- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-19
- Bylos Nr.
- e2-18-567/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00632-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Eko Farm“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės ūkininkės G. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ūkininkės G. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eko Farm“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ūkininkė G. S. kreipėsi su ieškiniu į teismą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Eko Farm“ 82 502,64 Eur skolą, 494,09 Eur pavėluoto mokėjimo palūkanas iki ieškinio teismui padavimo dienos, 8 procentų dydžio metines palūkanas už 82 502,64 Eur skolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki galutinio atsiskaitymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta sutartis Nr. EF-GS-20220812/2 (toliau – Sutartis), kuria šalys susitarė dėl pirkimo–pardavimo sąlygų. Šios Sutarties pagrindu ieškovė perdavė atsakovei prekes (ekologinius rapsus), tačiau atsakovė už prekes nesumokėjo. Ieškovė pažymėjo, kad Sutartyje nustatyta arbitražinė išlyga šiuo atveju netaikytina, nes ginčas kilo ne dėl pardavėjos, o dėl pirkėjos veiksmų, t. y. pirkėja (atsakovė) nesumokėjo už gautas prekes, todėl ieškinys teismingas Kauno apygardos teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti.
4. Teismas nustatė, kad pagal Sutartį šalys susitarė, jog visi ginčai sprendžiami derybų keliu, nepavykus išspręsti ginčo derybų keliu, ginčai sprendžiami Vilniaus komercinio arbitražo teisme. Teismas nesutiko su ieškovės atstovo aiškinimu, kad pagal Sutartį Vilniaus komercinio arbitražo teisme sprendžiami tik tie ginčai, kurie kyla dėl pardavėjos veiksmų. Teismas pažymėjo, kad šalių Sutarties dalyje „Kitos sąlygos“ nustatytos dvi atskiros sąlygos, kurių tarpusavyje sieti nėra jokio pagrindo, nes antroje sąlygoje aiškiai nustatyta, kad visi ginčai sprendžiami Vilniaus komercinio arbitražo teisme.
5. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškinį dėl skolos priteisimo atsisakė priimti, kaip neteismingą Kauno apygardos teismui, išaiškindamas ieškovei teisę su ieškiniu kreiptis į Vilniaus komercinio arbitražo teismą.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė ūkininkė G. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad arbitražinė išlyga taikoma visiems tarp šalių kylantiems ginčams. Jeigu šalys būtų susitarusios visus ginčus spręsti Vilniaus komercinio arbitražo teisme, Sutartyje nebūtų išskirtas sakinys, kuriame pasisakoma išimtinai dėl pardavėjos kaltės kylančio ginčo.
6.2. Sutarties šalys susitarė, kad Vilniaus komercinio arbitražo teisme bus sprendžiami išimtinai tik tie ginčai, kurie kyla dėl pardavėjos kaltės. Šiuo atveju ginčas kilo dėl pirkėjos veiksmų, todėl byla pagal teritorinio teismingumo taisykles teisminga Kauno apygardos teismui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį, kaip neteismingą Kauno apygardos teismui, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl ieškinio teismingumo
8. Teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, ar asmuo tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
9. Pagal CPK 29 straipsnyje įtvirtintą bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę ieškinys juridiniam asmeniui reiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre. Šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą, išskyrus išimtinį ir rūšinį teismingumą (CPK 32 straipsnis).
10. Arbitražas – visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas – yra lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose. Šios alternatyvios jurisdikcijos pagrindas yra šalių laisva valia sudarytas susitarimas perduoti konkrečius ginčus nagrinėti arbitražo teismui, šiuo susitarimu šalys ne tik suteikia teisę jų ginčą nagrinėti arbitrams, apsisprendžia dėl arbitraže galimų spręsti ginčo dalykų ir ginčų sprendimui taikytinų taisyklių, bet kartu ir atsisako teisės dėl arbitražiniame susitarime nurodytų ginčų nagrinėjimo kreiptis į bet kurios valstybės teismus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015).
11. Arbitražo jurisdikcija pagrįsta šalių dispozityvumo ir sutarčių privalomumo principais. Galiojantis arbitražinis susitarimas reiškia, kad šalys atsisako teisės nagrinėti tarpusavio ginčus, patenkančius į arbitražinio susitarimo taikymo sritį, teisme. Galiojantis arbitražinis susitarimas yra šalims privalomas ir jos negali vienašališkai jo keisti, taip pat negali jo pažeisti, t. y. kilus ginčui vietoj arbitražo kreiptis su ieškiniu į teismą arba kitą arbitražą. Kai yra galiojantis arbitražinis susitarimas, teismas privalo nukreipti šalis į arbitražą, o šalys turi vykdyti šį susitarimą, t. y. kilus ginčui kreiptis į atitinkamą arbitražą. Taigi, galiojantis arbitražinis susitarimas, kaip ir kiekviena kita sutartis, šalims yra privalomas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis) ir jo būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-421/2020).
12. CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui. Iš esmės analogiška nuostata nustatyta ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 11 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad teismas, gavęs ieškinį dėl klausimo, dėl kurio šalys yra sudariusios KAĮ 10 straipsnyje nustatytos formos arbitražinį susitarimą, atsisako jį priimti.
13. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, nes šalių sudarytoje Sutartyje nustatytas susitarimas ginčą spręsti Vilniaus komercinio arbitražo teisme apima ne visus, o tik išimtinai dėl pardavėjos (ieškovės) veiksmų kylančius ginčus.
14. Nustatyta, kad ginčo šalys 2022 m. rugpjūčio 12 d. sudarė Sutartį, kuria susitarė dėl šių pirkimo–pardavimo sąlygų: prekės pobūdžio, prekių kiekio, kokybės, prekių atsiėmimo termino, kainos, atsiskaitymo termino ir kitų sąlygų. Sutarties dalyje „Kitos sąlygos“ yra dvi sąlygos. Pirmojoje sąlygoje nustatyta, kad pardavėja, atsisakiusi parduoti prekę Sutartyje numatytomis sąlygomis, įsipareigoja sumokėti kainos skirtumą tarp Sutartyje nustatytos ir pirkėjos kitiems pardavėjams sumokėtos kainos. Antrojoje sąlygoje nurodyta, kad visi ginčai sprendžiami derybų keliu, nepavykus išspręsti ginčo derybų keliu, ginčai sprendžiami Vilniaus komercinio arbitražo teisme.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Sutarties turinį, neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad arbitražinis susitarimas apima tik ginčus, kylančius dėl pardavėjos (ieškovės) veiksmų. Sutarties dalyje „Kitos sąlygos“ nustatytos dvi savarankiškos nuostatos, t. y. pirkėjos įsipareigojimas atlyginti pardavėjai nuostolius, atsisakius parduoti (perduoti) prekes ir aiškus šalių susitarimas, kad visi ginčai, nepavykus jų išspręsti derybų būdu, sprendžiami Vilniaus komercinio arbitražo teisme.
16. Vien tai, kad toje pačioje Sutarties dalyje „Kitos sąlygos“ aptarta sąlyga ir dėl pardavėjos įsipareigojimo atlyginti nuostolius, nesudaro pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog arbitražinis susitarimas išimtinai apima tik ginčus, kylančius dėl pardavėjos (ieškovės) neperduotų (neparduotų) prekių, o kitų ginčų atvejais netaikomas. Be to, arbitražinis susitarimas Sutartyje įrašytas ne kaip sutartinės sąlygos dėl pardavėjos įsipareigojimo atlyginti nuostolius tęsinys, bet naujoje eilutėje, kaip savarankiška sąlyga. Taigi, vertinant ne tik Sutarties turinį, bet ir jos formą, akivaizdu, kad arbitražinis susitarimas yra savarankiška Sutarties sąlyga, kuria šalys tarpusavio susitarimu susitarė visus ginčus spręsti Vilniaus komercinio arbitražo teisme.
17. Apeliantė neginčija arbitražinės išlygos galiojimo ir (ar) galimumo arbitruoti tarp šalių kilusį ginčą dėl skolos priteisimo. Taigi, galiojanti arbitražinė išlyga (susitarimas) šalims yra privalomas.
18. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Sutarties šalys, įformindamos arbitražinę išlygą, susitarė pakeisti visų ginčų, kylančių iš Sutarties, teismingumą, kartu atsisakydamos teisės nagrinėti tarpusavio ginčus, patenkančius į arbitražinio susitarimo taikymo sritį, teisme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
19. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti ieškovės ieškinį, kaip neteismingą Kauno apygardos teismui ir išaiškino teisę su ieškiniu kreiptis į Vilniaus komercinio arbitražo teismą.
20. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.