- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-17
- Bylos Nr.
- e2YT-12916-907/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05824-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. D.
- Suinteresuotas asmuo
- D. G., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. G., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko ir valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja I. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja I. D. po sutuoktinio D. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Pareiškime nurodė, kad gyvendami santuokoje sutuoktiniai įgijo nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliai; butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliai; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Minėtas turtas buvo valdomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, kiekvienam sutuoktiniui priklauso 1/2 dalis turto. Pareiškėja I. D. ir jos bei mirusio sutuoktinio dukra D. G. yra vieninteliai įstatyminiai įpėdiniai. Teigia, kad įstatyme nustatytu laiku į notarą nesikreipė nei vienas iš įstatyminių įpėdinių, kadangi po D. D. mirties jo palikimą priėmė pareiškėja, pradėdama turtą faktiškai valdyti. Po sutuoktinio mirties I. D. liko gyventi bute (duomenys neskelbtini), Šiauliai, už kurį savo vardu moka komunalinius mokesčius, prižiūri ir rūpinasi butu. Taip pat priėmė baldus, namų apyvokos reikmenis. Taip pat pareiškėja rūpinasi ir kitu sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, moka už juos mokesčius, tvarko bei prižiūri (b. l. 1-3).
2. Suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame nurodė, kad neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui (b. l. 42-44).
3. Suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame nurodė, kad civilinė byla nėra susijusi su VMI prie FM teisėmis ir pareigomis, todėl prašo teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra (b. l. 38-39).
4. Suinteresuotam asmeniui D. G. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame nurodė, kad po jos tėvo D. D. mirties jo palikimą priėmė jos mama I. D., pradėdama turtą faktiškai valdyti, todėl jokių pretenzijų ir prieštaravimų neturi. Prašo pareiškėjos pareiškimą tenkinti (b. l. 47-48).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
5. Iš pateiktos santuokos liudijimo kopijos matyti, kad pareiškėja I. D. ir D. D. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Mirties liudijimo kopija patvirtina, kad D. D. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad I. D., būdama santuokoje su D. D., įsigijo sekantį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-20, 21-22, 23-24). Šis nekilnojamasis turtas buvo pareiškėjos ir palikėjo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
6. Paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnį palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, o nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Pareiškėjas, kreipdamasi į teismą, nurodė, kad jis sutuoktinės palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti.
7. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pareiškėja I. D. iš karto po palikėjo mirties priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, juo naudojosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, rūpinosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Šiauliai (b. l. 4, 5, 6, 7 8), kaip savu, t. y., palikimą priėmė pradėjusi faktiškai palikimą valdyti ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. Pareiškėjos palikimo priėmimo faktiškai valdant sutuoktinio turtą fakto neginčijo suinteresuoti asmenys, su pareiškimu sutiko ir prašė jį patenkinti. Nustatyta, jog po sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini)nei pareiškėja, nei palikėjo vaikas nesikreipė į notaro kontorą dėl turto paveldėjimo (b. l. 28), dukra D. G. pareiškimo nepriėmė, į jį nepretenduoja (b. l. 27). D. D. turto priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka, nei juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja I. D. mirusio sutuoktinio D. D. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.