- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-30
- Bylos Nr.
- 1A-15-383/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59532-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- K. M.
- Advokatai
- Paulius Vaicekauskas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Armo ir nukentėjusiojo K. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Nukentėjusiojo K. M. civilinis ieškinys atmestas.
Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 20 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: A. K. pripažinta kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 70 MGL (3 500 Eur) dydžio bauda. Iš A. K. nukentėjusiajam K. M. priteista 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 29 d. nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. K. buvo kaltinama tuo, kad suklastojo tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, o būtent: būdama UAB „Š.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), akcininke, slaugydama pagrindinį UAB „Š.“ akcininką (savininką) V. M., su kuriuo siejo artimi santykiai ir turėdama tikslą tapti UAB „Š.“ vadove, ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, ne anksčiau kaip 2018 m. rugsėjo 3 d. ir ne vėliau kaip 2018 m. spalio 15 d., žinodama, kad faktiškai UAB „Š.“ visuotinis akcininkų susirinkimas nevyko 2018 m. rugsėjo 3 d., suklastojo 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutarta atšaukti V. M. iš UAB „Š.“ direktoriaus pareigų ir nuo 2018 m. spalio 11 d. naujuoju bendrovės direktoriumi paskirti A. K., t. y. protokole suklastojo akcininko V. M. parašą, jį pamėgdžiodama. Be to, suklastojo 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) priedą – UAB „Š.“ visuotinio akcininkų susirinkime dalyvavusių akcininkų, o būtent V. M. ir K. M. parašus, juos pamėgdžiodama. Taip pat suklastojo 2018 m. rugpjūčio 3 d. pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą akcininkų K. M. ir V. M. parašus, juos pamėgdžiodama, žinodama, kad faktiškai UAB „Š.“ visuotinis akcininkų susirinkimas nevyko 2018 m. rugsėjo 3 d. Tokiu dokumentų klastojimo būdu įformino UAB „Š.“ sprendimus, kuriais pati būtų skiriama UAB „Š.“ direktore ir tokius suklastotus dokumentus 2018 m. spalio 15 d. pateikė registruoti Juridinių asmenų registre valstybės įmonės Registrų centro (duomenys neskelbtini) filialui, (duomenys neskelbtini) ir buvo įregistruota – tapo UAB „Š.“ direktore.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. K. suklastojo 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) priedą ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą akcininkų K. M. ir V. M. parašus. Nėra pagrindo ir tvirtinti, kad A. K. žinojo, jog šie dokumentai yra suklastoti, kad šiuose dokumentuose buvo įrašyta kokia nors melaginga informacija BK 300 straipsnio prasme.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde prokuroras Audrius Armas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 20 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo A. K. pripažinti kalta, padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti 100 MGL dydžio baudą. A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti. Nukentėjusiojo K. M. civilinį ieškinį pripažinti pagrįstu iš dalies ir priteisti iš A. K. 2 000 Eur K. M. naudai neturtinei žalai atlyginti. Pripažinti 381,39 Eur išlaidas, patirtas dėl ikiteisminio tyrimo metu atlikto rašysenos tyrimo, proceso išlaidomis ir jas priteisti iš A. K. valstybės naudai.
3.1. Skunde nurodoma, kad teismas pažeidė privalomą reikalavimą įvertinti įrodymus, remiantis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, o tai sukliudė teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas įvertino ir išanalizavo ne visas faktines aplinkybes ir tai galėjo iš esmės paveikti teismo išvadas, neįvertino tokių faktinių aplinkybių, kurios sudaro nuoseklią duomenų grandinę, kuri laikytina ir pripažintina įrodymais, pagrindžiančiais A. K. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.
3.2. Prokuroras skunde teigia, kad teismas nevertino ir nepaisė galiojusio įstatyminio teisinio reglamentavimo. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 26 ir 27 straipsniai nustatė informavimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų priėmimo taisykles. Teismas nevertino ir netyrė A. K. ir kitų asmenų parodymų šių įstatyminių teisės normų kontekste. Skunde teigiama, jog teisės normų nesilaikymas dėl akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų ginčo atveju negali būti teisiškai pateisintas susiklosčiusia kokia nors kitokia UAB „Š.“ akcininkų susirinkimų organizavimo praktika. Anksčiau tokiu būdu nebuvo renkamas UAB „Š.“ vadovas, nes jis nebuvo keičiamas nuo bendrovės įsteigimo. K. M. neigia žinojęs ir derinęs su broliu V. M. naujo UAB „Š.“ vadovo skyrimo klausimą. V. M. buvo sunkios sveikatos būklės ir nenustatyta jokia susiklosčiusi praktika, kad jis sirgdamas būtų sprendęs bendrovės vadovo skyrimo klausimus. UAB „Š.“ visuotinis akcininkų susirinkimas 2018 m. rugsėjo 3 d. faktiškai neįvyko ir tokio susirinkimo nebuvo, pranešimai apie tokio susirinkimo šaukimą 2018 m. rugpjūčio 3 d. nebuvo išsiųsti UAB „Š.“ akcininkams, o ir paties UAB „Š.“ akcininko ir tuometinio vadovo V. M. parašai neva 2018 m. rugsėjo 3 d. vykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dokumentuose suklastoti. Taigi, neaišku, kokia galėjo būti kitų asmenų kaltė, organizuojant A. K. paskyrimą UAB „Š.“ vadove. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas patvirtina, kad V. M. 2018 m. spalio 11 d. testamento sudarymo metu buvo ypatingoje psichofizinėje būklėje, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
3.3. Prokuroro vertinimu, teismas nepašalino apeliaciniame skunde nurodytų prieštaravimų ir nevertino jų kitų duomenų visumoje, nors jie yra reikšmingi, vertinant A. K. veiksmus. Teismas pateisino A. K. skyrimo vadove aplinkybes susiklosčiusia ne pilnai atskleista praktika, tačiau ignoruodamas įstatyminį teisinį reguliavimą, tuo sudarant sąlygas A. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Skiriant bausmę, atsižvelgtina į tai, kad A. k. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, nėra jos atsakomybę sunkinančių ar švelninančių aplinkybių, jos asmenį neigiamai charakterizuojančių duomenų negauta. Dėl to jai skirtina mažesnė už sankcijoje numatytą švelniausios įstatyme numatytos bausmės vidurkį bausmė.
4. Nukentėjusysis K. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti A. K. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
4.1. Skunde apeliantas nesutinka su A. K. nurodyta įvykių versija, jog dokumentus darbe jai davė pasirašyti pats V. M. ir juose jau buvo V. M. ir K. M. parašai. Pagal šią įvykių versiją 2018 m. rugsėjo 3 d. V. M. buvo atvykęs į darbą ir organizavo dokumentų pasirašymą, o tai reiškia, kad V. M. buvo pakankamai pajėgus pasirašyti pats. Specialistas nustatė, kad V. M. dokumentų nepasirašė, dokumentus už jį pasirašė kitas asmuo, pamėgdžiodamas jo parašą. Jeigu V. M. iš tiesų būtų siekęs, kad A. K. pakeistų jį UAB „Š.“ direktoriaus pareigose ir organizavęs dokumentų pasirašymą, neabejotinai jis dokumentus būtų pasirašęs pats. V. M. šių dokumentų nepasirašė, negalėjo jų turėti ir organizuoti jų pasirašymo, kas paneigia A. K. ir jos brolio L. K. parodymus. A. K. įvykių versiją patvirtina tik jos ir brolio L. K. parodymai. Šią įvykių versiją taip pat iš dalies patvirtina liudytojos V. Ž. parodymai, tačiau ji yra priklausoma nuo A. K., kuri yra UAB „Š.“ vadovė. Taigi, A. K. įvykių versiją patvirtina tik suinteresuotų asmenų parodymai ir nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys.
4.2. Skunde teigiama, kad byloje esantis 2019 m. liepos 26 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d. V. M. jautėsi labai silpnas, sunkiai vaikščiodavo, sunkiai atsikeldavo iš lovos. 2018 m. rugpjūčio 30 d. jam paskirtas simptominis gydymas reiškė, kad V. M. jau neturėjo vilties pasveikti ir buvo siunčiamas į ligoninę iki mirties sumažinti kančias. Taigi, neįtikėtina, kad sunkiai iš lovos atsikeliantis, sunkiai vaikščiojantis ir iš esmės mirštantis žmogus, dar važiuotų į darbą spręsti darbinių reikalų, kas paneigia A. K. įvykių versiją.
4.3. Skunde pažymima, kad nors specialistas negalėjo nustatyti, kas dokumentuose pamėgdžiojo V. M. ir K. M. parašus, tai nereiškia, kad kiti byloje esantys duomenys neleidžia nustatyti šio asmens. Dokumentai, kuriuos sudaro visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas ir su juo susiję dokumentai galėjo būti prieinami tik itin siauram asmenų ratui – UAB „Š.“ akcininkams. Susirinkimas faktiškai nevyko. Šiuose dokumentuose V. M. ir K. M. nepasirašė, o tai leidžia daryti išvadą, kad jie dokumentų nematė, neturėjo ir apie juos nežinojo. Vieninteliai protokole pasirašę identifikuojami asmenys – A. K. ir L. K.. Pastarasis neturėjo jokio motyvo klastoti dokumentų ir negavo iš to jokios naudos. Vienintelis asmuo turėjęs motyvą klastoti dokumentus ir iš suklastojimo gavęs naudą – A. K.. Ji turėjo visas galimybes tą padaryti, nes buvo faktinė vadovė, turėjo prieigą prie visų įmonės dokumentų, antspaudų, galėjo darbuotojams duoti nurodymus. Ji galėjo pasitelkti brolį, kuris patvirtintų jai naudingą įvykių versiją. Pati A. K. realizavo suklastotą dokumentą pateikdama jį Juridinių asmenų registrui.
4.4. Nukentėjusysis skunde atkreipia dėmesį į tai, kad likus savaitei iki V. M. mirties, A. K. ėmėsi tvarkyti turto perėmimo iš V. M. klausimus. Pasinaudodama savo veiksmų nesuvokiančio V. M. būkle, A. K. suorganizavo, kad V. M. notaro patvirtintu testamentu paliktų savo visą turtą jos mažamečiui sūnui, kurį būtų valdžiusi A. K.. Vėliau A. K. bandė koreguoti testamentą, kad jai liktų ir UAB „Š.“ akcijos, o jos sūnui visas likęs turtas, tačiau nespėjo to padaryti. Šios aplinkybės rodo, kad A. K. turėjo suinteresuotumą V. M. turtu ir asmeninį suinteresuotumą UAB „Š.“ akcijomis ir siekė jų nuosavybės. Be to, tiek testamento patvirtinimo, tiek direktoriaus paskyrimo datos sutampa (2018 m. spalio 11 d.). Tai rodo laiką, kad būtent šiuo metu A. K. ėmėsi tiesioginių veiksmų perimti V. M. turtą ir jo įmonės valdymą. Priešingu atveju, nėra racionalaus paaiškinimo, kodėl 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole V. M. atšaukimas ir A. K. paskyrimas direktore atidėtas iki 2018 m. spalio 11 d., kas nesutampa su jokiu reikšmingu įvykiu ir buvo akivaizdu, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. V. M. jau nebegalėjo atlikti vadovo pareigų. Vertinant šių aplinkybių visumą, nėra jokios abejonės, kad dokumentuose K. M. ir V. M. parašus pamėgdžiojo A. K., nes ji vienintelė turėjo tam motyvą, turėjo galimybę, gavo iš to naudą ir nėra jokio kito asmens, kuris galėjo šiuos dokumentus suklastoti. Be to, A. K. šiuos žinomai suklastotus dokumentus realizavo, pateikdama juos JAR.
4.5. Apeliantas pažymi, kad A. K. turi verslo administravimo ir teisės aukštuosius išsilavinimus, dirba UAB „Š.“ nuo 1997 m. įvairiose pareigose. Ji buvo įmonės vadovo sugyventinė, jį pavaduodavo. Ji žinojo kaip funkcionuoja įmonė, kaip turi būti organizuojami akcininkų susirinkimai, todėl turėjo kilti klausimas, kada dokumentus pasirašė K. M.. Ji gyveno kartu su V. M., todėl natūralu, kad ji būtų paklaususi, kada buvo atvažiavęs K. M., nes žinojo, kad V. M. į (duomenys neskelbtini) nevažiavo. Teismo posėdyje A. K. paaiškino, kad taip akcininkų susirinkimai vykdavo pastaruosius 5 metus, kas reiškia, jog ji žinojo, kad už K. M. protokoluose pasirašinėdavo kitas asmuo. A. K. žinojo, jog dokumentai buvo suklastoti, juose už K. M. pasirašius kitam asmeniui, tačiau ji šias aplinkybes ignoravo ir realizavo žinomai suklastotus dokumentus, taip padarydama BK 300 straipsnyje numatytą nusikaltimą.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusysis K. M. ir jo atstovas advokatas Paulius Vaicekauskas palaikė nukentėjusiojo apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokuroras Audrius Armas palaikė savo apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Išteisintoji A. K. ir jos gynėjas advokatas H. J. prašė apeliacinius skundus atmesti.
6. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Armo ir nukentėjusiojo K. M. apeliaciniai skundai atmetami.
7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Nukentėjusiojo K. M. ir prokuroro Audriaus Armo apeliaciniuose skunduose keliamas kaltės klausimas, ginčijamas įrodymų vertinimas, teigiama, kad nagrinėjamu atveju A. K. nepagrįstai išteisinta dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.
8. Pažymėtina, kad asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima reikalauti įstatymo atitinkančio elgesio (BK 2 straipsnio 3 dalis) ir, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, bet turi būti įrodytas (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje. Pareiga įrodinėti byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje ne kartą akcentavo, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu (visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-317-719/2018, 2K-43-458/2021). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-317-719/2018, 2K-153-693/2019). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) taikymą baudžiamajame procese.
10. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, apeliacinės instancijos teisme atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl kaltinamajame akte A. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos (BK 300 straipsnio 1 dalis), įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, teismo išvados yra motyvuotos, skundžiamas nuosprendis surašytas nepažeidžiant BPK 305 straipsnyje numatytų reikalavimų. Prokuroro apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes neatitinkančias išvadas, kadangi būtent prokuroro ir nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose išdėstytas įrodymų vertinimas yra paremtas prielaidomis, subjektyvia nuomone, kuri negali būti vada baudžiamajai atsakomybei kilti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, negu tikėjosi apeliantai, nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nagrinėjimo teisme dalyvių, tarp jų ir prokuroro ar nukentėjusiojo, išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai.
11. A. K. šioje byloje buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, tačiau, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, apylinkės teismas nusprendė ją išteisinti, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Šį sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad esant tokiai susiklosčiusiai UAB „Š.“ akcininkų susirinkimų organizavimo praktikai, kuomet akcininkas K. M. susirinkimuose nedalyvaudavo, o sprendimus priimdavo V. M., lieka nepaneigta A. K. pateikta versija, jog V. M. jai ir L. K. galėjo pateikti pasirašyti aukščiau paminėtus dokumentus, kuriose ties K. M. ir V. M. pavardėmis jau buvo pasirašyta. Įvertinus 2019 m. gegužės 17 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad A. K. suklastojo 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) priedą ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą akcininkų K. M. ir V. M. parašus. Be to, nėra pagrindo tvirtinti, kad ji žinojo, jog šie dokumentai yra suklastoti, kad šiuose dokumentuose buvo įrašyta kokia nors melaginga informacija BK 300 straipsnio prasme. Su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nuosprendžio motyvais sutinka ir apygardos teismas, konstatuodamas, kad nagrinėjamu atveju neįrodytas išteisintosios A. K. dalyvavimas padarant BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Žemesnės instancijos teismas
12. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Ši nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nereikalaujanti materialiųjų padarinių, tačiau padarinių kyla valdymo tvarkai, nustatančiai reikalavimus dokumentų apyvartai. Šios veikos objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2012, 2K-277-697/2015). BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Tikro dokumento esminiu požymiu laikytina tai, kad jį surašė (ir (ar) pasirašė) asmenys, turintys teisę ir įgaliojimus atlikti tokį veiksmą, o jo suklastojimas gali pasireikšti melagingos informacijos jame įtvirtinimu (intelektinis suklastojimas) arba mechaniniu poveikiu tokio dokumento turiniui ar rekvizitams, pvz., datos, parašo, jame esančios informacijos pakeitimu ir pan. (materialusis suklastojimas)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-489/2022). Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011). BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia.
13. Nagrinėjamu atveju A. K. kaltinama tuo, kad suklastojo tikrus dokumentus t. y. 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (akcininko V. M. parašą) ir jo priedą (UAB „Š.“ akcininkų V. M. ir K. M. parašus) bei 2018 m. rugpjūčio 3 d. pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą akcininkų K. M. ir V. M. parašus. Taip pat ji kaltinama ir tuo, kad panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus, t. y. pateikė nurodytus dokumentus VĮ Registrų centrui.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teisme apklausta išteisintoji A. K. parodė, kad dirbo UAB ,,Š.“ nuo 1997 m. (sekretore, o vėliau - vadybininke, vyr. vadybininke, pavaduodavo direktorių V. M.). 2018 m. rugpjūčio mėnesį V. M. jai pasakė, kad ji turės perimti darbą ir skelbti akcininkų susirinkimą, tapti bendrovės direktore. V. M. informavo, kad 2018 m. devintą mėnesį bus šaukiamas akcininkų susirinkimas ir akcininkas K. M. viską žino. 2018 m. rugsėjo 3 d. įvyko akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo V. M., ji ir L. K.. K. M. nedalyvavo susirinkime. Rugsėjo 3 d. ji pasirašė visus dokumentus, susijusius su susirinkimu ir pranešimą apie susirinkimą. V. į susirinkimą atėjo jau su savo ir K. M. parašais protokole. Visi susirinkimai nuo to laiko, kai K. M. tapo akcininku, vykdavo tokiu pačiu būdu (šeimos būryje ir įprasti susirinkimai nevykdavo). Kokiu būdu atsidūrė K. parašas dokumentuose, nežino. Dokumentus VĮ Registrų centrui ji pristatė spalio 15 d. Susirinkimo protokolą surašė administratorė – kasininkė. Apklausta apeliacinės instancijos teisme A. K. paaiškino, kad visuotinis akcininkų protokolas buvo surašytas V. M. valia, jis davė nurodymus sekretorei, kuri tuo metu rengdavo visus dokumentus. Visi susirinkimai vykdavo tokia pačia tvarka. K. M. nedalyvavo nei viename susirinkime, šiame taip pat nedalyvavo. V. atėjo su dokumentais, kiti akcininkai pasirašydavo dokumentus. Visada K. M. parašas akcininkų susirinkimuose būdavo. Kaip jis pasirašydavo, nežino. Jai buvo sunku, ieškojo kito direktoriaus, bet kadangi jo nerado, V. liepė jai eiti direktoriaus pareigas. Turėdavo ilgalaikį V. įgaliojimą, visada jį pavaduodavo komandiruočių, ligos metu. V. jai atnešė jau pasirašytą dokumentą. Spalio 15 d. ji nuvežė dokumentus į VĮ Registrų centrą. Suprato, kad dokumento pagrindu bus įregistruota direktore. Balsavimas buvo jos akyse - balsavo jos brolis, V. Iš A. K. parodymų visumos matyti, kad ji neigia klastojusi V. M. ir K. M. parašus akcininkų susirinkimo protokole, jo priede ir pranešime apie susirinkimo sušaukimą. Išteisintosios teigimu, rugsėjo 3 d. į akcininkų susirinkimą V. M. atvyko jau su savo ir brolio K. M. pasirašytais dokumentais. Analogiškos pozicijos išteisintoji laikėsi ir ikiteisminio tyrimo metu.
15. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis K. M. teigė, kad su broliu V. M. nebuvo pokalbio, kad įmonės direktore jis skirtų A. K.. 2018 m. rugsėjo 3 d. dieną akcininkų susirinkime jis nedalyvavo, negavo jokio pranešimo apie susirinkimą. Po brolio mirties iš VĮ Registrų centre esančių dokumentų pamatė, kad suklastoti jo parašai akcininkų susirinkimo dokumentuose. Brolis buvo kalbėjęs 2018 m. vasaros pradžioje, kad dukra baigs mokslus ir ji bus įmonės direktore. Paskutinius penkis metus akcininkų susirinkimai vyko įvairiai, dažniausiai su broliu telefonu susiskambindavo, būdavo, kad brolis atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) pas jį. Buvo įgaliojimas, ką jis leido broliui V. M. daryti. Nurodė, kad jei brolis gauna jo įgaliojimą, už nukentėjusįjį pasirašo brolis, kad nereiktų iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) važiuoti.
16. Pirmosios instancijos teisme apklaustas L. K. parodė, kad yra A. K. brolis. UAB „Š.“ jis dirba gamybos vadybininku, taip pat yra akcininkas. Apie akcininkų susirinkimą sužinojo iš A., ji paskambino ir pasakė, kad užeitų pas V. M. į kabinetą. V. M. kabinete buvo suruošti dokumentai dėl akcininkų susirinkimo, prie savo pavardės pasirašė. Prie kitų asmenų pavardžių jau buvo pasirašyta. Pranešimą apie susirinkimą pasirašė tuo pačiu metu, kaip ir akcininkų susirinkimo protokolą. Susirinkimai ir anksčiau tokiu būdu vykdavo, kitų akcininkų realiai nematydavo. Tai buvo pirmas susirinkimas, kuriame dalyvavo liudytojas. Anksčiau su V. M. buvo aptarta, kad A. K. V. pavaduoja, kai jo nebūna.
17. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja V. Ž. parodė, kad ji dirba UAB „Š.“ apskaitininke – kasininke. Dokumentus, susijusius su akcininkų susirinkimais, ji ruošdavo direktoriaus V. M. pavedimu. 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą dėl vadovo pakeitimo ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. pranešimą akcininkams apie visuotinį akcininkų susirinkimą ruošė ji. Pati nedalyvavo akcininkų susirinkime, nežino, ar jis vyko.
18. Iš byloje apklausto nukentėjusiojo K. M., liudytojo L. K. ir išteisintosios A. K. parodymų visumos matyti, kad įprasta tvarka UAB ,,Š.“ akcininkų susirinkimai nevykdavo, t. y. posėdžiaujant prie vieno stalo. A. K. buvo kaltinama suklastojusi 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), jo priedą ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. pranešimą apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą (akcininkų K. M. ir V. M. parašus). Pažymėtina, kad byloje esanti 2019 m. gegužės 17 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad UAB „Š.“ 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo (protokolas Nr.18/2) akcininkų registracijos sąrašo eilutėje „K. M.“, UAB ,,Š.“ pranešimo apie 2018 m. rugsėjo 3 d. įvyksiantį visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą eilutėje „Akcininkai 1. K. M.“, pasirašytus K. M. vardu, pasirašė ne K. M., o kitas asmuo, pamėgdžiodamas K. M. parašą. Taip pat specialisto išvada nustatyta, kad parašus, esančius pateiktų tyrimui dokumentų atitinkamose grafose ir eilutėse: UAB „Š.“ 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) antrojo lapo eilutėje „Susirinkimo pirmininkas ...V. M.“ bei eilutėje „Akcininkas, įgaliotas pasirašyti protokolą“, UAB „Š.“ 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo (protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)) akcininkų registracijos sąrašo stulpelio „Akcininko ar jo atstovo parašas“ eilutėje „1. V. M.“ bei eilutėje „Susirinkimo pirmininkas V. M.“, UAB „Š.“ pranešimo apie 2018-09-03 įvyksiantį visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą eilutėje „Akcininkai 2. ... V. M.“, pasirašytus V. M. vardu, pasirašė ne V. M., o kitas asmuo, pamėgdžiodamas V. M. parašą.
19. Apeliacinės instancijos teismas, grąžinus bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartį, remdamasis šios nutarties motyvais, nusprendė byloje atlikti įrodymų tyrimą ir paskirti rašysenos ekspertizę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gegužės 6 d. nutartyje pažymėjo, kad specialistui, tiriančiam V. M. parašų tikrumą, turėjo būti pateikta informacija apie ypatingą jo sveikatos būklę ir naujausias V. M. laisvojo parašo pavyzdys (2018 m. spalio 11 d. testamente). Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas išreikalavo 2019 m. liepos 26 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 10 d. - kovo 2 d. ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), V. M. 2018 m. spalio 11 d. testamento originalą, Kauno miesto 8-ojo notaro biuro notaro R. P. 2018 m. notarinio registro knyga (su V. M. parašu) ir pateikė ekspertizės įstaigai.
20. 2022 m. balandžio 26 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad: nustatyti, kokią įtaką 2018 m. rugpjūčio 3 d., 2018 m. rugsėjo 3 d., 2018 m. spalio 11 d. V. M. parašo išpildymui turėjo jo sveikatos būklė ir ar minėtu laikotarpiu V. M. rašysena bei parašo išpildymas gali būti prilyginamas įprastinei pastarojo rašysenai bei parašo išpildymui, negalima; 2. V. M. parašas 2018 metų spalio 11 d. testamente ir parašai notarinių veiksmų registro knygoje yra tinkami bei informatyvūs V. M. laisvos rašysenos parašų pavyzdžiai; 3. UAB „Š.“ 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), antrame lape, eilutėse „Susirinkimo pirmininkas V. M.“ ir „Akcininkas, įgaliotas pasirašyti protokolą, V. M.“, UAB „Š.“ visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2018 m. rugsėjo mėn. 3 d. (protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)), akcininkų registracijos sąraše, lentelės pirmoje eilutėje „V. M.“ bei eilutėje „Susirinkimo pirmininkas V. M.“, UAB „Š.“ 2018-08-03 pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą 2018 m. rugsėjo mėn. 3 d., antroje eilutėje, V. M. vardu pasirašė ne V. M.. Kadangi tiriamieji parašai pasirašyti ne V. M., klausimas apie sveikatos būklės įtaka pasirašymui nebuvo sprendžiamas; 4. Nustatyti, ar UAB „Š.“ visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2018 m. rugsėjo mėn. 3 d. (protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)), akcininkų registracijos sąraše, lentelės antroje eilutėje „K. M.“, UAB „Š.“ 2018-09-03 pranešime apie 2018 m. rugsėjo 3 d. įvyksiantį visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, pirmoje eilutėje, K. M. vardu pasirašė V. M. negalima, nes nėra tinkamų lyginamajam tyrimui V. M. parašų ir rašysenos ir pavyzdžių. 5. UAB „Š.“ visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2018 m. rugsėjo mėn. 3 d. (protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)), akcininkų registracijos sąraše (lentelės antroje eilutėje) ir UAB „Š.“ 2018 m. rugsėjo 3 d. pranešime apie 2018 m. rugsėjo 3 d. įvyksiantį visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, pirmoje eilutėje, K. M. vardu pasirašė ne K. M., o kitas asmuo. Nustatyti, ar UAB „Š.“ visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2018 m. rugsėjo mėn. 3 d. (protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)), akcininkų registracijos sąraše, lentelės antroje eilutėje „K. M.“, UAB „Š.“ 2018 m. rugsėjo 3 d. pranešime apie 2018 m. rugsėjo 3 d. įvyksiantį visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, pirmoje eilutėje, K. M. vardu pasirašė A. K. ar L. K., negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje; 6. Nustatyti, ar UAB „Š.“ 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), antrame lape, eilutėse „Susirinkimo pirmininkas V. M.“ ir „Akcininkas, įgaliotas pasirašyti protokolą, V. M.“, UAB „Š.“ visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2018 m. rugsėjo mėn. 3 d. (protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)), akcininkų registracijos sąraše, lentelės pirmoje eilutėje „V. M.“ bei eilutėje „Susirinkimo pirmininkas V. M.“, UAB „Š.“ 2018 m. rugpjūčio 3 d. pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą 2018 m. rugsėjo mėn. 3 d., antroje eilutėje, V. M. vardu pasirašė A. K. ar L. K., ar K. M., ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje; 7. Kadangi tyrimui pateiktuose dokumentuose: UAB „Š.“ 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), antrame lape, eilutėse „Susirinkimo pirmininkas V. M.“ ir „Akcininkas, įgaliotas pasirašyti protokolą, V. M.“, UAB „Š.“ visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2018 m. rugsėjo mėn. 3 d. (protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)), akcininkų registracijos sąraše, lentelės pirmoje eilutėje „V. M.“ bei eilutėje „Susirinkimo pirmininkas V. M.“ bei UAB „Š.“ 2018 m. rugpjūčio 3 d. pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą 2018 m. rugsėjo mėn. 3 d., pirmoje eilutėje, V. M. vardu pasirašė ne V. M., klausimas dėl V. M. sveikatos būklės įtakos minėtų parašų struktūrai nebuvo sprendžiamas (5 t., b. l. 10-16).
21. Tiek specialisto išvada, tiek ekspertizės aktas patvirtina, kad V. M. ir K. M. patys nepasirašė 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 18/2, jo priedo – UAB „Š.“ visuotinio akcininkų susirinkime dalyvavusių akcininkų sąrašo, 2018 m. rugsėjo 3 d. pranešimo apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, t. y. minėti dokumentai buvo suklastoti. Be to, nukentėjusysis K. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, kad jis nedalyvavo 2018 m. rugsėjo 3 d. UAB ,,Š.“ akcininkų susirinkime ir kaltinime inkriminuotuose dokumentuose nepasirašė, t. y. jo prašai suklastoti. Tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme, K. M. nurodė, jog dokumentuose už jį galėjo pasirašyti ir V. M., kadangi toks buvo jų tarpusavio susitarimas, t. y. V. M. pasirašydavo už K. M. dokumentuose pagal įgaliojimą, kad pastarajam nereikėtų iš (duomenys neskelbtini) važiuoti į (duomenys neskelbtini) (nukentėjusysis teigė, kad apie priimamus sprendimus jie su broliu V. M. pasitardavo susitikę ar suderindavo telefonu). Nors nagrinėjamu atveju nustatyta, kad išties kaltinime inkriminuoti dokumentai buvo suklastoti (o būtent –V. M. ir K. M. parašai), tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad parašus suklastojo būtent A. K.. Be to, nors ir mažai tikėtina, bet lieka nepaneigta versija, kad kaltinime inkriminuojamuose dokumentuose vietoj K. M., galėjo pasirašyti ir V. M.. Pažymėtina, kad byloje esančioje specialisto išvadoje ir ekspertizės akte konstatuota, kad nėra galimybės nustatyti kas K. M. ir V. M. vardu pasirašė dokumentuose. Teisėjų kolegija nesutinka su nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad dokumentų suklastojimu buvo suinteresuota tik A. K., todėl ji ir suklastojo dokumentus, kadangi tai tėra prielaida, kuri negali būti pagrindu asmens kaltei pagrįsti. Taigi, apelianto nurodytas A. K. suinteresuotumas, nėra jos kaltės įrodymas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad UAB ,,Š.“ vadovas buvo ieškomas jau 2018 m. vasarą, t. y. dar iki akcininkų susirinkimo, vykusio rugsėjo 3 d. (3 t., b. l. 113). Be to, bylos duomenimis, A. K. atostogų ir nedarbingumo metu pavaduodavo V. M.. Šios aplinkybės liudija, kad ir iki akcininkų susirinkimo sušaukimo V. M. buvo išreiškęs valią, kad jį pavaduotų būtent A. K..
22. Prokuroro apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos analizavimui ir vertinimui ABĮ kontekste. Prokuroro teigimu, UAB „Š.“ visuotinis akcininkų susirinkimas 2018 m. rugsėjo 3 d. faktiškai neįvyko ir tokio susirinkimo nebuvo, pranešimai apie susirinkimo šaukimą 2018 m. rugpjūčio 3 d. nebuvo išsiųsti UAB „Š.“ akcininkams, o V. M. parašai dokumentuose yra suklastoti. Atsakydamas į šiuos argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra visuotinio akcininkų susirinkimo ir jo sušaukimo teisėtumas. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas A. K. baudžiamosios atsakomybės klausimas BK 300 straipsnio 1 dalies kontekste. Pažymėtina, kad akcininkai, nesutikdami su akcininkų susirinkimo sprendimais, turi teisę juos skųsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso tvarka. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju akcentuojama, kad tiek A. K., tiek K. M. ir liudytojas L. K. patvirtino, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. akcininkų susirinkimas nevyko, t. y. akcininkai tik pasirašė akcininkų susirinkimo dokumentus (išskyrus K. M.). Be to, šie asmenys nurodė ir tai, kad niekada UAB ,,Š.“ akcininkų susirinkimai, visiems akcininkams susirinkus, nevykdavo, t. y. UAB ,,Š.“ akcininkų susirinkimai visada vykdavo neposėdžiaujant prie vieno bendro stalo, nedalyvaujant K. M.. Taigi, 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinis akcininkų susirinkimas vyko taip, kaip dažniausiai vykdavo UAB ,,Š.“ akcininkų susirinkimai. Akcentuojama, kad net ir nustačius, kad buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, susiję su A. K. skyrimu į UAB ,,Š.“ direktoriaus pareigas, tokiu atveju nekyla baudžiamoji atsakomybė.
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gegužės 6 d. nutartyje, kaip minėta, pažymėjo, kad specialistui, atliekančiam rašysenos ekspertizę, turėjo būti pateikti duomenys apie V. M. sveikatos būklę. Proceso dalyviai taip pat kėlė klausimą dėl V. M. sveikatos būklės įtakos jo pasirašymo galimybei ir pačiai rašysenai. Vis dėlto, ekspertizės aktu konstatuota, kad negalima nustatyti, kokią įtaką 2018 m. rugpjūčio 3 d., 2018 m. rugsėjo 3 d., 2018 m. spalio 11 d. V. M. parašo išpildymui turėjo jo sveikatos būklė ir ar minėtu laikotarpiu V. M. rašysena, parašo išpildymas gali būti prilyginamas įprastinei pastarojo rašysenai ir parašo išpildymui. Ekspertai pažymėjo, kad rašysenos ekspertai tiria tik konkrečius įrašus ir parašus, todėl klausimai apie sveikatos būklės įtaką pasirašymo/rašymo galimybėms tam tikromis dienomis, neturint konkrečių parašų ir įrašų, nesprendžiami. Be to, ekspertai pažymėjo ir tai, kad tiriamieji parašai pasirašyti ne V. M., todėl klausimas apie sveikatos būklės įtaką pasirašymui nebuvo sprendžiamas. Ekspertai negalėjo atsakyti, kokią įtaką daro sveikatos būklė parašo turiniui ir formai.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, kuri pasireiškė kitu alternatyviu požymiu - panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus. Teismų praktikoje žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimu laikomas tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-942/2017, Nr. 2K-117-697/2017). Pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kilti nepakanka tik suklastotų dokumentų panaudojimo fakto. Svarbu, kad kaltininkas, pateikdamas dokumentus įmonei, įstaigai, organizacijai ar kt., žinojo, kad jie yra suklastoti. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, specialisto išvada ir ekspertizės aktas patvirtina, kad akcininkų susirinkimo protokole, jo priede ir pranešime apie akcininkų susirinkimo sušaukimą esantys V. M. ir K. M. parašai yra suklastoti. Vis dėlto, nėra identifikuotas parašus suklastojęs asmuo, t. y. nenustatyta, kad šiuos parašus suklastojo būtent A. K.. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų aplinkybę, kad A. K., pateikdama dokumentus VĮ Registrų centrui, žinojo, kad jie yra suklastoti. Taip pat ekspertizės aktas patvirtino, kad nurodytuose dokumentuose pasirašė ne A. K..
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, tokių faktinių aplinkybių pagrindu daromos išvados taip pat yra tik abejotinos ir tikėtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242-495/2019, 2K-297-458/2020). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nukentėjusiojo ir prokuroro apeliaciniai skundai yra grindžiami prielaidomis, subjektyvia nuomone, kuri negali būti pagrindu A. K. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti prokuroro ir nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
26. Prokuroro apeliaciniame skunde prašoma pripažinti 381,39 Eur išlaidas, patirtas dėl ikiteisminio tyrimo metu atlikto rašysenos tyrimo, proceso išlaidomis ir jas priteisti iš A. K. valstybės naudai. BPK 103 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, jog proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Taigi, išlaidos, kurios yra patiriamos tais atvejais, kai ekspertas ar specialistas atlieka tyrimą kaip tarnybinę užduotį, negali būti vertinamos kaip proceso išlaidos. Nagrinėjamu atveju rašysenos tyrimas, po kurio buvo pateikta 2019 m. gegužės 17 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atliktas ikiteisminio tyrimo pareigūno iniciatyva (1 t., b. l. 59–67). Šį tyrimą kaip tarnybinę užduotį, vykdydamas savo tarnybines pareigas, atliko Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialistas, todėl, vadovaujantis jau suformuota teismų praktika, priteisti tyrimui išleistą pinigų sumą kaip proceso išlaidas iš A. K. nėra pagrindo. Be to, pažymėtina tai, kad A. K. yra išteisinta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Armo ir nukentėjusiojo K. M. apeliacinius skundus atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.