Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

2011-01-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-126-121/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2011-01-17
Bylos Nr.
II-126-121/2011
Teisminio proceso Nr.
4-61-3-01617-2010-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nijolė Šidagienė
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla Nr. II-126-121/2011Bylos proceso Nr. 4-61-3-01617-2010-2
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2, 52.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARIMASVilnius 2011 m. sausio 17d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (pareiškėjo) A. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Vilniaus rajono policijos komisariato (RPK) nutarimo administracinio teisės pažeidimo (ATP) byloje panaikinimo (ATP protokolą surašiusi institucija – Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos (KPV) Kelių patrulių rinktinė (KPR)), ir

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

Vilniaus AVPK KPV KPR įgaliotas pareigūnas A. K. 2010-10-05 surašė ATP protokolą Nr. F 523869 už tai, kad šis 2010-10-05, 14.45 val., Kauno-Švitrigailos gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo ir pravažiavo reguliuojamą sankryžą, degant draudžiamam šviesoforo signalui, ir tuo savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 78.11 punkto reikalavimus (b.l.9-10).

Vilniaus AVPK Vilniaus RPK (toliau - institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, Institucija) 2010-11-03 nutarimu Nr. F 523869 už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 124¹ str. 1 dalyje, padarymą A. K. skyrė 150 litų baudą (b.l.8).

Šalies argumentai

A. K. prašo panaikinti Vilniaus AVPK Vilniaus RPK nutarimą ir, jo veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, ATP bylą pagal protokolą Nr. F523869 nutraukti. Pareiškėjas nesutinka su kaltinimu, kad, vairuodamas automobilį, pažeidė KET 78.11 punkto reikalavimus, t.y. įvažiavo į sankryžą ir sankryžoje pasuko į kairę, degant draudžiamam šviesoforo signalui. Paaiškina, kad, artėdamas prie šviesoforu reguliuojamos Kauno-Švitrigailos g. sankryžos Kauno gatve nuo stoties pusės, jis matė jo važiavimo kryptimi degantį pagrindinį žalią šviesoforo signalą ir papildomoje sekcijoje degantį žalią šviesoforo signalą su rodykle į kairę. Tai matydamas, pareiškėjas važiavo toliau link važiuojamųjų dalių sankirtos, numatyta važiavimo kryptimi, trečia eismo juosta. Privažiavus sankryžą, šviesofore pagrindinis žalios šviesos signalas pradėjo mirksėti ir, jau mirksint šiam signalui, po vieno karto, pradėjo mirksėti papildomos sekcijos žalias šviesoforo signalas, leidžiantis sankryžoje sukti į kairę. Tai matydamas ir jau įvažiuodamas į važiuojamųjų dalių sankirtą, pareiškėjas tęsė važiavimą, nes KET 78.3 punktas nurodo, kad „žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus bus įjungtas draudžiamasis signalas''. A. K. įvažiavus į važiuojamųjų dalių sankirtą, šviesofore įsijungė pagrindinis geltonas signalas, tačiau papildoma sekcija su žalia rodykle dar mirksėjo. A. K. važiuojant sankryžos viduriu ir įvažiavus į Kauno g. priešingos krypties eismo juostą, papildomos sekcijos rodyklė užgeso, o šviesofore įsijungė raudonas signalas. Pagal KET 166 punktą vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos. Tad pareiškėjas daro išvadą, kad jis turėjo teisę baigti pradėtą manevrą, degant bet kuriam draudžiamam šviesoforo signalui, ką jis ir padarė. A. K. sustabdę policijos pareigūnai paaiškino, kad matė, kaip jis į sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui, su kuo pareiškėjas iškart nesutiko ir pasiūlė vietoje peržiūrėti šviesoforo veikimo ciklus, tačiau pareigūnai tai daryti atsisakė, pažeisdami ATPK 256 str. 1 dalies reikalavimus. Be to, prie ATP protokolo nebuvo pridėti jokie objektyvūs vaizdo ar kiti įrodymai, kurie patvirtintų arba paneigtų KET pažeidimą. Policijos pareigūnas prie ATP bylos pridėjo tarnybinį pranešimą, kuriuo konstatavo, kad pareiškėjas į šviesoforu reguliuojamą sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui, o tai prieštarauja jam pareikštam kaltinimui pažeidus KET 78.11 punkto reikalavimus. Be to, pareigūnas tarnybiniame pranešime pateikė pažeidimo stebėjimo schemą, kurioje nurodė, kad pažeidimą stebėjo priešingoje sankryžos pusėje, tarnybiniam automobiliui esant trečioje eismo juostoje. Todėl akivaizdu, kad pareigūnai negalėjo matyti A. K. važiavimo kryptimi veikiančio šviesoforo signalų, o apie pažeidimą sprendė tik pagal jų važiavimo kryptimi veikiančius šviesoforų signalus, todėl, fiksuodami tariamai padarytą KET pažeidimą, galėjo sąžiningai klysti.

Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 256 str. 2 dalimi, Vilniaus RPK policijos pareigūnui, nagrinėjusiam bylą, pateikė vaizdo įrašą su įrašytais Kauno-Švitrigailos g. (važiavimo kryptimi nuo stoties) sankryžoje veikiančių šviesoforo ciklais, prašydamas prieš bylos nagrinėjimą įvertinti pateiktus vaizdo įrodymus ir į juos atsižvelgti nagrinėjant bylą. Tačiau pareigūnas dėl pateikto vaizdo įrašo tik žodžiu pasisakė, kad tai nebus vertinama kaip įrodymas, tačiau nutarime apie tai nepasisakė. Nagrinėjant bylą, nebuvo papildomai surinkti įrodymai, galintys neabejotinai patvirtinti pareiškėjui inkriminuotus KET pažeidimus. Nutarimas yra visiškai nemotyvuotas, nenurodyti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo padarytą priešingą teisei veiką (padarytą KET pažeidimą). ATPK 286 str. 1 ir 2 dalyse numatyta, kad, išnagrinėjęs ATP bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą, kuriame turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2010-04-12 nutartis Nr. N-575-4309/2010). Pareigūnas, priimdamas nutarimą, nesivadovavo ATPK 284 str. 1 dalimi (LVAT 2008-12-19 nutartis Nr. N-756-1363/2008). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ATP bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti ATP protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (LVAT 2010-09-10 nutartis Nr. N-63-5437/2010). Pareigūnas, nagrinėdamas administracinę bylą, vadovavosi tik ATP protokolu ir pareigūno tarnybiniu pranešimu, visiškai nerinko, netyrė ir ignoravo pareiškėjo pateiktus įrodymus su vaizdo įrašais ir pasisakymus dėl byloje nesurinktų objektyvių įrodymų, kurie padėtų objektyviai ir nešališkai išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas ir ar pareiškėjas trauktinas administracinėn atsakomybėn (b.l.1-3).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn už padarymą veikos, įtvirtintos ATPK 124¹ str. 1 dalyje, inter alia nustatančioje, kad važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių.

Šis pažeidimas Institucijos buvo susietas priežastiniu ryšiu su KET 78.11 punkto, nustatančio, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; jeigu signale yra juodo kontūro rodyklės, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui, reikalavimų pažeidimu.

Institucija skundžiamą nutarimą grindė tokiais įrodymais:

1) eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota, kad automobilis BMW (schemoje pažymėtas Nr.1) iš pradžių stovi Kauno gatvėje su jos sankirta su Švitrigailos gatve, trečioje eismo juostoje. Automobilis BMW, Kauno-Švitrigailos gatvių sankryžoje sukdamas į kairę, įvažiavo į Švitrigailos gatvę. Greta BMW automobilio antroje eismo juostoje parodytas automobilis (schemoje - Nr.3), kuris sustojo, neįvažiavęs į sankryžą. Policijos pareigūnų tarnybinis automobilis (schemoje - Nr.2) iš pradžių stovėjo priešais automobilį BMW, už Švitrigailos ir Kauno gatvių sankirtos, Kauno gatvėje, trečioje eismo juostoje, kuri skirta posūkiui į kairę, ir suko į dešinę, į Švitrigailos gatvę (b.l.13a);

2) Vilniaus AVPK KPV KPR 1 kuopos 1 būrio patrulio S. J. 2010-10-05 tarnybiniu pranešimu, kad, jam dirbant kartu su patruliu R. B. 3c sektoriuje, jie vyko į maršrutą. Sustojo Kauno-Švitrigailos gatvių sankryžoje ir laukė leidžiamo šviesoforo signalo. Jie stebėjo sankryžą, kaip vairuotojai vykdo šviesoforo reikalavimus. Jie pastebėjo, kaip Kauno g. nuo stoties pusės važiuojantys automobiliai stoja, esant geltonam šviesoforo signalui. Tik trečia eismo juosta, skirta sukti į kairę, didindamas greitį, įvažiavo automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pastebėję, kad greta važiavę automobiliai sustoja, o BMW, degant raudonai šviesai, važiuoja į sankryžą, pareigūnai įjungė švyturėlius ir privažiavo prie BMW automobilio.

Pareigūnams garsiniu signalu ir per garsiakalbį keletą kartų teko sakyti, kol vairuotojas nusprendė sustoti. Priėjus, vairuotojui buvo prisistatyta ir paaiškinta, kad padarytas pažeidimas. A. K. su padarytu pažeidimu nesutiko, ginčijosi, aiškindamas, kad be akinių nieko nemato. Supažindinus vairuotoją su ATP protokolu, jis pasakė, kad tai nesąmonė, jis jokio pažeidimo nepadarė, o pareigūnai prie jo kabinėjasi, neturėdami, ką daryti, kad jam gali padėti bet koks vyresnis pareigūnas, o tai, kad pareigūnai jį nubaudė, atsilieps jų tarnybai. Protokolo kopija buvo įteikta, apie bylos nagrinėjimą vairuotojas supažindintas (b.l.13);

3) A. K. 2010-10-26 paaiškinimu, kad 2010 m. spalio 5 d., apie 14 val. 40 min., ATP protokole nurodytoje sankryžoje (prie „Spartos" fabriko) jis suko į kairę. Važiuojant link sankryžos, automobilio greitis nebuvo didelis, nes šviesofore tuo metu degė žalia šviesa. Likus apie 10 metrų, užsidegė papildoma rodyklė pasukti į kairę, todėl jis, didindamas greitį, pasuko į kairę. Šioje vietoje žalia šviesa su papildoma rodykle dega gana trumpai. A. K. į sankryžą įvažiavo degant papildomai rodyklei pasukti į kairę. A. K. įvažiavus į sankryžą, žalia šviesoforo šviesa mirktelėjo, o papildoma rodyklė dar degė. Pravažiavus daugiau negu pusę sankryžos, užsidegė geltona šviesoforo šviesa, bet papildoma rodyklė pasukti į kairę dar kurį laiką mirksėjo, todėl pagal KET 204 str. A. K. privalėjo išvažiuoti iš sankryžos, ką ir padarė. Baigdamas išvažiuoti, jis pastebėjo iš priešingos jam pusės staigiai pasukusį policijos automobilį, kuris iki tol antras eilėje stovėjo kairėje eismo juostoje. A. K. išgirdo nurodymą sustoti. Sustojus vienas iš pareigūnų prisistatė ir pareikalavo A. K. dokumentų, kuriuos jis pateikė ir paklausė, kodėl jį sustabdė. Pareigūnas A. K. grubiai atsakė: „kaip čia važinėji". Po to kitas pareigūnas A. K. iš tarnybinio automobilio atnešė jau surašytą protokolą, neva jis įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam signalui. A. K. 2010 m. spalio 22 d. susipažino su visa medžiaga, perskaitė ir tarnybinį pranešimą, kuriame apie techninių priemonių panaudojimą fiksuojant pažeidimą nerado nė žodžio. Siekdamas apsiginti, A. K. specialiai nuvažiavo stebėti šviesoforo signalų perjungimo ir nustatė, kad papildoma žalia rodyklė pasukti į kairę paskutinį impulsą kartoja kartu su geltona šviesa. A. K. nufilmavo ir CD pridėjo prie paaiškinimo. Protokole aprašyto įvykio metu jis ryškiai matė šviesoforo signalus. Policijos ekipažas stovėjo ne jam už nugaros, o priešingoje sankryžos pusėje ir todėl jie niekaip negalėjo matyti, kaip A. K. įvažiavo į sankryžą. A. K. paprašė pridėti šį paaiškinimą kartu su schema ir CD prie nagrinėjamos medžiagos (b.l.14);

4) CD, kurioje užfiksuota Kauno-Švitrigailos gatvių sankryža (b.l.16);

5) ATP protokolu, kuriame įrašytas A. K. paaiškinimas, kad jis pasuko į kairę pagal taisykles, degant rodyklei, kuri užgeso baigiant manevrą (b.l.9-10).

Teisme liudytojais buvo apklausti Vilniaus AVPK KPV KPR 1 kuopos 1 būrio patruliai S. J. ir V. B., užfiksavę pažeidimą. Abu pareigūnai teigė, kad pareiškėjo iki pažeidimo užfiksavimo nepažinojo nei kaip pareigūnai, nei kaip privatūs asmenys ir jokių motyvų jį apkalbėti neturi, vykdė tarnybą.

V. B. parodė, jog vyko į maršrutą Kauno gatve link stoties, prieš šios gatvės sankirtą su Švitrigailos gatve sustojo 3-je eismo juostoje antri už kito automobilio, nes turėjo sukti į kairę. Jų tarnybiniam automobiliui privažiavus, tas kitas automobilis jau stovėjo prieš sankryžą, nes papildoma rodyklė, leidžianti posūkį į kairę jau nebedegė, pagrindinė šviesoforo spalva degė raudona. Kadangi pareiškėjo automobilis buvo sustojęs priešpriešiais, o abu šviesoforai dirba sinchroniškai, pareiškėjui, irgi sukusiam į kairę, tuo momentu papildoma rodyklė irgi turėjo būti užgesusi.

S. J. parodė, jog, privažiuodami Kauno gatve sankryžą su Švitrigailos gatve, matė, kad šviesofore užsidegusi raudona spalva, o pareiškėjas nestoja ir daro kairį posūkį. Teigė, kad, kai pareiškėjas kirto „stop“ liniją, jam jau degė raudona šviesa.

Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, užfiksavęs šviesoforo, reguliavusio eismą Kauno-Švitrigailos gatvių sankryžoje (važiuojant nuo stoties) veikimą. Šiame įraše matyti, kad eismas iki sankryžos vyksta trimis eismo juostomis, iš jų trečioji - skirta tik posūkiui į kairę, posūkio į kairę režimas reguliuojamas papildoma šviesoforo sekcija (rodykle į kairę). Iš pradžių gan ilgai dega raudonas šviesoforo signalas, draudžiantis eismą visomis eismo juostomis (t.y. žalia šviesa papildomoje sekcijoje nedega). Degant raudonai šviesai, automobiliai, stovintys priešpriešiais trečioje eismo juostoje, daro kairį posūkį, tai leidžia daryti išvadą, kad šviesosoforai, reguliuojantys eismą Kauno gatve nuo stoties ir link stoties, neveikia sinchroniškai. Užgesus raudonam šviesoforo signalui, labai trumpai dega geltonas signalas, užsidega žalias šviesoforo signalas, leidžiantis eismą tiesiai ir į dešinę, jam tebedegant, užsidega papildoma rodyklė, leidžianti eismą į kairę, bet beveik iš karto abi rodyklės pradeda mirksėti, užsidega geltonas šviesoforo signalas, jam užsidegus, papildoma rodyklė sumirksi tik vieną kartą; geltonas signalas dega labai trumpai, užsidega raudonas šviesoforo signalas.

Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. d. nutarimo Nr. 768 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 78.7 punktas numato, kad geltonas signalas draudžia eismą ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis.

Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl pareiškėjo įvažiavimo į sankryžą („stop“ linijos kirtimo) momento jam eismą reguliavusio šviesoforo signalo atžvilgiu. Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje esantis vaizdo įrašas nėra įrodymas to, kaip konkrečiai aptariamu atveju pareiškėjas įvažiavo į sankryžą. ATP protokole A. K. tik pažymėjo, kad įvažiavo „pagal taisykles, degant rodyklei“, skunde teismui teigia įvažiavęs degant papildomai rodyklei, o geltonas šviesoforo signalas užsidegė jam jau būnant sankryžos viduryje. Policijos pareigūnai tiek tarnybiniame pranešime, tiek teisme teigė, kad jie matė, kaip pareiškėjas į sankryžą įvažiavo jau degant raudonam šviesoforo signalui.

Pagal ATPK 256 str. 3 dalį įrodymus renka <...> pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Šioje byloje tokie įrodymai yra tik vieno iš policijos patrulių tarnybinis pranešimas ir ATP protokolas.

Teismo nuomone, įvertinus šviesoforo veikimo šioje konkrečioje sankryžoje ypatumus (tiek papildoma šviesoforo rodyklė, tiek po jos užsidegęs geltonas signalas dega labai trumpai, įvažiavimo į sankryžą momento nustatymą lemia sekundės, gi policijos pareigūnų tarnybinis automobilis stovėjo priešpriešiais ir jie negalėjo matyti, kaip veikia pareiškėjo eismą reguliavęs šviesoforas, juolab, kad jie sankryžoje prieš „stop“ liniją stovėjo antri, o abu šviesoforai veikia nesinchroniškai), negalima daryti kategorišką išvadą, jog pareiškėjas į sankryžą įvažiavo jau įsijungus geltonam ar degant raudonam šviesoforo signalui. Priešingą išvadą pareigūnai galėjo padaryti sąžiningai klysdami.

Nei Institucijos, nei teismo sprendimas negali būti paremtas abejonę keliančiais įrodymais, o visos abejonės turi būti vertinamos pažeidėjo naudai.

Įvertinus pasakytą, teismas mano, jog nėra pakankamų ir neabejotinų įrodymų buvus pažeidimo įvykį, todėl nutarimas naikintinas, byla - nutrauktina (ATPK 250 str.1p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p., 128 str., teisėja

nutarė:

skundą patenkinti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2010-11-03 nutarimą Nr. F 523869, kuriuo A. K. skirta 150 litų bauda, panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą - nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Nijolė Šidagienė