į šį pareiškimą, teismas pakartotinai informavo kaltinamąjį apie paskirtos pakartotinės ekspertizės atlikimo laiką 2014-02-17 Utenos ekspertiniame skyriuje ir kaltinamąjį įspėjo, kad jam nenuvykus į minėtą įstaigą nurodytu laiku, teismas bus priverstas užtikrinti jo pristatymą į ekspertizės įstaigą BPK 141 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 28-29), tačiau į ekspertizės įstaigą V. J. vis tiek nenuvyko ir priežasčių dėl to nei teismui, nei sveikatos priežiūros įstaigai nenurodė. Į ekspertizės įstaigą kaltinamasis nenuvyko ir 2014-09-16 bei 2014-10-17, prieš tai teismui pateikęs pranešimą apie jam išduotą nedarbingumo pažymėjimą laikotarpiui nuo 2014-09-12 iki 2014-09-18, ir medicinos dokumentų išrašą, iš kurio matyti, kad į gydymo įstaigą V. J. kreipėsi 2014-10-16, jam paskirtas gydymas ambulatoriškai (t. 1, b. l. 95, t. 2, b. l. 12). Aukštesnysis teismas aplinkybių, kad V. J. kreipėsi į medicinos specialistus ir pateikė teismui tai patvirtinančius dokumentus, nelaiko pateisinančiomis jo sistemingą nevykimą į ekspertizės įstaigą. Kaltinamojo pateikti minėti duomenys nepatvirtina, kad jis dėl ligos neturėjo galimybės nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą nurodytu metu. Pažymėtina, kad ir kitu ekspertų paskirtu laiku – 2014-11-05, jis, užuot nuvykęs į ekspertizės įstaigą, apylinkės teismui pateikė pareiškimą nušalinti ekspertų komisiją (t. 2, b. l. 52-53). Išdėstytų aplinkybių kontekste skundo argumentai, kad V. J. pats prašė paskirti jam pakartotinę stacionarinę teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizę, siekdamas objektyvaus bylos išnagrinėjimo, nepaneigia apylinkės teismo pagrįstai konstatuoto fakto, kad teismas neturi galimybės užtikrinti kaltinamojo atvykimo į ekspertizės įstaigą, ir tuo pagrindu priimto sprendimo atiduoti jį (duomenys neskelbtini) stacionarinės pakartotinės teismo psichologijos ir psichiatrijos ekspertizės atlikimui. Aukštesnysis teismas sutinka, kad atlikti šią ekspertizę netaikant BPK 141 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės – kaltinamojo atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą, kitokios realios galimybės nėra. O tai yra būtina siekiant įvertinti kaltinamojo V. J. psichinės sveikatos būseną galimai nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu.

Kiti kaltinamojo skundo argumentai, kad ekspertizės įstaigoje yra neužtikrinama tinkama mityba, lovos nėra pritaikytos asmenims, turintiems problemų su stuburu, ir kitais būdais pažeidžiamos žmogaus teisės, atsižvelgus į aukščiau aptartus duomenis, niekaip nepaneigia būtinybės ekspertizę atlikti stacionare. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, sveikatos priežiūros įstaigoje, į kurią V. J. atiduotas skundžiama nutartimi, užtikrinamas tinkamas asmens poilsis, mityba ir teikiama reikiama medicininė ar kitokia pagalba, todėl tai, kad skiriama priežiūra neatitinka kaltinamojo poreikių, nėra pakankami argumentai skundžiamos nutarties panaikinimui. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo abejoti paskirtos ekspertų komisijos kompetencija ir nešališkumu. Kaltinamojo įsitikinimas, kad objektyvi ir nepriklausoma teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizė gali būti atlikta tik Vokietijos Federacinės Respublikos atitinkamoje sveikatos priežiūros įstaigoje, yra pagrįstas tik subjektyviu jo paties vertinimu, o ne objektyviais bylos duomenimis.

Apygardos teismas taip pat pažymi, kad kaltinamojo atidavimas į ekspertizės įstaigą yra tik laikina baudžiamojo proceso įstatymo numatyta priemonė, kol sveikatos priežiūros įstaiga atliks ekspertizę ir surašytą ekspertizės aktą pateiks teismui. Įstatymų leidėjas šiai procesinei prievartos priemonei skirti numatė tokius pat žmogaus teisių apsaugos reikalavimus, tai yra tokią pačią tvarką, kaip ir skiriant suėmimą (BPK 141 straipsnio 3 dalis). BPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti suėmimo terminai turi būti skiriami arba pratęsiami tam tikram laikui (dienoms, mėnesiams), bet ne iki tam tikros dienos. Todėl, skiriant arba pratęsiant suėmimą (šiuo atveju atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą), turi būti nurodomas dienų ar mėnesių skaičius, bet ne šios priemonės taikymo pabaigos data. Tokią terminų skaičiavimo tvarką nustato ir BPK 100 straipsnis. Todėl skundžiamoje nutartyje nustatytas šios procesinės prievartos terminas neapibrėžtam laikotarpiui, tai yra ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, yra neteisingas ir pažeidžiantis minėtas įstatymo nuostatas. Atsižvelgus į tai, kad tai jau antroji V. J. paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizė, taip pat įvertinus pirmosios ekspertizės rezultatus, jam pareikštų kaltinimų pobūdį ir sunkumą, aukštesnysis teismas sprendžia, kad nustatytas 3 mėnesių kaltinamojo laikymo ekspertizės įstaigoje terminas yra per ilgas. Šiuo atveju, teismo manymu, 14 dienų laikotarpis yra pakankamas terminas paskirtos ekspertizės atlikimui. Be to, nustatytas terminas, esant būtinybei, sveikatos priežiūros įstaigos prašymu gali būti pratęstas.

Daug dėmesio kaltinamojo skunde skiriama teisėjos, priėmusios skundžiamą nutartį, ir skundą nagrinėjančio teismo nešališkumo klausimui. Atkreipiamas dėmesys, jog apylinkės teismas atliko teisėtus ir būtinus procesinius veiksmus – išsprendė procesinės prievartos priemonės skyrimo klausimą, todėl aplinkybė, kad šis teismo procesinio veiksmo rezultatas yra kaltinamajam nepriimtinas, nėra rodantis teismo šališkumą jo atžvilgiu ar kitaip pažeidžiantis jo teises. Be to, skundo argumentai dėl teisėjos nušalinimo ir baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismo teisėjui yra ne skundo dėl kaltinamojo atidavimo į ekspertizės įstaigą nagrinėjimo dalykas. Skunde reiškiamas prašymas nušalinti visus Kauno apygardos teismo teisėjus taip pat nenagrinėtinas. Baudžiamojo proceso įstatymas expressis verbis nenumato galimybės (baudžiamojo proceso dalyvio teisės) šalinti nuo bylos (skundo) nagrinėjimo visą teismą kaip jurisdikcinę, teisinius ginčus ir bylas nagrinėjančią instituciją.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir esamą teisinį reguliavimą, įvirtintą BPK 141 straipsnio 1 dalyje, darytina išvada, kad kaltinamasis skundžiama Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai atiduotas į ekspertizės įstaigą, tačiau nutartis keičiama, nustatant trumpesnį V. J. atidavimo į ekspertizės įstaigą terminą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo V. J. skundą tenkinti iš dalies ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartį pakeisti:

V. J. paskirtos procesinės prievartos priemonės – atidavimo į (duomenys neskelbtini), terminą nustatyti 14 dienų laikotarpiui.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.