Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja Danutė Kregždienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10128-2015-3

2015 m. lapkričio 12 d.

1.2.14.5.3;2.4.8.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. J. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo 2015-08-20.

Į atliktos bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2015-02-20 iki 2015-08-19.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir G. Š., D. Š., G. L., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. J. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su G. Š., D. Š. ir G. L., bendrais tyčiniais veiksmais, iš anksto susitarę, panaudodami fizinį smurtą, įvykdė plėšimą, o būtent 2015-02-17 apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), G. L. ir G. Š. stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų vykdyti suplanuotos nusikalstamos veikos, o D. Š. ir Ž. J. apgaulės būdu įsibrovus į A. V. namus, tai yra, apsimetus tariamais klientais, po ko, Ž. J. papurškus dujų A. V. į akis, sudavus ranka į veidą vieną smūgį ir spyrus kojomis du kartus į pilvo sritį, taip atėmus galimybę nukentėjusiajam priešintis, bei reikalaujant pasakyti, kur pinigai, o D. Š. ieškant paslėptų pinigų, įvykdė plėšimą ir tokiu būdu užvaldė A. V. priklausančius 100 eurų ir mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 30 eurų vertės, viso padarydami nukentėjusiajam A. V. 130 eurų turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, taip pat prokurorė atkreipė apeliacinės instancijos dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, prokurorės nuomone, nepagrįstai nebendrino atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių, kadangi byloje nėra duomenų, jog nuteistasis būtų sumokėjęs paskirtą baudą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl nuteistojo Ž. J. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, o taip pat jam teisingai paskyrė bausmę. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo neginčija, nesutinka tik su paskirta, jo nuomone, per griežta bausme ir prašo ją švelninti taikant BK 64¹ str. nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. BK 54 str. 2 d. nurodyta kad, skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam Ž. J. bausmę, BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 str. nurodytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančią bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes, Ž. J. asmenybę ir kitas aplinkybes.

Kaip matyti iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis Ž. J. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą nuosavybei, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, praėjus tik kiek daugiau nei trims mėnesiams po bausmės atlikimo. Be to, skundžiamu nuosprendžiu jis buvo teisiamas aštuntą kartą, bylos duomenys patvirtina ir tai, kad nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., 8-17, 24-25 b. l.). Visos šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Ž. J. yra linkęs nusikalsti, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos laisvės apribojimo ir arešto bausmės jam pozityvaus poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėja įstatymus ir visuomenėje elgiasi nepriimtinai, jo gyvenimo būdas smerktinas – jis pažeidinėja visuomenėje priimtinas elgesio taisykles, teisės ir moralės normas, yra socialiai pavojingas, nusikalto ne atsitiktinai, o dėl anksčiau susiformavusių antivisuomeninių nuostatų. Todėl įvertinus paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad nuteistajam Ž. J. už jo padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirta sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam Ž. J. už jo padarytą nusikalstamą veiką bausmės dydį, įvertino tai, kad jis visiškai prisipažino kaltu padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailėjosi, ir šią aplinkybę pagrįstai pripažino apelianto atsakomybę lengvinančia. Taigi teismas, parinkdamas bausmės dydį, jau atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl dar kartą į ją atsižvelgti ir tuo pagrindu švelninti nuteistajam bausmę, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas pagrįstai nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe. Skundžiamu nuosprendžiu Ž. J. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta laisvės atėmimo bausmės yra mažesnės už baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkį.

Kolegija, įvertinusi visas pirmiau paminėtas aplinkybes, neturi pagrindo Ž. J. už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę laikyti aiškiai per griežta ar neteisina. Taigi aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nuteistajam Ž. J. švelninti skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, kolegija nenustatė. Atkreipiamas apelianto dėmesys ir į tai, kad teismas gali atsižvelgti tik į objektyviai egzistuojančias aplinkybes, procesinis sprendimas negali būti grindžiamas nesančiais, tačiau ateityje galbūt dar įvyksiančiais faktais, todėl šiuo metu atsižvelgti Ž. J. ketinimus dirbti bei pradėti dorai gyventi ir tuo pagrindu švelninti jam skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę taip pat nėra jokio pagrindo.

Vertinant apeliacinio skundo argumentą, kad šiuo atveju nuteistojo atžvilgiu turi būti taikomos BK 64¹ str. nuostatos ir paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu, pažymėtina, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi sušvelninti paskirtą bausmę vienu trečdaliu galima tik esant visoms BK 64¹ str. įtvirtintoms sąlygoms. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šiuo atveju apylinkės teismas jokio procesinio pažeidimo, netaikydamas Ž. J. atžvilgiu BK 64¹ str. nuostatų ir nesutrumpindamas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vienu trečdaliu, nepadarė, nes tam nebuvo jokio įstatyminio pagrindo. Nors Ž. J. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, tačiau šiuo atveju baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, ji nebuvo užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, joje buvo atliktas pilnas, o ne sutrumpintas įrodymų tyrimas. Taigi esant tokioms aplinkybėms, taikyti nuteistojo Ž. J. atžvilgiu BK 64¹ str. nuostatas ir sumažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Dėl prokurorės teiginių, išsakytų nuteistojo apeliacinio skundo nagrinėjimo posėdyje, liečiančių netinkamą bausmių, paskirtų atskirais nuosprendžiais, subendrinimą, nepateikus apeliacinio skundo, pažymėtina, kad LR BPK 320 str. 3 d. nustatyta, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinis skundas yra išnagrinėtas tinkamai, kai apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje išdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo esminių argumentų ir visų prašymų. LR BPK nenumato galimybės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pildyti ar keisti apeliacinį skundą esminėmis aplinkybėmis ar pareikšti visiškai naujus prašymus, nei nurodyti apeliaciniame skunde. Todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl prokurorės apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakytų argumentų dėl skundžiamu nuosprendžiu nebendrintų Ž. J. bausmių, paskirtų atskirais nuosprendžiais. Juolab, kad LR BPK 320 str. 3 d. yra nustatyta, kad pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Šiuo atveju prokuroras neskundė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nuteistojo Ž. J. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo Ž. J. apeliacinį skundą atmesti.