Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Alimos Petruškevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

N. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vieta (duomenys neskelbtini), nuo 2017-06-07 registruota Darbo biržoje, aukštojo išsilavinimo, neteista,

Kaltinama Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. G. 2016 metų gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, namuose, (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos narės – mažametės dukters D. G. gim. 2006 m., atžvilgiu - sudavė vieną smūgį jai į veidą ir sugriebusi už plaukų nutempė į kitą kambarį, taip sukeldama nukentėjusiajai savo šeimos narei mažametei dukrai D. G. fizinį skausmą

Kaltinamoji N. G. kalta dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinama, pripažino pilnai ir parodė, kad 2016 m. galimai lapkričio mėnesį, namuose, (duomenys neskelbtini), vakare, jos dukra Dija pradėjo dėl kažko ant jos šaukti. Būdama labai susinervinusi, todėl priėjusi delnu labai nestipriai sudavė dukrai vieną kartą per veidą, į kurią veiduko pusę, neprisimena. Taip pat timptelėjo už plaukų, kas galėjo jai sukelti fizinį skausmą. Po šio savo poelgio labai verkė, mergaitės atsiprašinėjo, net siūlė mergaitei suduotų jai. Kai mergaitei sudavė per veiduką, neprisimena, ar ji verkė, tačiau jokių sužalojimų ar smurto žymių tikrai nebuvo likę. Tuo metu kita dukra A, vonioje maudėsi. Nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, todėl mergaitės ne kartą atsiprašė, ji atleido. Su dukterimi ir sutuoktiniu, kuris yra byloje mažametės dukters atstovas, susitaikė (b.l.42, 43, 45).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios parodymų jos kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veikas, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją mažametė D. G. parodė, kad ji gyvena su tėčiu ir sese. Mama gyvena (duomenys neskelbtini). Kai ji buvo pas mamą, ji kartą ją mušė. Mano, kad tai blogai. Tai įvyko prieš Naujus metus. Mama ją mušė, nenori sakyti kaip. Apie įvykį pasakojo močiutei. Sesė buvo ir matė kaip įvyko. Mama tampė už plaukų, plaukai buvo surišti. Kol tampė, skaudėjo. Nebuvo sūrelių, todėl mamos paklausė kodėl nenupirko. Mama atsakė, kodėl viską turi pildyti. Sesė maudėsi. Ji girdėjo kaip spiegė, todėl išlindo ir paklausė kas darosi. Paklausė kas vyksta ir pro duris pasižiūrėjo. Nuo virtuvės tempė iki jos kambario už plaukų. Ant mamos nepyksta, mama atsiprašė. Nenori, kad mama gautų baudos ( b.l.16-18).

Apklaustas kaip liudytojas E. G. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su dukromis D,, gim. 2006m. ir A,, gim. 1998m. Su žmona N, negyvena nuo 2016 m. vasario 2 d. Apie tai, kad N, smurtavo D, atžvilgiu sužinojo tik 2017-03-20, kai su mergaite bendravo Kaišiadorių vaiko teisių apsaugos specialistai. D, sakė, kad būnant su mama namuose (duomenys neskelbtini), dėl sūrelių kilo konfliktas, kurio metu N, trenkė jai per veidą ir suėmusi už plaukų nutempė į miegamąjį. Po kiek laiko, D, būnant miegamajame, atėjusi N,sakė jai dabar spirti į galvą ar veidą. Tuo metu sakė mergaitė labai verkė, klykė, jai buvo isterija. Žino, kad šį įvykį girdėjo vonioje buvusi dukra A,. Jis pats šio įvykio nematė, išgirdo tik 2017-03-20. Šis įvykis galėjo būti maždaug lapkričio pabaigoje - gruodžio mėnesio pradžioje. D, lankosi pas psichologę (duomenys neskelbtini) mokykloje, šiuo metu dukra jaučiasi gerai, bendrauja, problemų nėra ( b.l. 23-24).

Apklausta kaip liudytoja A. G.parodė, kad šiuo metu gyvena su tėčiu E. G. ir sese D, (duomenys neskelbtini). Mama su jais negyvena, nes ji turi psichikos sutrikimų, 2016 m. galėjo būti lapkričio mėnuo, vakare, apie 20-21 val. buvo namuose (duomenys neskelbtini), su sese D, ir mama N. Būdama vonioje išgirdo, kad tarp mamos ir sesės vyksta konfliktas, kažką nugirdo, kad sesė šaukė, kad jai mama sūrelių nenupirko. Po to išgirdo du pliaukštelėjimus, išsigandusi šoko iš vonios, girdėjo, kad D, pradėjo verkti, nesavu balsu klykti. Atidariusi vonios duris pamatė, kad mama paėmusi D, už plaukų ar už drabužių, tiksliai nematė, nes buvo suėmusi iš už nugaros, ją nutempė į kitą kambarį ir ten uždarė. Sesė tame kambaryje verkė, rėkė, ji paklausė kas atsitiko, o mama tiesiog nusišypsojo ir pasakė, kad viskas gerai ir kad ji eitų atgal į vonią. Ji grįžo į vonią labai išsigandusi. Girdėjo kaip mama nuėjusi pas sesę į kambarį atsiprašinėjo. Tačiau sesė tik prašė išeiti ir paliktų ją ramybėje. Mama iš jos kambario išėjo, sesė atėjo pas ją į vonią, jos veidukas buvo paraudęs ir patinęs, tačiau nežino ar nuo mamos pliaukštelėjimo ar dėl to, kad labai verkė. Sesė verkdama pasakė, kad mama jai labai stipriai trenkė ir parodė į veido abi puses. Ji sesę nuramino, pasakė eiti į savo kambarį ir palaukti kol ji ateis iš vonios. Sesei nurimus, jos skruostai liko paraudę. Sesė minėjo, kad jai dar už plaukų mama tampė, tačiau daugiau nieko nesakė. Apie šį įvykį ji pranešė trumpąja žinute tėčiui, niekam daugiau apie tai nesakė. Nežino, kodėl sesutė tik dabar apie tai pasisakė vaiko teisių specialistėms. Stengiasi bendrauti su mama, nueina su sese pas ją pabūti (b.l. 28,29).

2017-03-22 gautas pranešimas iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus apie tai, kad Vaiko teisių apsaugos skyriuje 2017-03-20 bendraujant su nepilnamete D. G., gim. 2006m., mergaitė papasakojo, kad mama N. G. yra prieš ją fiziškai smurtavusi. ( b.l. 1).

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta informacija, kad pastaruoju metu sutuoktiniams E. G. ir N. G. gyvenant atskirai, E. G. nuo 2016-03-29 iki 2016-12-08 buvo įrašytas į skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. N. G. 2016-06-02 įtraukta į Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. K. V. teisių apsaugos skyrius nėra surašęs E. G. ir N. G. ATP protokolų dėl tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesais. E. G. su dukromis D. G. ir A. G. gyvena jo broliui priklausančiame dviejų kambarių bute, dukroms skirtas atskiras kambarys. Nepilnametei D. G. yra tinkamos buitinės sąlygos gyventi su tėvu (b.l.32-33).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamoji N. G. panaudodama prieš mažametę dukrą D. G. fizinį smurtą, tai yra suduodama ranka per veidą bei temdama ją už plaukų, sukėlė nukentėjusiajai D. G. fizinį skausmą. Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad savo dukrai fizinį skausmą sukėlė faktiškai nesant jokios dingsties, konflikto metu dėl nenupirktų sūrelių metu, smurtiniai veiksmai pasireiškė suduodant ranka į veidą bei jėga tempiant už plaukų, kas rodo, kad kaltinamoji tuo momentu buvo neigiamai nusistačiusi mažametės dukters atžvilgiu ir tai rodo, kad smurtaudama suvokė, kad jos elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas. Tokiu būdu ji suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Nustatytus padarinius (fizinio skausmo sukėlimą) patvirtina nukentėjusiosios parodymai, liudytojos A. G. parodymai, pačios kaltinamosios parodymai. Objektyviai juos patvirtina ir nustatytas veikos pobūdis ir poveikio į nukentėjusiąją stiprumas. Todėl, įvertinus tai, kad nukentėjusioji yra mažametė, teismas sprendžia, kad kaltinamosios veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 str. 3 d.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri būtų pagrindas kaltinamąją N. G. pripažinti kalta, padarius BK 140 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

N. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bei su siūloma bausme ir jos dydžiu.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), ji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta.

Teismas sprendžia, jog pirmą kartą teisiamai kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 3 d., padarymą pagrįstai prašoma skirti 140 str. 3 d. sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą.

Teismas sprendžia, kad prokuroro pasiūlytos bausmės rūšis ir jos dydis atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, minėta kardomoji priemonė panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendė:

N. G. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir skirti jai 6 minimalių gyvenimo lygių (MGL) (225,96 Eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti N. G. 4 MGL (150,64 Eurų) baudą.

Paskirti N. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnis).

Kardomąją priemonę N. G. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Paskirtoji bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87. kabinetas Nr. 217) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.