- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Bylos Nr.
- 1-14-550/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalijus Kondratjevas
- Nukentėjusysis
- L. T.
- Civilinis atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“, UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kaltinamasis
- E. R.
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Kondratjevas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsilavinimas aukštasis , vedęs, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ technologu, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinama nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. (2011-01-03 KET pažeidimai sukėlę nežymų ir nesunkų sveikatos sutrikdymus), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011 m. sausio 3 d. apie 9 val. 55 min., E. R., Kėdainių rajono Keleriškių kaime, kelio Aristava-Kėdainiai-Cinkiškis 10 km, vairuodamas A. R. priklausantį automobilį VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 133 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas privalėdamas pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 133 p.), pasirinko nesaugų važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, slidžiame kelyje nesuvaldė vairuojamo automobilio, ko pasekmėje išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su ja važiavusiu automobiliu Renault Megane, v.n. (duomenys neskelbtini) vairuojamu S. L., dėl ko dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio Renault Megane vairuotojai S. L. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o keleivei L. T. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamasis E. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011 m. sausio 3 d. apie 10 val. jis tėvui priklausančiu automobiliu VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini) važiavo keliu Aristava - Kėdainiai - Cinkiškis į AB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu buvo atostogose, tad į darbovietę važiavo savo reikalais. Važiavimo sąlygos buvo blogos, asfaltas buvo slidus, plikledis, tad važiavo negreitai - apie 50 km/h greičiu, nors toje vietoje leistinas greitis buvo 90 km/h. Važiuojant sumėtė jo vairuojamo automobilio galą, užmetant jį į kairę, po ko jis bandė tiesinti automobilį, tačiau jo nesuvaldė ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su jam iš priekio atvažiavusiu automobiliu Renault Megane. Nurodo, kad nors jis ir bandė stabdyti automobilį susidūrimo išvengti nepavyko. Po susidūrimo jis išlipo iš automobilio ir priėjo prie kito automobilio vairuotojos, vėliau ir prie keleivės, ką kalbėjo nepamena. Automobilį vairavusi moteris buvo išsigandusi, tačiau sužalojimų nepatyrė, nesiskundė, gi gale sėdėjusi keleivė skundėsi skausmais rankoje. Sustojus pravažiuojančiam automobiliui jo vairuotoja iškvietė greitąją, kuri atvažiavo netrukus, o su kartu atvyko ir policija. Tvirtina, kad autoįvykio metu buvo blaivus. Žalos nukentėjusiosios neatlygino, kadangi yra draustas. Pareigos atlyginti žalą neneigia, galės atlyginti žalos iki keleto tūkstančių litų. Dėl padaryto nuoširdžiai galisi, nukentėjusių atsiprašo.
Motyvuojamoji dalis
Be visiško kaltinamojo E. R. kaltės pripažinimo, jo kaltė pilnumoje įrodyta nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, byloje pateiktais duomenimis ir rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusioji L. T. parodė, kad 2011 m. sausio 3 d. apie 9 val. ji su S. L., pastarosios vairuojamu automobiliu, važiavo iš Kauno į Kėdainius. Ji sėdėjo automobilio gale, dešinėje pusėje. Eismo sąlygos buvo geros - giedra, nesnigo, kelias neslidus, neapsnigtas. Jų automobilis važiavo stabiliai, nesimėtė. Pravažiavus Josvainius, ji pamatė, kaip iš priekio atvažiuojantis tamsios spalvos automobilis Golf staiga išvažiavo į jų eismo juosta ir trenkėsi į S. L. vairuojamą automobilį. Ar šis automobilis iki susidūrimo atliko kokį manevrą nematė, kadangi kelio nestebėjo. Prieš smūgį dar spėjo rankomis užsidengti galvą. Buvo trumpam praradusi sąmonę, o kuomet atsipeikėjo, atsisegė saugos diržą ir pajuto, kad nevaldo dešinės rankos. Pirma prie automobilio priėjo moteris iš pravažiuojančio automobilio, ji apie eismo įvykį pranešė policijai ir greitajai. Matė aplink automobilį vaikštantį vyrą, kuris buvo priėjęs prie jos, tačiau ar su juo bendravo pasakyti negali. Atvykusi greitoji ją išvežė į Kėdainių ligoninę. Po apžiūros ją iš ligoninės pasiėmė S. L. ir nuvežė ją į Kauno klinikas. Kartu buvo pargabentas ir sudaužytas S. L. automobilis Renault Megane. Parodė, kad po eismo įvykio jai vis dar tenka gydyti lūžusią dešinę ranką, dėl ko ji nuolat patiria skausmus ir nepatogumus. Jai buvo atliktos dvi operacijos bei laukia dar viena operacija. Ji iki šiol negali pilnai valdyti rankos, ji tirpsta, negali ja remtis. Ilgą laiką, apie 9 mėnesių ji buvo nedarbinga, jai nuolat teko važinėti į gydimo įstaigas. Praėjus 3 dienoms po eismo įvykio jai paskambinęs kaltinamasis pasakė, kad visą žalą jai atlygins draudimas, gi pats kaltinamasis jos nelankė ir nieko jai nesiūlė. Prašo priteisti jai 30.000 Lt neturtinės žalos. Paaiškino, kad AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo jai 7632 Lt neturinės žalos atlyginimo ir šios sumos ji neįskaičiuoja į prašomą priteisti 30.000 Lt sumą. Taip pat prašo priteisti 710,05 Lt turtinės žalos atlyginimo, nurodydama, kad visą likusią turtinę žalą AB „Lietuvos draudimas jai atlygino. Taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo jos turėtas teisinių konsultacijų išlaidas bei išlaidas advokatų pagalbai apmokėti bendrai 12804 Lt sumai.
Nukentėjusioji S. L. parodė, kad 2011 m. sausio 3 d. apie 9 val. 55 min. vyrui A. L. priklausančiu automobiliu Renault Megane ji kartu su L. T., sėdėjusia automobilio galinėje sėdynėje, važiavo iš Kauno į Kėdainius. Buvo blaivi, automobilis buvo techniškai tvarkingas. Kelias buvo nuvalytas, neslidus, ant asfalto matėsi šerkšnas. Visumoje važiavimo sąlygos buvo geros, jos automobilio nemėtė. Važiavo apie 80 km/h greičiu. Kelio Cinkiškiai – Kėdainiai atkarpoje, pravažiavus AB „Krekenavos mėsa“ pastatus, ji pamatė kaip iš priekio atvažiuojantis automobilis staiga pradėjo mėtytis, slystelėjo į jos važiuojamą eismo juostą, išsilygino tiesiai prieš ją ir trenkėsi į jos vairuojamą automobilį. Ji tik spėjo įsikibti į vairą ir sušukti. Po autoįvykio ji negalėjo atidaryti durelių. Prie jos priėjęs R. atidarė jos dureles ir paklausė kaip ji jaučiasi. Ji buvo šoke. Kuomet atsisuko į L. T. ir jos paklausė kaip ji, pastaroji atsakė „nežinau, rankos nebeturiu“. Tuo metu prie jos priėjo kita moteris iš pravažiuojančio automobilio, kuri iškvietė greitąją. Atvykus greitajai, iš automobilio ištraukė L. T. ir paguldžius ant neštuvų nunešė iki greitosios automobilio bei išvežė ją į Kėdainių ligoninę. Nors ir ji prašėsi pagalbos, tačiau ją paliko. Netrukus atvyko policija. Surašius dokumentus, ji nuvyko į Kėdainių ligoninę, iš kur paėmė L. T. ir nugabeno ją į Kauno klinikas. Kartu parsigabeno ir sudaužytą automobilį. Parodė, kad iki ji buvo ligoninėje dingo dalis automobilyje buvusių daiktų, tačiau dėl jų į policiją nesikreipė. Klinikose jai buvo nustatyti kaklo patempimai, sumušimai ant kelių, krūtinkaulio. Lūžių nebuvo. Dėl patempimų jai teko 5 savaites nešioti įtvarą. Šiuo metu nesigydo. Prašo iš priteisti 10.000 Lt neturtinės žalos, kadangi autoįvykio metu patyrė šoką ir išgąstį. Nurodė, kad į draudimo bendrovę dėl neturtinės žalos atlyginimo nesikreipė, į draudimą kreipėsi tik dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau draudimas visos žalos neatlygino, tad prašo priteisti neatlygintos 2406 Lt turtinės žalos atlyginimą.
Byloje pateikta eismo įvykio vietos schema nurodo į tai, jog įvykio vieta yra kelio Aristava-Kėdainiai-Cinkiškiai 10 kilometre. Schemoje pažymėtos automobilių VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini) ir Renault Megane, v.n. (duomenys neskelbtini) išsidėstymas po susidūrimo, t.y. automobilis VW Golf užfiksuotas stovintis kelio vedančio link Cinkiškių dešiniajame kelkraštyje, užfiksuoti jo apgadinimai automobilio priekinėje dalyje, gi automobilis Renault Megane užfiksuotas stovintis kelio vedančio link Aristavos dešiniajame kelkraštyje, užfiksuoti jo apgadinimai automobilio priekinėje kairėje pusėje. Autoįvykio schemoje nurodyta šių automobilių susidūrimo vieta – automobilio Renault Megane važiavimo juostoje. Pateiktose nuotraukose matyti, jog kelias yra provežuotas, kelio danga slidi, dengta sniegu ir ledu (1 t., b.l. 9-11)
Iš byloje pateikto automobilio Renault Megane, v.n. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros rezultatų ataskaitos matyti, kad automobilis buvo techniškai buvo patikrintas 2009-09-03. Pateikiama išvada - transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus (1 t., b.l. 126).
Iš byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados Nr. G46/11(12) matyti, kad L. T. padaryti šie sužalojimai: skeveldrinis dešinio žastikaulio lūžimas, krūtinės ląstos dešinės pusės ir juosmens sumušimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybės nurodytu laiku, t.y. autoįvykio metu kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Kadangi dėl dešinio žastikaulio skeveldrinio lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl L. T. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 119-120). Papildoma teismo medicinos specialisto išvada Nr. G04/12(12) – Nr. G46/11(12) nurodo į tai, jog 50 procentų darbingumas nėra susijęs su 2011-01-03 eismo įvykio metu patirtais sužalojimais – jis nustatytas subendrinus visas ligas, t.y. sąnarių artozės, hipertenzinės širdies ligos, lydimos stazinio širdies nepakankamumo ir pan. Papildomai atlikta operacija sveikatos sutrikdymo masto nekeičia (3 t., b.l. 103-105).
Iš byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados Nr. G90/12(12) matyti, kad S. L. padaryti šie sužalojimai: dešinio žasto sumušimas, kaklo raiščių ir raumenų patempimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybės nurodytu laiku, t.y. autoįvykio metu kontaktuojant su kietais bukais daiktais. S. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (3 t., b.l. 89-90)
Iš byloje esančio Administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. F174165, surašyto 2011-01-03, matyti, kad surašant protokolą buvo patikrintas E. R. blaivumas, nustatyta 0,00 promilių. (1 t., b.l. 6)
Pateiktų byloje įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamasis E. R. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiktą, t.y. kad jis 2011 m. sausio 3 d. apie 9 val. 55 min., Kėdainių rajono Keleriškių kaime, kelio Aristava-Kėdainiai-Cinkiškis 10 km, vairuodamas A. R. priklausantį automobilį VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 133 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas privalėdamas pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 133 p.), pasirinko nesaugų važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, slidžiame kelyje nesuvaldė vairuojamo automobilio, ko pasekmėje išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su ja važiavusiu automobiliu Renault Megane, v.n. (duomenys neskelbtini) vairuojamu S. L., dėl ko dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio Renault Megane vairuotojai S. L. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o keleivei L. T. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamojo E. R. parodymus, kuriais jis visiškai pripažino savo kaltę dėl sukelto autoįvykio, pilnumoje patvirtina byloje pateikti nukentėjusiųjų L. T. ir S. L. parodymai, įvykio vietoje fiksuotos autoįvykio aplinkybės, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, teismo medicinos specialistų išvados dėl sveikatos sutrikdymų nustatymo L. T. ir S. L.. Nustatyta, kad kaltinamojo veika ir kiliosios pasekmės yra priežastiniame ryšyje, tad nekelia abejonių, jog kaltinamasis E. R. pažeidęs KET 9 ir 133 punktuose nurodytus reikalavimus sukėlė autoįvykį, kurio metu ir buvo nesunkiai sutrikdyta L. T. bei nežymiai sutrikdyta S. L. sveikata. Nurodytų byloje duomenų ir įrodymų visumos pagrindu teismas laiko esant pilnai įrodytu, jog kaltinamasis įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 281 str. 1 d., kvalifikuota pagrįstai ir tinkamai.
Bausmės skyrimas. Teismas, skirdamas bausmės rūšį ir dydį kaltinamajam E. R., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, kitas BK 54 str. nustatytus bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamasis E. R., pažeidęs KET reikalavimus, įvykdė neatsargų nusikaltimą, kurio metu nukentėjusiosioms S. L. ir L. T. buvo nežymiai ir nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamojo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, jog padaręs nusikaltimą kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai galisi, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas neteistas (2 t., b.l. 1), būdamas baustas administracine tvarka pagal ATPK 124¹ str. 2 d. (2 t., b.l. 4-5). Kaltinamasis dirba AB „M. G.“ technologu, bendrovės administracijos charakterizuojamas išimtinai teigiamai (2 t., b.l. 9), Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (2 t., b.l. 11). Kaltinamais išlaiko du mažamečius vaikus ir nedirbančią žmoną (2 t., b.l. 8). Visuma nurodytų aplinkybių leidžia kaltinamąjį charakterizuoti teigiamai. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas laiko, jog sankcijose numatytomis švelnesnėmis bausmių rūšimis skirtinos bausmės tikslai negali būti pasiekti, kadangi kaltinamasis savo turto neturi, jo gaunamos darbinės pajamos nėra pakankamos šeimai išlaikyti (2 t., b.l. 32), be to atsižvelgtina ir ieškinių apimtis, gi realus laisvės atėmimas būtu aiškiai per griežta bausmė ir neatitiktų nukentėjusiųjų teisėtų lūkesčių ir interesų į žalos atlyginimą, todėl pirmą kartą teismam kaltinamajam E. R. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtinas BK 75 str. 1 d. tvarka, taip pasiekiant bausmės skyrimo tikslų bei nukentėjusiųjų interesų apsaugą. Taip pat teismas laiko, jog pakankamo pagrindo taikyti BK 67 str. 2 d. 1 p. bei 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, nėra.
Civiliniai ieškiniai. Byloje ieškininius reikalavimus pareiškė nukentėjusiosios S. L. ir L. T..
Nukentėjusioji S. L. pareiškė ieškinį dėl 10.000 Lt neturtinės žalos ir 2875,50 Lt turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji nurodė, kad eismo įvykio metu patyrė didelį išgąstį dėl savo gyvybės ir sveikatos, ir to pasekmėje patyrė didelį stresą, dėl ko ji nebegalėjo važinėti automobiliu, normaliai miegoti naktimis, juto nusilpimą, kitokį diskomfortą. Nurodo, jog kintant oro sąlygoms jaučia skausmus kakle, pečiuose. Ji yra nedarbinga, 2 grupės invalidė ir jos gaunamos invalidumo pensijos nepakanka vaistams, komunalinių paslaugų apmokėjimui. Išdėstyto pagrindu prašo priteisti jai 10.000 Lt neturtinę žalą. Taip pat nurodo, kad dėl nepataisomai sudaužyto automobilio patyrė 1294 Lt turtinę žalą, kuri radosi dėl skirtumo tarp draudimo nustatytos 2206 Lt likutinės automobilio vertės ir jos vertinimo - 3500 Lt. Be to prašo priteisti eismo įvykio metu sudaužytos, apgadintos, pasimetusios, dingusios automobilio įrangos vertę: 400 Lt už radijo imtuvą-grotuvą, 106 Lt už kilimėlius, 130 Lt už dyzelinį kurą, 20 Lt už langų ploviklį, 60 Lt už tepalus, 40 Lt už gesintuvą, 23 Lt už vaistinėlę, 15 Lt už trikampį, - viso už 794 Lt. Reikalavimo dėl išlaidų už advokato paslaugas apmokėjimo atsisako.
Nukentėjusioji L. T. kelis kartus tikslinusi savo ieškininius reikalavimus, pareiškė galutinį patikslintą ieškinį dėl 30 000 Lt neturtinės žalos, 874,05 Lt turtinės žalos atlyginimo, 12804 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 5 proc. palūkanų priteisimo nuo teismo nuosprendžiu nustatytos galutinės išieškotinos sumos iki nuosprendžio įvykdymo bei pripažinimo teisės į tolimesnę darbingumo netekimo piniginę kompensaciją atitinkamai gydytojų komisijai nustačius invalidumo lygį ir laikotarpį dėl eismo įvykio metu gautų sužalojimų. Nukentėjusioji parodė, kad po eismo įvykio jai vis dar tenka gydyti autoįvykio metu lūžusią dešinę ranką, dėl ko ji nuolat patiria skausmus ir nepatogumus, nurodo, kad jai buvo atliktos dvi operacijos bei laukia dar viena operacija. Ji iki šiol negali pilnai valdyti rankos, ji tirpsta, negali ja remtis. Ilgą laiką, apie 9 mėnesių ji buvo nedarbinga, jai nuolat teko važinėti į gydimo įstaigas. Turėjo pirkti medikamentus, kad gydimas būtu sėkmingas bei sumažintu skausmus, atlikti brangiai kainuojančias procedūras. Dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, fizinio skausmo ir nepatogumų, ji ir prašo priteisti 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog į nurodomą neturtinės žalos atlyginimą ji neįskaito AB „Lietuvos draudimas“ jai išmokėtą 7326 Lt suma. Taip pat, AB „Lietuvos draudimas“ papildomai apmokėjus 165 Lt žalos atlyginimo, patikslinusi turtinio reikalavo apimtį nuo 874,05 Lt iki 710,05 Lt, prašo priteisti iš atsakovų 710,05 Lt turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro medikamentai, kelionės ir kitos išlaidos.
Ieškiniai tenkintini dalinai.
Nukentėjusiųjų ieškiniai pareikšti civiliniams atsakovams AB „Lietuvos draudimas“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ bei kaltinamajam E. R..
Teismas, byloje pateiktų įrodymų pagrindu laiko, jog nukentėjusiosios S. L. ir L. T. nepagristai į bylos nagrinėjimą atsakovu įtraukė ir pareiškė ieškininius reikalavimus AB „(duomenys neskelbtini)“. Nustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo metu – 2011-01-03 kaltinamasis E. R. buvo atostogose ir į AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra jo darbovietė, vyko ne darbo, o asmeniniais reikalais, į ką savo paaiškinimuose nurodė kaltinamasis E. R. ir atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė. Nurodytą aplinkybę patvirtina ir AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti įrodymai (prašymas, įsakymas, išmokėjimą patvirtinantys dokumentai) dėl atostogų suteikimo E. R. (4 t., b.l. 118-122, 152-155, 5 t., b.l. 30-31, 32-33, 34). Tos aplinkybės, jog kaltinamajam atliktos išmokos pavadintos ne atostoginiais bei, jog proceso dalyviams kyla abejonės dėl įsakymų registrų, nepaneigia AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų įrodymų visumos, todėl AB „(duomenys neskelbtini)“ kaip atsakovui pateikti reikalavimai šioje byloje atmestini.
Nustatyta, jog kaltinamasis E. R. yra draustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Draudimo bendrovė pagrįstai laikytina atsakovu šioje byloje ir neša atsakomybę draudimo sutarties, CK 6.254 str., 6.1018 str., LR Vyriausybės nutarimo Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos išmokėjimo taisyklių pagrindais, gi kaltinamasis turi pareigą atlyginti žalą tiek, kiek nustatyta žala viršija numatytą draudimo sutartyje.
Teismas pripažįsta nukentėjusiųjų S. L. ir L. T. teisę į ieškininių reikalavimų dėl neturtinės žalos patenkinimą, kadangi nekelia abejonės, jog nukentėjusiosios autoįvykio metu patyrė stresą bei išgąstį, juto skausmą bei dėl sužalojimų jautė nepatogumus ir diskomfortą. Neturinės žalos atlyginimas savo apimtimi yra kompensuojamojo pobūdžio išmoka, kurie siekiam sušvelninti nukentėjusiųjų netektį, patirtus išgyvenimus, skausmą ir kt. Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas įvertina ir tas aplinkybes, kurios siejamos su po eismo įvykio likusiomis pasekmėmis nukentėjusiųjų sveikatai. Nustatyta, jog dėl patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai S. L. liekamųjų pasekmių jos sveikatai nėra nustatyta ir jos nėra prognozuojamos, nukentėjusiosios neįgalumas nėra sietinas su eismo įvykio pasekmėmis, gi L. T. nustatyti liekamieji reiškiniai, numatomas bei planuojamas tolimesnis operacinis gydimas. Taip pat atsižvelgtina į nukentėjusiųjų nedarbingumą, jų gydimosi trukmę. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę bei socialinę padėtis – E. R. dirba, jo pajamas sudaro gaunamas minimalus darbo užmokestis (2 t., b.l. 32), jis išlaiko du mažamečius vaikus ir nedirbančią, motinystės pašalpą gaunančią žmoną (2 t., b.l. 43, 5 t., b.l. 24), turimas nekilnojamas turtas – gyvenamasis bustas yra įkeistas (2008-12-18 kredito sutartis, 5 t., b.l. 25-30). Pažymėtina ir tai, jog AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo S. L. 1000 Lt bei L. T. 7326 Lt neturinės žalos atlyginimo. Išdėstytų aplinkybių pagrindu bei atsižvelgdamas į teismų formuojamą neturtinės žalos atlyginimo praktiką, teismas laiko, jog nukentėjusiųjų S. L. ir L. T. prašoma priteisi atitinkamai 10.000 Lt ir 30.000 Lt neturtinė žala yra aiškiai per didelė, todėl jų prašoma priteisti neturtinė žala mažintina, nustatant, jog nukentėjusiajai S. L. priteistina 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (įskaičius draudimo išmokėta 1000 Lt kompensaciją, bendras atlygintinos neturtinės žalos dydis sudarys 2000 Lt), gi nukentėjusiajai L. T. priteistini 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (įskaičius draudimo išmokėta 7326 Lt kompensaciją, bendras atlygintinos neturtinės žalos dydis sudarys 14326 Lt). Kadangi neturtinės žalos atlyginimo ribos pagal draudimo polisą sudaro 2500 EUR arba 8632 Lt, o AB „Lietuvos draudimas“ S. L. išmokėjo 1000 Lt bei L. T. išmokėjo 7326 Lt neturinės žalos atlyginimo, todėl iš AB „Lietuvos draudimas“ gali būti išieškoma tik likusi neišmokėta draudiminė suma - 306 Lt (8632 – (1000+7326)) neturtinės žalos, gi likusi neturinės žalos atlyginimo suma priteistina iš kaltinamojo R. R., kuriam pareiga atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą kyla CK 6.263 str. 2 d. pagrindais, todėl nukentėjusiajai L. T. iš AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 304 Lt, o likusi 6696 Lt neturtinės žalos atlyginimo dalis L. T. bei 1000 Lt neturinės žalos atlyginimo S. L. priteistina iš kaltinamojo E. R..
Dėl nukentėjusiosios S. L. ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji S. L. nurodė, kad dėl nepataisomai sudaužyto automobilio patyrė 1294 Lt turtinę žalą, kuri radosi dėl skirtumo tarp draudimo nustatytos 2206 Lt likutinės automobilio vertės ir jos pateikiamo automobilio įvertinimo - 3500 Lt. Teismas laiko, jog AB „Lietuvos draudimas“ atlygindamas žalą nukentėjusiajai S. L., t.y. išmokėdamas skirtumą tarp likutinės automobilio vertės ir automobilio rinkos vertės veikė pagristai ir teisingai, kadangi tokos žalos atlyginimo būdas nustatytas tiek Lietuvos, tiek Europos sąjungos šalių praktikoje, gi nukentėjusiosios pateikta nuoroda į skelbimus spaudoje nėra pakankama pagrįsti kitokią automobilio vertę nei draudimo pateikta rinkos vertė, todėl nukentėjusiosios reikalavimas šioje dalyje atmestinas. Nukentėjusioji taip pat nepateikė įrodymų ar duomenų, kurie įrodytu ir pagrįstu, kad eismo įvykio metu buvo sudaužyta, apgadinta, pasimetusi ar dingusi automobilio įranga, nepateikė ir nurodomos įrangos vertę patvirtinančių dokumentų, dėl ko negalima spręsti ar ši įranga (medžiagos) buvo automobilyje, ar ji nebegali būti toliau naudojama, ar tai nėra sudėtinė automobilio komplektacijos dalis, ar nurodoma vertė pagrįsta pateiktu reikalavimu. Pažymėtina, kad nukentėjusioji, neturėdama įrodymų, tokio reikalavimo neteikė ir draudimo įstaigai. Dėl išdėstytų motyvų teismas laiko, jog nukentėjusioji, kuriai kyla pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, nepateikė jokių savo reikalavimus pagrindžiančių įrodymų bei neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, todėl jos ieškinys dėl 794 Lt žalos atlyginimo atmestinas.
Dėl nukentėjusiosios L. T. ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas susipažinęs su nukentėjusiosios L. T. pateiktais jos turtinę žalą pagrindžiančiais įrodymais, laiko pagrįstu atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atsisakymą išmokėti 710,05 Lt turtinės žalos atlyginimą, kurią, kaip nurodo L. T., sudaro medikamentai, kelionės ir kitos išlaidos. Pažymėtina, jog nukentėjusioji nedetalizavo prašomos priteisti 710,05 Lt turtinės žalos išlaidų, gi iš pateiktų nukentėjusiosios gydimo ir kitas išlaidas pagrindžiančių įrodymų matyti, jog dalis medikamentų yra bendro pobūdžio ir vartotini nesietinai su eismo įvykio aplinkybėmis. Teismo medicinos specialistas savo išvadoje nurodė, kad nukentėjusiajai nustatytas 50 procentų darbingumas nėra susijęs su 2011-01-03 eismo įvykio metu patirtais sužalojimais – jis nustatytas subendrinus visas ligas, t.y. sąnarių artozės, hipertenzinės širdies ligos, lydimos stazinio širdies nepakankamumo ir pan., kurių gydimui ir buvo paskirti medikamentai, t.y. medikamentai, kurie nesietini su eismo įvykio metu patirtais sveikatos sutrikimais. Taip pat ir dalis kuro ir kelionės išlaidų pateikiamos nepagrįstai, kadangi nepagrindžia šių išlaidų tikslingumo ir pagrįstumo, ką nustatoma ir AB „Lietuvos draudimas“ gydytojų ekspertų išvadose (4 t., b.l. 4-17, 5 t., b.l. 20-23, 2013-05-16 gydytojo eksperto išvada). Pažymėtina, jog AB „Lietuvos draudimas“ tenkinęs nukentėjusiosios prašymus, išmokėjo jai 3677,82 Lt gydimo išlaidų, 1515,28 Lt kelionės išlaidų ir 2442,50 Lt negautų pajamų, t.y. kompensavo visas pagrįstas ir su eismo įvykiu susijusias išlaidas (5 t., b.l. 42, 2013-05-16 pranešimas apie nuostolių atlyginimą). Išdėstyto pagrindu nukentėjusiosios L. T. reikalavimas priteisti 710,05 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
Nukentėjusiosios suformuluotas prašymas dėl pripažinimo teisės į tolimesnę darbingumo netekimo piniginę kompensaciją atitinkamai gydytojų komisijai nustačius invalidumo lygį ir laikotarpį dėl eismo įvykio metu gautų sužalojimų, laikytinas netiksliu. Teismas nukentėjusiosios prašymą supranta ir laiko kaip prašymą užtikinti būsimas gydimo išlaidas ir netekto darbingumo kompensaciją. Toks nukentėjusiosios L. T. prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkintinu. Nustatyta, jog nukentėjusiosios L. T. gydimas dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų yra tęsiamas, numatoma planinė operacija bei tolimesnis gydimas medikamentais, dėl ko nukentėjusioji galimai patirs papildomas išlaidas bei neteks dalies su darbo santykiais susijusių pajamų, todėl nukentėjusiajai L. T. paliekama teisė į ieškininių reikalavimų patenkinimą, dėl jos gydimo išlaidų kompensavimo iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ pagal nukentėjusiosios pateikiamus pagrįstus ir išlaidas patvirtinančius dokumentus.
Pateiktu civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisi 5 proc. palūkanų nuo teismo nuosprendžiu nustatytos galutinės išieškotinos sumos iki nuosprendžio įvykdymo, kas teismo suprantama kaip prašymas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio paskelbimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 1 d. nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 str.), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė, visų pirma, turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, jog tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 str., turi būti trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (pvz., 3K-3-373/2006, 2K-234/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog pareiga vykdyti teismo nustatytą prievolę nuteistiesiems atsiranda nuosprendžiui įsiteisėjus ir pateikus jį vykdyti (2K-234/2010). Byloje nėra duomenų, jog prievolė dėl žalos atlyginimo yra pateikta vykdyti, todėl negalima kalbėti ir apie prievolės atlyginti nusikaltimu padarytą žalą pažeidimą. Įstatymas nenustato konkretaus termino per kurį turi būti savanoriškai įvykdyta prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, todėl remiantis CK 6.38 str. 1 d., pateikus teismo nustatytą žalos atlyginimo prievolę vykdymui, turi būti nustatytas protingas terminas prievolės savanoriškam įvykdymui ir tik po to, jei ji nevykdoma galima pripažinti, jog skolininkai nevykdo pareigos atlyginti žalą ir dėl šios priežasties nukentėjusysis patiria nuostolius. Tokių duomenų byloje nėra, todėl civilinio ieškinio dalis, kuria prašoma priteisti penkis procentus palūkanų atmestina.
Nukentėjusioji L. T. pareiškė prašymą dėl 12804 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartus 2K-374/2012 ir kt.). Atsižvelgiant į nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį, kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad byla ir joje pareikštas ieškinys teisiniu aspektu nėra sudėtingi ir nereikalavo specialių žinių, į nukentėjusiajai suteiktos teisinės pagalbos apimtį, į tai, kad byloje 3 kartus buvo padaryta pertrauka vien tik dėl būtinumo tikslinti ir rinkti duomenis, susijusius su civiliniu ieškiniu, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, iš kaltinamojo prašoma priteisti suma mažintina iki 5000 Lt. Likusioje dalyje prašymas dėl atstovavimo išlaidų atmestinas.
Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 301-303 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. (2011-01-03 KET pažeidimai sukėlę nežymų ir nesunkų sveikatos sutrikdymus) ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems (6) mėnesiams.
Taikyti BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą E. R. atidėti vienerių (1) metų laikui, įpareigojant dirbti, (būti registruotam darbo biržoje), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, nuosprendžiui įsiteisėjus, - panaikinti.
Priteisti iš nuteistojo E. R. nukentėjusiosios L. T. naudai šešis tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt šešis (6696) litus neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiosios L. T. naudai tris šimtus šešis (306) litus neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš nuteistojo E. R. nukentėjusiosios S. L. naudai vieną tūkstantį (1000) litų neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš nuteistojo E. R. nukentėjusiosios L. T. naudai penkis tūkstančius (5000) litų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Pripažinti nukentėjusiajai L. T. teisę į ieškininių reikalavimų patenkinimą, dėl eismo įvykio metu patirtų jos gydimo (netekto darbingumo) išlaidų kompensavimo iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ pagal nukentėjusiosios pateikiamus pagrįstus ir išlaidas patvirtinančius dokumentus.
Likusiose dalyse nukentėjusiųjų S. L. ir L. T. ieškinius atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.