Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

G. S. (G. S.) (toliau – ir kaltinamasis), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), be pilietybės, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta Prancūzijoje, išsiskyręs, bedarbis, anksčiau teistas, paskutiniai teistumai: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – galutine 40 parų arešto bausme; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – galutine 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme (2023 m. vasario 14 dieną paleistas atlikus bausmę, teistumas neišnykęs).

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. įsibrovęs į patalpą pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent:

jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą 2023 m. birželio 19 d., apie 02.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išlaužęs V. U. priklausančio namo langą, pro kurį įlipęs ir tokiu būdu įsibrovęs į patalpą, siekė pagrobti name esančius statybinius įrankius, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes suveikė vaizdo stebėjimo kamera ir signalizacija.

Šiais savo veiksmais G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. birželio 19 d. apie 02.30 val. eidamas (duomenys neskelbtini) gatve Vilniuje, matė toje gatvėje daug statomų namų. Praeidamas pro vieną iš namų pamatė, kad vienas iš langų yra ne iki galo uždarytas, lango rankena buvo pasukta truputį į šoną. Pro langą pamatė, kad namuose vyksta remonto darbai. Pagalvojo, kad ten gali būti kažkokie įrankiai, kuriuos būtų paėmęs ir pardavęs. Nusprendė į namą įsibrauti pro langą. Paėmė su savimi turėtą laužtuvą ir išlaužė namo langą. Taip pateko į namo vidų. Įsibrovęs į namą turėjo tikslą pavogti jame buvusius įrankius ar daiktus kokius tik rastų, jei ką išvis rastų. Įsibrovus į namą jis jau turėjo tikslą pavogti jame buvusius įrankius ar daiktus kokius tik rastų, jei ką išvis rastų. Vogti tam tikrai sumai tikslo neturėjo. Kokios vertės daiktus būtų radęs, tiek ir būtų pavogęs, bet tik tokius daiktus, kuriuos galėtų panešti ir išnešti, kaina nebuvo svarbi. Kažko stambaus, ar labai brangaus vogti neketino. Jam tik atsiradus name išgirdo signalizacijos veikimo garsą. Išsigando ir greitai pasišalino iš įvykio vietos. Tuo metu nieko nespėjo pavogti. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Pastovios gyvenamosios vietos neturi, pastaruoju metu gyveno požeminiame garaže Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiojo V. U. 2023 m. birželio 20 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2023 m. birželio 19 d., nakties metu apie 02.30 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į jam priklausantį statomą namą, išsilaužus pro uždarytą langą – sugadinus lango rėmą, buvo patekta į namo vidų. Nežinomam asmeniui praėjus kelis žingsnius ir bandant eiti į kambarį kur yra sudėti įrankiai, suveikė vaizdo stebėjimo kamera su signalizacija, dėl ko asmuo išsigando ir pabėgo pro verandos duris. Iš namo pavogti nieko nespėjo, sugadintas A + kategorijos lango rėmas, kurio vertė apie 600 eurų. Dėl šio įvykio jam padaryta turtinė žala 600 eurų.

Apklaustas liudytoju nukentėjusysis V. U. parodė, kad 2023 m. birželio 18 d. apie 19.00 val. jis išvažinėjo iš savo statomo namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Viskas buvo ramu, jokių pašalinių asmenų nematė. Prieš išvažiuojant įjungė vaizdo stebėjimo kamerą su signalizaciją ir pastatė ją namo viduryje per kur norint patekti į kambarį su įrankiais reikia praeiti. Namo visi langai buvo sandariai uždaryti ir jis ramiai sau išvažiavo namo. Jam miegant, apie 02.15 val. į telefoną atėjo pranešimas su nuotrauka iš kameros esančios statomame name. Iškarto pažiūrėjo ir pamatė, kad nežinomas asmuo įsibrovė į statomo namo vidų. V. U. iškarto puolė važiuoti į įvykio vietą – statomą namą. Bevažiuojant paskambino kaimynui, kad nueitų pažiūrėti. O žmona likusi namie, skambino į policiją. Jam atvykus kažkur po 10 min. ant kelio V. U. laukė kaimynas S., kuris pasakė, kad nieko nematė. Sulaukus policijos pareigūnų V. U. nuėjo pasižiūrėti į namo vidų, apžiūrėjus nieko įtartino nepamatė. Visi išsiskirstė. 2023 m. birželio 20 d. ryte atvyko vėl į statomą namą ir pamatė, kad iš lauko pusės nuo terasos yra sugadintas A + kategorijos lango rėmas, kurio vertė apie 600 eurų, per kurį ir buvo patekta į namą. O iš vidaus po langu ant sienos matėsi dryžiai, kad su batais yra išpurvinta siena. Tada pradėjo analizuoti vaizdo įrašą ir gautą nuotrauką iš stebėjimo kameros, ir jam kilo įtarimas, kad galimai jau yra matęs asmenį, kuris bandė apvogti jį, bet nuotrauka buvo nekokybiška. Pakalbėjus su kaimynais gretimų sklypų, niekas nieko įtartino nematė.

2023 m. birželio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas statomas gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Objektas – gyvenamasis namas, sklypo teritorija yra neaptverta, sklypo teritorijoje matomos supiltos grunto krūvos, išvesti elektros kabelio laidai. Namo sklypo pagrindas yra smėlis, pačiame name yra įrengti plastikiniai langai, durys. Namo kiemas nėra filmuojamas vaizdo stebėjimo kameromis, name neįrengta apsaugos signalizacija. Į namą yra vienas pagrindinis įėjimas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, iš vidinio kiemo pusės matoma įrengta terasa, kurioje taip pat yra matomos durys, tačiau iš lauko pusės durų rankenos nėra, durys atsidaro tik iš namo vidaus. Apžiūros metu užlipus ant terasos pagrindo (medinių plokščių) matoma įvairių sumaišytų šviesios spalvos batų antspaudų. Atsistojus ant terasos ir žiūrint į terasos duris kurios apžiūros metu yra praviros, pažiūrėjus dešiniau matomas plastikinis langas su rudos spalvos apdaila, kuris taip pat yra praviras. Dešinės pusės apatinė lango dalis yra darinėjama rankena iš vidaus. Ant darinėjamos lango dalies apdailos matomi pažeidimai, kurie padaryti galimai su aštriu daiktu. Darinėjamo lango rėmo dešinės pusės rėmo dalyje matomi keturi apgadinimai – laužimo žymės, kurios nufotografuojamos. Dėl laužimo žymių apgadintas lango rėmas bei guminė lango sandarinimo apsauga. Įėjus pro praviras terasos duris patenkame į namo vidines patalpas. Vidinėse patalpose priėjus prie lango su laužimo žymėmis matoma rudos spalvos medinė palangė, ant kurios sudėti dokumentai, kartoninė dėžutė, baltos spalvos kilnojama vaizdo stebėjimo kamera. Remiantis nukentėjusiojo parodymais įsilaužimas įvyko 2023 m. birželio 19 d. 2.15 val., tačiau, kad išlaužtas langas niekas nepastebėjo, įvykio vietoje tiek jis, tiek statybų objekte dirbantys žmonės toliau dirbo, dėl ko pėdsakai buvo sunaikinti.

2023 m. birželio 21 d. Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtos vaizdo stebėjimo kameros, esančios statomame name adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įrašas, kurį prie pareiškimo pateikė nukentėjusysis V. U.. Vaizdo įrašo trukmė 00:08 sek. Vaizdo įraše fiksuojamas namo vidaus vaizdas. Matyti, kaip asmuo, kuris yra apie 45-55 metų amžiaus, apsirengęs šviesios spalvos striuke, dėvi tamsios spalvos kelnėmis, ant galvos užsidėjęs šviesios spalvos kepurę su snapeliu, po kepurę matosi išlindę tamsios spalvos plaukai, ant rankų užsidėjęs juodos spalvos pirštines. Prasidėjus vaizdo įrašui, asmuo, laikydamas rankose žibintuvėlį yra pasilenkęs, jam sujudėjus, vaizdo įrašo viršuje matoma data ir laikas „2023-06-19 02:12:37 val.“, dešinės pusės apačioje matomas užrašas „Saugos tarnyba G4S“. Asmuo eina į kairėje pusėje esančią patalpą, jam įėjus suveikia signalizacija ir asmuo greitu žingsniu pasišalina iš patalpos.

2023 m. birželio 27 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens galimai padariusio nusikalstamą veiką, nurodyta, kad buvo atlikta analizė asmenų, kurie vykdo analogiškas nusikalstamas veikas. Atlikus analizę pagal asmens bruožus, aprangą ir kitus identifikacinius požymius, sulyginus asmens nuotraukas, esančias PRĮR (0121000598417) ir IBPS (IT Nr. 01-1-12950-23), su nuotraukomis užfiksuotomis vaizdo stebėjimo kameromis, nustatyta, kad tai yra G. S., gimęs (duomenys neskelbtini).

2023 m. lapkričio 3 d. tarnybiniame pranešime dėl civilinio ieškinio nurodyta, kad nukentėjęs V. U. nurodė, kad šiame ikiteisminiame tyrime su civiliniu ieškiniu nesikreips, kadangi gavo išmoką iš draudimo bendrovės (apie 920 eurų).

Motyvuojamoji dalis

BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Be G. S. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: nukentėjusiojo V. U. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitų objektų apžiūros protokolu, tarnybiniu pranešimu ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis.

Paskelbus G. S. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į kaltinamojo padarytų nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą – G. S. padarė tyčinį nusikaltimą, taip pat atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę – teistas, nedirbantis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą ir BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta gynėja BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinas. Taigi šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami, vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiu atveju gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteistinos. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (atlieka laisvės atėmimo bausmę, nedirba, neturi turto) teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl šios išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikta galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 - 421 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 75 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. S. skirti galutinę bausmę – 50 parų arešto bausmę.

Nepriteisti iš kaltinamojo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų advokatui apmokėti.

G. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 – 29 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo jis privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (adresu Kaunas, A. Technikos g. 34; telefonas 8 663 60132) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.