Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Jūratė Varanauskaitė (pranešėja), kolegijos teisėjai Laima Gerasičkinienė, Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. C. (V. C.) ir atsakovės A. C. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės pagal ieškovo V. C. (V. C.) ieškinį atsakovei A. C. ir atsakovės (ieškovės pagal priešieškinį) A. C. ieškinį ieškovui (atsakovui pagal priešieškinį) V. C. (V. C.) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės (byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, dalyvauja AB „Swedbank“, AB SEB bankas, institucija, dalyvaujančia byloje išvadai duoti, dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas atsisakė reikalavimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo ir sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina - atsakove (t. 2, b. l. 117).

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, t. y. nutraukė santuoką, sudarytą 1995-06-09 tarp V. C. (C.) ir A. C., dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovui paliko pavardę C., atsakovei C., nustatę nepilnamečių vaikų J. C., gim. 1997-11-29, ir A. C., gim. 1997-11-29, gyvenamąją vietą su motina A. C., priteisė iš ieškovo V. C. (C.) dukrai J. C., gim. 1997-11-29, ir dukrai A. C., gim. 1997-11-29, išlaikyti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Lt kiekvienai nuo 2011-06-22 iki jų pilnametystės, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti vaiko motinai A. C., padalijo santuokos metu įgytą turtą: ieškovui V. C. (C.) priteisė natūra automobilį Audi A6, 14 070 Lt vertės, įpareigojo ieškovą V. C. (C.) išmokėti atsakovei A. C. 7 035 Lt kompensaciją už jam natūra tenkančią didesnę turto dalį, automobilį Mazda 323, 4 810 Lt vertės, pripažino asmenine atsakovės nuosavybe, patvirtino šalių taikos sutartį dėl buto baldų ir įrangos pasidalijimo, prievolę AB „Swedbank“ pagal kreditinės fiksuotų įmokų kortelės sutartį Nr. 06-012359-EG pripažino asmenine ieškovo V. C. (C.) prievole, prievolę pagal 2008-05-10 kredito sutartį Nr. 1450818051780-A9 AB SEB bankui pripažino solidariąja ieškovo V. C. (C.) ir atsakovės A. C. prievole, likusią ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad butas, kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui, buvo pagerintas iš esmės ir dėl to padidėjo jo vertė, plotas, kad Nekilnojamojo turto registre neužfiksuota, kad po buto dovanojimo ieškovui buvo atliekama buto rekonstrukcija, darbai, kad padidėjo buto vertė, už kokią sumą buvo atlikta buto pagerinimo darbų, įvertinęs liudytojų parodymus, kad daug metų bute buvo atliekamas einamasis remontas, taip pat tai, kad 2008-05-10 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis (10 000 Lt) būstui remontuoti, tačiau nepateikta įrodymų, kokia dalis kredito buvo panaudota būstui remontuoti, kad atsakovė į buto remontą įtraukė ir baldus, įrangą, kuriuos sutuoktiniai pasidalijo, sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad butas iš esmės buvo pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba atsakovės lėšomis, todėl nėra pagrindo pripažinti butą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas, remdamasis tuo, kad šalys pripažino, jog automobilis Mazda 323 yra nupirktas atsakovei jos tėvo lėšomis, šį automobilį pripažino asmenine atsakovės nuosavybe ir jo nedalijo. Kadangi šalys santuokoje įgijo turto už 14 070 Lt (automobilis Audi A6), nesant aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, teismas ieškovui priteisė automobilį, o už ieškovui natūra tenkančią didesnę turto dalį atsakovei iš ieškovo priteisė 7 035 Lt kompensaciją. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie šalių turtinę padėtį, sprendė, jog šalių turtinė padėtis yra pakankamai sunki. Teismas, priteisdamas iš ieškovo nepilnametėms dukroms išlaikyti po 350 Lt per mėnesį kiekvienai, atsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų apie šalių neįgalumą ar kitas aplinkybes, trukdančias jiems dirbti, į tai, kad 700 Lt išlaikymo suma per mėnesį vaikui užtikrins protingų vaiko poreikių patenkinimą, kad priteisti didesnį išlaikymą iš ieškovo negalima, nes pagal gaunamas pajamas jis didesnio išlaikymo vaikams mokėti negali, kad ir kokie būtų vaikų poreikiai. Kadangi vaikams išlaikymas buvo teikiamas, teismas išlaikymą priteisė nuo sprendimo priėmimo dienos.

pardavus prieš tai turėtą transporto priemonę, o likusi pinigų dalis sutaupyta iš ieškovo darbo užmokesčio, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, 1 000 Lt paskolino jos brolis A. Š.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ieškovas savo skundą palaikė, prašė jį tenkinti, atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovė į apeliacinės instancijos teismo posėdį neatvyko.

Ieškovo V. C. (C.) apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovės A. C. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino iš ieškovo priteistiną išmoką, mokamą kas mėnesį nepilnametėms dukroms išlaikyti, iki 350 Lt.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susituokė 1995-06-09 (t. 1, b. l. 6), santuokos metu gimė dukros: J. C., gim. 1997-11-29, ir A. C., gim. 1997-11-29 (t. 1, b. l. 7, 8). Nekilnojamojo turto registre ieškovo vardu registruotas nuosavybės teise butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1996-03-13 dovanojimo sutarties ir 1992-06-17 pirkimo-pardavimo sutarties pagal 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 pagrindu, A. C. vardu nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos (t. 1, b. l. 9, 12, 16, 17). VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo duomenimis atsakovės A. C. vardu yra įregistruota transporto priemonė Mazda 323, o atsakovo vardu - Audi A6 (t. 1, b. l. 13, 14).

CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192 str. 2 d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. CK 3. 192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko išlaikymo dydis pirmiausiai siejamas su protingais jo paties poreikiais, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis (rekomendacinis) kriterijus priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, t. y. viena minimali mėnesio alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004, 2009-11-10nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vienam nepilnamečiam šalių vaikui išlaikyti per mėnesį yra reikalinga 700 Lt. Atsakovė nurodo, kad dukroms išlaikyti kiekvieną mėnesį išleidžia 100 Lt per mėnesį, po 5 Lt per dieną skiria dukrų kišenpinigiams (per mėnesį maždaug po 150 Lt kiekvienai dukrai), aprangai kiekvienai dukrai per mėnesį apytiksliai išleidžia po 100 Lt. Taip pat nurodo, kad abi dukros norėtų lankyti sporto klubą arba vėl lankyti šokių būrelį, kuris per mėnesį kainuoja apytiksliai po 70 Lt, kad dukrai J. yra diagnozuota egzogeminė bronchų astma, dėl ko didėja šiai dukrai tenkančios išlaidos. Į šias atsakovės nurodytas išlaidas dukroms išlaikyti neįskaičiuotos išlaidos maistui ir komunalinės išlaidos, kitos išlaidos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaiko teisių apsaugos skyrius davė išvadą, jog iš ieškovo turi būti priteistas išlaikymas dukroms A. ir J. kas mėnesį mokamomis išmokomis, kurios jų minimaliems poreikiams patenkinti neturėtų būti mažesnės nei 400 Lt kiekvienai iš dukrų (t. 1, b. l. 47-48). Be to, byloje yra duomenys apie tai, kad J. 2004 m. diagnozuota egzogeninė bronchinė astma, vidutinio sunkumo eiga (t. 1, b. l. 97). Įvertinus šalių vaikų amžių, tai, kad šalių dukros lanko mokyklą, darytina išvada, jog yra faktinis ir teisinis pagrindo nustatyti, jog vaikams išlaikyti yra reikalinga didesnė nei pirmosios instancijos teismo priteista suma. Pažymėtina, kad atsakovė nėra nurodžiusi išlaidų, kurios reikalingos tam, jog būtų užtikrintas vaikų turiningas poilsis, laisvalaikis, atostogos, o vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ar jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d. – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei jo ir atsakovė vaikams gali teikti didesnę dalį išlaikymo. Byloje yra duomenys apie tai, kad ieškovo darbo užmokestis nuo 2011 m. balandžio mėn. iki 2011 m. birželio mėn. vidutiniškai sudarė 1 051,46 Lt (t. 3, b. l. 28), nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2010 m. rugpjūčio mėn. vidutiniškai 1 922,96 Lt (t. 1, b. l. 11). Atsakovės darbo užmokestis nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn. vidutiniškai sudarė 1 317,86 Lt, papildomai atsakovė nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2010 m. lapkričio mėn. gavo pajamų iš Valstybinio mokslų tyrimo instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro (vidutiniškai per mėnesį po 1 225,71 Lt), tačiau į bylą yra pateikta pažyma, patvirtinanti, jog atsakovė nuo 2006 m. gruodžio mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn. Valstybiniame mokslų tyrimo institute Fizinių ir technologijos mokslų centre atliko doktorantūros studijas ir gavo stipendiją, nuo 2010 m. gruodžio 2 d. atsakovė neatlieka doktorantūros studijų ir negauna stipendijos (t. 1, b. l. 174, 175-176). Teismo sprendimu turtas buvo padalytas lygiomis dalimis, t. y. už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį (automobilį Audi A6), atsakovei priteista 7 035 Lt kompensacija. Atsakovės vardu nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus neįregistruota, o ieškovui priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Be to, tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-154/2011). Ieškovas yra sveikas, darbingas, byloje neteikė įrodymų, kad dėl svarbių priežasčių negali dirbti ir gauti pajamų, užtikrinančių jo ir nepilnamečių vaikų poreikius. Pagal bylos įrodymus ieškovo turtinė padėtis yra tokia, kad jis turi realią galimybę teikti dukroms 400 Lt dydžio išlaikymą. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių pripažintini pagrįstais atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma padidinti ieškovo nepilnametėms dukroms teiktiną išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, tačiau ne iki 500 Lt, o iki 400 Lt. CK 3.208 str. nustatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma yra indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė apie indeksavimą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pakeisdama išlaikymo dydį šalių nepilnametėms dukroms, taip pat papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį nauja dalimi, kurioje nurodo, kad nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis suma yra indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CPK 320 str. 2 d., 376 str.).

Atsakovė apeliaciniu skundu taip pat ginčija tą sprendimo dalį, kuria atmestas jos reikalavimas nepilnametėms dukroms iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą nuo 2008-05-10 po 500 Lt per mėnesį kiekvienai dukrai, iš viso 32 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas dukros išlaikymą teikė, išlaikymą priteisė nuo sprendimo priėmimo dienos. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta ir teisėta, o atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kurių pagrindu prašoma priteisti iš ieškovo išlaikymo nepilnametėms dukroms įsiskolinimą nuo 2008-05-10 po 500 Lt kas mėnesį kiekvienai dukrai, nepripažintini pagrįstais. CK 3.200 str. įtvirtinta, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašė priteisti 32 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2008-05-10, t. y. po 500 Lt kiekvienai dukrai per mėnesį. Iš į bylą pateikto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011-01-10 buities tyrimo akto matyti, kad A. ir J. teigė, jog abu tėvai jomis rūpinasi (t. 1, b. l. 49-50). Ieškovas į bylą pateikė apskaičiavimus apie kas mėnesį patiriamas išlaidas, t. y. kad jis moka už buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalines paslaugas (dujas, elektrą, šildymą, karštą ir šaltą vandenį, kitas paslaugas, interneto, kabelinės televizijos ir mobiliojo ryšio paslaugas) ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (t 2, b. l. 25, 26, 70-116), taip pat įrodymus (kvitus), iš kurių matyti, kad laikotarpiu, kai atsakovė iš ieškovo prašo priteisti išlaikymą nepilnametėms dukroms, jis pirko maisto produktus, kitas prekes (pvz. moteriški sportiniai marškinėliai „Adidas“ (69,99 Lt * 2 vnt.) (t. 2, b. l. 30)). Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas išlaikymą laikotarpiu nuo 2008-05-10 iki teismo sprendimo byloje dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo nepilnametėms dukroms teikė. Atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog šiuo laikotarpiu nepilnamečių dukrų poreikiai buvo didesni nei jiems patenkinti lėšų skyrė ieškovas. Pažymėtina tai, kad tuo laikotarpiu, kai atsakovė prašo iš ieškovo nepilnametėms dukroms priteisti išlaikymo įsiskolinimą, šalys gyveno kartu. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnametėms dukroms įsiskolinimo priteisimo.

Atsakovė apeliaciniu skundu taip pat skundžia sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, netinkamai taikydamas CK 3.90 str. nuostatas, buto nepripažino bendrąja jos ir ieškovo nuosavybe. CK 3.89 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad turtas, kuris buvo sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui (teismui, pirmiausia, nustačius, kad turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 str. 1 d. nustatytomis taisyklėmis – santuokos metu šis turtas turi būti iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Taigi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, suformavo CK 3.90 str. 1 d. aiškinimo ir taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2008-01-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008; 2011-07-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-2011).

Atsakovė nagrinėjamoje byloje, remdamasi būtent CK 3.90 str. 1 d. nuostatomis, prašo pripažinti ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalyti šį turtą tarp jos ir ieškovo. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. C. (C.) vardu registruotas nuosavybės teise butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1996-03-13 dovanojimo sutarties ir 1992-06-17 pirkimo-pardavimo sutarties pagal 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 pagrindu, t. y. ½ šio buto ieškovui asmeninės nuosavybės teise įgytas iki santuokos su atsakove sudarymo, o ½ dalį buto ieškovas paveldėjo iš tėvo 1996-03-13, t. y. po santuokos sudarymo, tačiau dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad ½ turto dalis perduodama bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (t. 1, b. l. 16), tai atitinka CK 3.89 str. 1 d. 1, 2 p. teisinį reglamentavimą. Taigi, ginčo turtas pripažintinas asmenine ieškovo nuosavybe. Nustačius, kad ginčo turtas asmenines nuosavybes teise priklauso ieškovui, yra pagrindas spręsti, ar šis vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priklausantis ginčo turtas gali būti pripažintas jungtine sutuoktinių nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir konstatuoja, kad pagal CK 3.90 str. 1 d. kriterijus ginčo butas pripažintinas asmenine ieškovo nuosavybe, o ne bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes atsakovė neįrodė, jog ginčo turtas buvo pagerintas iš esmės, dėl ko būtų pagrindas ieškovo asmeninę nuosavybę pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009). Reikalavimas nustatyti, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais byloje nustatyta, kad šalims gyvenant santuokoje, ginčo butas buvo remontuotas. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog bute buvo daromas remontas visą gyvenimą, 2004 m. buvo daromas remontas virtuvėje ir kitame kambaryje, o vaikų kambaryje remontas atliktas 2008 m., kad trečias kambarys be remonto, buvo padarytas praplatinimas koridoriuje, virtuvėje, vonioje ir tualete ant sienų buvo suklijuotos naujos plytelės, buvo įrengta sieninė spinta, pakeistos lauko durys, atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo padarytas esminis remontas, pilnai pakeista virtuvė, sudėti plastikiniai langai, pakeistos įėjimo durys, koridorius išklotas plytelėmis, vonioje ir tualete pakeistos plytelės, kambariuose du kartus perklijuoti tapetai, dviejuose kambariuose remontuotos lubos (t. 2, b. l. 125). Tai, kad bute buvo atlikti buto remonto darbai, patvirtino liudytojas L. Š., A. Š., A. Š., kuris taip pat paaiškino, kad jis finansavo buto remontą. Į bylą yra pateikta Vartojimo kredito sutartis, iš kurios matyti, kad atsakovė paėmė 10 000 Lt kreditą, skirtą būstui remontuoti, dėl kredito ėmimo sutikimą davė ir ieškovas (t. 1, b. l. 65-66), ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad visi šie pinigai buvo panaudoti butui remontuoti, kad vaikams buvo nupirkti nauji baldai (t. 2, b. l. 125). Tačiau iš nurodytų aplinkybių ir joms patvirtinti pateiktų įrodymų, nenustatyta teisiškai reikšmingų faktų visumos, leidžiančios ieškovo asmeninę nuosavybę pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 str.), nes esminiu pagerinimu pripažįstamas ne bet koks daikto pagerinimas lėšomis ar darbu, o kokybiniai daikto pasikeitimai: rekonstrukcija, kapitalinis remontas arba kiekybiniai pasikeitimai, pvz., pristatymai, kai pagerinamo daikto bendroji vertė dėl pristatymų ar prijungimo žymiai išauga. Į bylą nebuvo pateikti įrodymai apie tai, kad po santuokos sudarymo ieškovui nuosavybes teise priklausančiam nekilnojamajam turtui buvo atliktas kapitalinis remontas ir rekonstrukcija, padidintas plotas, kad turto vertė padidėjo ir jo padidėjimą lėmė atliktas remontas ir rekonstrukcija, taip pat nepateikta įrodymų apie tai, kokia yra atliktų darbų vertė, kokiomis lėšomis, asmeninėmis ar bendromis sutuoktinių lėšomis buvo atliktas remontas, kokia buvo buto vertė iki buto remonto. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog vien medžiagos butui remontuoti kainavo 13 000 Lt, tačiau byloje tai patvirtinančių įrodymų nėra. Nors šalims gyvenant santuokoje bute buvo atliktas remontas, tačiau tai, kaip jau minėta, nelaikytina esminiu nekilnojamojo daikto pagerinimu. Pažymėtina, kad po santuokos sudarymo ieškovas ir atsakovė gyveno ieškovui priklausančiame bute, t. y. natūralu, jog šalims gyvenant santuokoje daugiau nei 10 metų, butas buvo remontuotas, tačiau po buto remonto bute gyveno ir atsakovė, atsakovė naudojosi santuokos metu atliktais namo pagerinimais. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė į 10 000 Lt paimtą kreditą būstui remontuoti įtraukė ir iš šios sumos nupirktus baldus, kurie šalių buvo pasidalyti sudarant taikos sutartį, o prievolė pagal minėtą kredito sutartį pripažinta solidariąja ieškovo ir atsakovo prievole. 2011-01-11 kredito likutis pagal minėtą kredito sutartį buvo 5 409,69 Lt (t. 1, b. l. 67).

CPK 314 str. numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2009-04-07 skolos lapą, dukros J. C. sveikatos raidos istoriją, kompensuojamųjų vaistų pasą, tačiau nenurodė CPK 314 str. nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti jo pateikti nauji įrodymai. Pagal šios bylos duomenis ieškovui pirmosios instancijos teisme buvo sudarytos visos galimybės teikti įrodymus, todėl šiuos naujus įrodymus atsisakytina priimti.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, padidinant nuo 350 Lt iki 400 Lt iš ieškovo priteistą išlaikymo dydį. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad papildytina teismo sprendimo rezoliucinė dalis, nurodant, kad nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis yra indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimą pakeisti.

Priteistą iš ieškovo V. C. (V. C.) (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) nepilnametėms dukroms J. C., gim. 1997-11-29, ir A. C., gim. 1997-11-29, išlaikymo dydį padidinti iki 400 Lt, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienai dukrai, nuo 2011 m. birželio 22 d. iki jų pilnametystės.

„Nepilnametėms J. C., gim. 1997-11-29, ir A. C., gim. 1997-11-29, priteisto po 400 Lt išlaikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis, suma yra indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.“.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti ieškovo V. C. (V. C.) kartu su apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į atsakovės A. C. apeliacinį skundą pateiktus naujus įrodymus: 2009-04-07 skolos lapą, dukros J. C. sveikatos raidos istoriją, kompensuojamųjų vaistų pasą.