- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-08
- Bylos Nr.
- e2YT-7830-1032/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04191-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Zubrickaitė
- Pareiškėjas
- L. V. D.
- Suinteresuotas asmuo
- L. C., notaras Edgaras Sutkus
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė
rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. V. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. C., notaras Edgaras Sutkus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. S. mirties, jos palikimą faktiškai pradėjus turtą valdyti priėmė įpėdinis pagal testamentą L. J..
2. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad pagal viešus Nekilnojamojo turto registro duomenis M. S. nuosavybės teise priklausė butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). M. S. mirė (duomenys neskelbtini) d. Pagal 1993 m. gruodžio 16 d. testamentą, patvirtintą Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro notarės V. Stračkaitienės, M. S. visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebus iš ko besusidės, paliko L. J.. L. J. (duomenys neskelbtini) mirė. L. J. po M. S. mirties į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėja L. V. D. yra mirusio L. J. sesuo, kuris M. S. palikimą priėmė faktiniu valdymu. M. S. palikimą sudaro butas esantis (duomenys neskelbtini). Teigia, jog M. S. ir L. J. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį nesudarę santuokos partnerystės pagrindais (sugyventiniai). Bute, (duomenys neskelbtini), M. S. ir L. J. gyveno kartu nuo 1970 m. sausio 19 d. L. J. gyvenamoji vieta nuo 1970 m. sausio 19 d. visą laiką buvo (duomenys neskelbtini), todėl M. S. testamentu visą savo turtą paliko L. J.. Po M. S. mirties L. J. gyvenamoji vieta toliau liko bute, esančiame (duomenys neskelbtini), butas toliau buvo valdomas kaip savo. Gyvenimo faktą patvirtina orderis, pranešimas ir namų knyga apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą. L. J. mokėjo visus komunalinius ir eksploatacinius mokesčius. Mokėjimai buvo mokami nepraėjus 3 mėnesiams po M. S. mirties, o taip pat praėjus 3 mėnesiams. Taigi yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. J. palikimą priėmė faktiniu valdymu. L. J. ir M. S. nei bendrų, nei asmeniškai vaikų neturėjo, todėl negalėjo turėti ir vaikaičių, tėvai yra mirę, taigi nėra pirmos, antros ir trečios eilės įpėdinių. Pareiškėja L. V. D. yra L. J. sesuo - L. J. ir L. V. D. mama yra L. J. (pavardė iki santuokos S.), tik skirtingas tėvas. Todėl L.V. D. yra L. J. ketvirtos eilės įpėdinė pagal įstatymą.
3. Suinteresuoti asmenys atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.
5. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.
6. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog M. S. 1993 m. gruodžio 16 d. testamentu, patvirtintu Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarės V. Stračkaitienės, visą savo turtą, kuris mirties dieną priklausė M. S., paliko L. J.. Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad mirusiosios M. S. vardu registruota buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė.
7. Iš byloje esančių medicininių mirties liudijimų matyti, jog M. S. mirė (duomenys neskelbtini), o L. J. – (duomenys neskelbtini).
8. Į bylą pateiktas gimimo pažymėjimas, gimimo, santuokos ir ištuokos liudijimai patvirtina, jog pareiškėja L. V. D. yra mirusiojo L. J. sesuo.
9. Mirus M. S. minėtame turte (duomenys neskelbtini), liko gyventi pareiškėjos brolis L. J., kuris šiuo turtu toliau rūpinosi bei jį išlaikė, mokėjo su juo susijusius mokesčius. Nors L. J. pagal testamentą turėjo tiesę į M. S. palikimą, tačiau po jos mirties į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą niekas M. S. palikimo nepriėmė. Taigi paveldėjimo byla neužvesta.
10. Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. CK 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Sutinkamai su CK 5.50 straipsniu palikimas galėjo būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
11. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnis).
12. Juridinis faktas dėl palikimo priėmimo gali būti nustatomas tada, kai konstatuojami CK ir teismų praktikoje suformuoti kriterijai, įrodantys palikimo priėmimo faktą. Apie tokių veiksmų atlikimą sprendžiama iš konkrečių įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to bylose dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, yra pagrindas daryti išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes atsiranda pagrindas patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet galima juos ir atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams.
13. Bylos duomenimis po M. S. mirties paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas (CK 5.50 straipsnio 6 dalis). Pareiškėjos brolis L. J. per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau jis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, t. y. po palikėjos mirties likusį, jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Tai patvirtina pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai ir paaiškinimai (mokėjo mokesčius ir kt.) (CPK 177, 185 straipsniai).
14. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).
15. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjos brolis L. J. turėjo teisę paveldėti mirusiosios M. S. turtą pagal testamentą, tačiau jis nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad L. J. po M. S. mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą M. S. palikimą.
16. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog pareiškėja kita tvarka gauti jai reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Todėl pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos brolis L. J., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė po savo sugyventinės M. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti mirusiosios turtą.
17. Pažymėtina, kad teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 442, 443, 576 – 578, straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos L. V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) brolis L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė po savo sugyventinės M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti mirusiosios turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.