- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-10
- Bylos Nr.
- e2S-928-730/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07953-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- labdaros ir paramos fondo SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos
- Suinteresuotas asmuo
- G. M., E. M., L. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos labdaros ir paramos fondo SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos labdaros ir paramos fondo SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą pagal apyrašą nepilnamečio vaiko A. P. M. vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys: G. M., E. M., L. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro notarė S. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti terminą priimti palikimą pagal turto apyrašą įpėdinio nepilnamečio vaiko A. P. M. atžvilgiu; išduoti leidimą priimti palikimą pagal turto apyrašą A. P. M. vardu. Nurodo, kad 2024 m. sausio mėnesį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius informavo pareiškėją apie gautą Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarės 2024 m. sausio 3 d. pranešimą, kuriuo skyrius buvo informuotas, kad mirus V. M. į Vilniaus miesto 28-tą notarų biurą kreipėsi įpėdiniai dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Vienas iš V. M. vaikų yra A. P. M., kurio laikinuoju globėjų draugija šiuo metu yra. Pranešime pažymėta, kad 2021 m. rugsėjo 23 d. nepilnamečio motina L. M. buvo raginama imtis priemonių nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimui, įgyvendinant nepilnamečio vaiko teises paveldėjimo byloje, tačiau ji jokių veiksmų nesiėmė. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu laikinuoju nepilnamečio vaiko globėju nuo 2022 m. vasario 11 d. buvo paskirta pareiškėja. Pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-346-869/2024 laikinai apribojo motinos valdžią nepilnamečio A. P. M. atžvilgiu ir iki teismo sprendimo, dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo, nepilnamečio A. P. M. gyvenamąją vietą nustatė su paskirtu laikinuoju globėju, tai yra pareiškėja.
2. Suinteresuotas asmuo E. M. 2024 m. gegužės 29 d. teismui pateikė 2021 m. rugsėjo 16 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, kuria E. M. neatlygintinai perdavė savo sesers G. M. asmeninėn nuosavybėn visas E. M. nuosavybės teise priklausančias paveldėjimo teises į turtą, atsiradusį po V. M. mirties, o G. M. priėmė asmeninės nuosavybės teise jai dovanojamas paveldėjimo teises į visą turtą ir turtines teises, atsiradusias po V. M. mirties.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. birželio 5 d. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. birželio 5 d. duomenimis V. M. valstybės biudžetui neskolingas. Antstolių informacinės sistemos duomenimis Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai užvesta viena vykdomoji byla dėl 14,45 Eur išieškojimo valstybės naudai. Įstatymas nenumato konkrečių termino praleidimo priežasčių, kurios pripažintinos svarbiomis. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta aplinkybių visuma, kuri asmeniui objektyviai sukliudė per įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą. Teismui įvertinus visus byloje esančius duomenis ir manant, jog yra pagrindas pareiškimą tenkinti, neprieštarauja, kad A. P. M. prašymas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą pagal apyrašą nepilnamečio vardu išdavimo, būtų patenkintas. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
4. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro notarė S. B. 2024 m. gegužės 29 d. informavo teismą, jog teismo posėdyje nedalyvaus, su pareiškimu sutinka, prašo bylą išnagrinėti pagal byloje esančius įrodymus, pateiktus dokumentus bei bylos faktines aplinkybes.
5. Suinteresuoti asmenys G. M. ir L. M. atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 19 d. nutartimi tenkino pareiškėjos pareiškimą iš dalies, atnaujino įpėdiniui A. P. M., kurį atstovauja pareiškėja, praleistą įstatymų nustatytą trejų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po tėvo V. M. mirties (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad A. P. M. atstovai pagal įstatymą turi teisę per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl A. P. M. priklausančio palikimo dalies priėmimo į notarą pagal V. M., mirusio (duomenys neskelbtini), paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą, kitoje dalyje pareiškimo netenkino, priteisė iš pareiškėjos Lietuvos valstybei 12,28 Eur teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
7. Dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad nepilnametis vaikas A. P. M. yra V. M. mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus ir turi teisę į jo palikimą. Nustatė, kad 2024 m. gegužės 23 d. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad duomenų apie V. M. sudarytą testamentą registre nėra. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-346-869/2024, A. P. M. motinai L. M. laikinai apribojo motinos valdžią nepilnamečių vaikų A. P. M. bei A. M. atžvilgiu, o laikinuoju globėju paskirta pareiškėja labdaros ir paramos fondo SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija. Sprendimas įsiteisėjo 2024 m. balandžio 16 d.
8. Dėl palikimo priėmimo teismas nurodė, kad A. P. M. negalėjo priimti palikimo dėl objektyvių priežasčių nes yra nepilnametis, o vaiko motina dėl leidimo priimti palikimą į teismą nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, jog yra objektyvios priežastys atnaujinti terminą priimti palikimą pagal turto apyrašą, tačiau atmetė pareiškėjos prašymo dalį išduoti pareiškėjai leidimą priimti palikimą pagal turto apyrašą A. P. M. vardu. Nurodė, kad būtent notaras Notariato įstatymo nustatyta tvarka įvertins, ar jį sudarius (turto aprašą) bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga, taip pat jis įvertins ir dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą (toks priėmimo būdas susijęs su papildomomis išlaidomis ir nėra imperatyvus, dėl jo paprastai sprendžiama, kai nėra galimybės įsitikinti, jog paveldimų skolų nėra arba kad jos yra akivaizdžiai mažesnės už paveldimą turtą) reikalingumą.
9. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas nurodė, kad byloje susidarė 12,28 Eur išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentu įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-386/1K-411 redakcija) nustatytą minimalią (8 Eur) Lietuvos valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) teismas nutarė šias išlaidas priteisti iš pareiškėjos Lietuvos valstybės naudai.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atskirojo skundo argumentai:
6.1 Teismas 2024 m. gegužės 23 d. rezoliucija savo nuožiūra suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukė L. M. (nepilnamečio vaiko A. P. M. motiną). Teigia, kad nepilnamečio vaiko motinai yra laikinai apribota motinos valdžia, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 4 dalis reglamentuota, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Mano, kad teismas neturėjo pagrindo minėto asmens įtraukti į bylą, teigia, kad bylos baigtis neturi įtakos jos teisėms ir pareigoms, kadangi jos šiuo metu yra apribotos. Teigia, kad bylinėjimosi (pašto išlaidos) susidarė dėl paties teismo iniciatyvos, be kita ko, siunčiam dokumentus asmeniui, kuris neturėjo būti įtrauktas į bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
9. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas nurodo, kad teismas į bylos nagrinėjimą savo iniciatyva įtraukė A. P. M. motiną L. M., kuriai siunčiant procesinius dokumentus ir susidarė 12,28 Eur teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Teigia, kad suinteresuotam asmeniui L. M. yra laikinai apribota tėvų valdžia įsiteisėjusiu teismo sprendimu, dėl ko jai buvo sustabdytos teisės, pagrįstos giminyste, mano, kad bylos baigtis neturi įtakos jos teisėms ir pareigoms.
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateiktu pareiškimu suformulavo du reikalavimus - atnaujinti terminą priimti palikimą pagal turto apyrašą įpėdinio nepilnamečio vaiko A. P. M. atžvilgiu ir išduoti leidimą priimti palikimą pagal turto apyrašą A. P. M. vardu. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas pareiškėjos pareiškimo klausimą 2024 m. gegužės 23 d. rezoliucija taip pat į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu įtraukė L. M., kuri yra nepilnamečio vaiko A. P. M. motina.
11. Atsižvelgiant į tai, jog vienas iš apeliantės pareikštų reikalavimų buvo išduoti leidimą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, pirmiausia pažymėtina, kad išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas. Tai viena iš nepilnamečio vaiko paveldėjimo teisės įgyvendinimo teisminės kontrolės formų. Remiantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Kaip yra pažymėjęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) vienoje iš nagrinėtų bylų (L. prieš Rusiją), susijusioje su nepilnamečio savininko geriausių interesų užtikrinimu, įstatymu nustatyta teismo leidimų sistema nereiškia tėvų gebėjimo veikti geriausiais vaiko interesais ar valdyti šeimos biudžetą efektyviausiu būdu kvestionavimo. Pagrindinis nacionalinių valdžios institucijų rūpestis – maksimaliai apsaugoti vaiko turtinius interesus tol, kol jis suaugs ir galės pats tvarkyti savo turtą.
12. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl teismo leidimo priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą išdavimo, turi ex officio patikrinti, ar nėra uzufrukto pasibaigimo pagrindų, išvardytų CK 3.191 straipsnyje, įvertinti įrodymus, ar leidimas priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo keliamas klausimas dėl CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, kuriame nurodyta, jog tėvai neturi teisės priimti palikimo (ar atsisakyti jį priimti), neginčijant faktinės aplinkybės, jog vaiko motina į notarą dėl paveldėjimo nepilnamečio vaiko nesikreipė, atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, į poreikį visapusiškai išnagrinėti bylai reikšmingas faktines bei teisines aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais jog L. M. nepagrįstai buvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, nepaisant to, jog įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-346-869/2024 jai buvo laikinai apribota tėvų valdžia.
13. Pirmiausia teismo iniciatyva įtrauktam suinteresuotam asmeniui (vaiko motinai L. M.), bylos nagrinėjimo metu buvo sudarytos galimybės paaiškinti reikšmingas aplinkybes dėl palikimo (ne) priėmimo aplinkybių, mirus vaiko tėvui V. M., kadangi kaip minėta nutarties 11-12 punktuose, nagrinėjamas klausimas yra susijęs išimtinai nepilnamečio vaiko teisėmis ir interesais, dėl ko teismas privalo imtis visų priemonių tinkamai išnagrinėti byloje keliamą klausimą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, rinkti įrodymus, antra, pažymėtina, jog L. M. į bylos nagrinėjimą buvo įtrauka 2024 m. gegužės 23 d. rezoliucija ir apeliantė iki bylos nagrinėjimo metu nereiškė prašymo pašalinti minėtą asmenį iš bylos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju atsižvelgiant į nagrinėtos bylos pobūdį, į tai, kad nagrinėjamas klausimas yra išimtinai susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais jog L. M. į bylos nagrinėjimą buvo įtraukta nepagrįstai, be kita ko pažymint jog CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte taip pat tiesiogiai nenustato teisės globėjui išduoti teismo leidimą, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-24893-925/2024 dėl notarės veiksmų, atsisakant atlikti notarinį veiksmą dėl nepilnamečio vaiko palikimo priėmimo, veikiant apeliantei.
14. Pažymėtina, jog apeliantė ginčija ta teismo nutarties dalį, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos byloje, tai yra iš jos priteistos 12,28 Eur pašto išlaidos (CPK 92 – 96 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos faktines aplinkybes, išlaidų susidarymo priežastingumą, apeliantės elgesį proceso metu, be kita ko ir į bylos materialųjį rezultatą (CPK 96 straipsnio 4 dalis) sutinka su apeliante, jog bylinėjimosi (pašto išlaidos) priteistos iš apeliantės nepagrįstai. Pirmiausia – pirmosios instancijos teismas visa apimtimi (tai yra 100 procentų) 12,28 Eur pašto išlaidas priteisė iš apeliantės, kurios pareiškimas iš dalies buvo patenkintas, tai yra atnaujintas terminas įpėdiniui, A. P. M., kurį atstovavo apeliantė, praleistą įstatymų nustatytą trejų mėnesių terminą priimti palikimą, dėl ko apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šias išlaidas apeliantė privalo atlyginti visa apimtimi (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
15. Kita vertus, pažymėtina, jog proceso metu patirtų išlaidų paskirstymas negali būti mechaniškas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas negali būti mechaniškas, o yra nulemtas šio teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslo ir proporcingumo tarp siekiamo tikslo ir pasekmių vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023).
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šioje byloje susiklostė tokia situacija jog apeliantė, nepilnametį vaiką globojusį asmenį, sąžiningai naudodamasi procesinėmis teisėmis, atstovaudama ir gindama nepilnamečio vaiko interesus kreipėsi į teismą, turint tikslą atnaujinti nepilnamečiui vaikui terminą priimti palikimą po jo tėvo mirties, tačiau faktiškai įgyvendindama šias teises atsižvelgiant į bylos materialųjį rezultatą patyrė išlaidas, kurios yra susijusios su teismo iniciatyva įtraukto suinteresuoto asmens, kuriam buvo siunčiami procesiniai dokumentai pašto išlaidomis, be kita ko pažymint, jog nenustatyta, jog apeliantė tiek teikdama pareiškimą, tiek ir jos nagrinėjimo metu būtų piktnaudžiavusi procesinėmis teisėmis. Toks teismo vertinimu išlaidų paskirstymas, nėra teisingas šios nutarties 15 punkte nurodytais motyvais.
17. Kita vertus, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma reglamentuojama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“. Nuo 2024 m. sausio 1 d. šiame įsakyme nustatyta 8 Eur minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma. Nagrinėjamu atveju apeliantės pareiškimas buvo patenkintas iš dalies, todėl negalima teigti jog apeliantė turi prievolę atlyginti visas patirtas 12,26 Eur pašto išlaidas. Atsižvelgiant į apeliantės pareiškimo patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, darytina išvada, jog iš apeliantės priteistina suma sudarytų 6,14 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. minėtame įsakyme nustatyta 8 Eur minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų panaikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
18. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
Dėl procesinės bylos baigties
19. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą netinkamai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, proceso teisės normas, dėl ko nutariama atskirojo skundo reikalavimus tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, tai yra iš apeliantės priteista 12,26 Eur pašto išlaidos valstybės naudai (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti.