- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-16
- Bylos Nr.
- eI3-289-811/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00740-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Firma TRIO“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Firma TRIO“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Firma TRIO“ Regionų administraciniam teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) 2019-01-21 sprendimą Nr. 504 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodo, kad ji yra juridinis asmuo, tiekiantis Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius ir pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 2 straipsnio 36 ir 38 dalis, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – PATĮ) 2 straipsnio 4 ir 6 dalis bei Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – MATĮ) 2 straipsnio 10-11 dalis laikoma gamintoja/importuotoja, kuriai iš atliekų tvarkymo srityje taikomo principo „teršėjas moka“ kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas. Vadovaujasi PATĮ 7 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 5 dalies 1-2 punktais, MATĮ 5 straipsnio 6 dalimi ir teigia, kad, vykdydama įstatymų gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, 2013-2015 m. kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „Žaliasis taškas“ (toliau – Organizacija) buvo pavedusi vykdyti pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas. Organizacija laikotarpyje nuo 2013 m. iki 2015 m. organizavo pareiškėjos pakuočių atliekų tvarkymą, išdavė pareiškėjai metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (toliau – Patvirtinimai), kuriais pagal MATĮ 5 straipsnio 6 dalį buvo patvirtinta pareiškėjos teisė į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą. Pareiškėja teigia 2013-2015 m. realizavusi savo teisę į mokestinę lengvatą.
Paaiškina 2018-02-22 gavusi Departamento pranešimą, kad, Departamentui pripažinus negaliojančiais UAB „Metrail“ išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013-2015 metus, jų pagrindu Departamento direktoriaus 2018-02-22 sprendimu Nr. VR-19.3-2 (toliau – 2018-02-22 sprendimas) panaikinti Organizacijos gamintojams ir importuotojams, tuo pačiu ir pareiškėjai, išrašyti Patvirtinimai.
Atlikęs pareiškėjos patikrinimą, Departamentas 2018-12-05 patikrinimo aktu Nr. VP-48 (toliau – Patikrinimo aktas) už 2013-2015 metais išleistą į vidaus rinką metalinės pakuotės kiekį apskaičiavo mokėtiną 589,43 Eur dydžio mokestį. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 131 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja per 30 (trisdešimt) dienų pateikė atsakovui 2018-12-21 pastabas dėl Patikrinimo akto, tačiau, nepaisant pareiškėjos pateiktų pastabų, atsakovas Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą ir galutinai nustatė pareiškėjai 589,43 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis (toliau – mokestis) prievolę.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia įvykdžiusi visas teisės aktų nustatytas pareigas, Sprendimas priimtas vadovaujantis neteisėtu Patikrinimo aktu, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymi tinkamai ir laiku įvykdžiusi ATĮ ir PATĮ nustatytą pareigą apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas bei kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, t. y. sutarties su Organizacija pagrindu pagal į rinką išleidžiamą pakuočių atliekų kiekį yra finansavusi pakuočių atliekų tvarkymą, todėl jai negali kilti neigiamos pasekmės, be kita ko, pareiga sumokėti 589,43 Eur mokesčio. Aplinkybė, kad 2018-02-22 sprendimu panaikinti Organizacijos gamintojams ir importuotojams išrašyti Patvirtinimai, taip pat panaikinti UAB „Metrail“ išduoti dokumentai, nėra nei pareiškėjos, nei Organizacijos neteisėtų veiksmų ar kaltės.
Mano, kad Sprendimu pareiškėja įpareigojama antrą kartą sumokėti daug kartų didesnę sumą, nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina, kas reiškia, kad pareiškėjai skiriama sankcija (kyla atsakomybė) nesant jos kaltės. Vadovaujasi LVAT 2018-06-05 nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-407-442/2018 ir pažymi pagrįstai netikslinusi deklaracijos ir nemokėjusi 589,43 Eur mokesčio, nes pareiškėjos deklaracijos duomenys pateikimo metu buvo teisingi, šiuo metu sprendimo, kuriuo panaikinti Patvirtinimai, nėra įsigaliojęs. Pagal Organizacijos (apskundžiant 2018-02-22 sprendimo pagrindu buvusius sprendimus panaikinti UAB „Metrail“ išduotus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus) Regionų administraciniame teisme (iki 2024-01-01 – Vilniaus apygardos administracinis teismas) nagrinėjamos administracinės bylos (Nr. eI-1245-535/2017, Nr. 1-1206-815/2017, Nr. eI-1160-561/2017, Nr. eI-237-208/2017, Nr. eI-232-815/2017, Nr. eI-1363-53512017, Nr. eI-1341-463/2017, Nr. 1-1319-821/2017, Nr. 1-199-789/2017, Nr. eI-194-426/2017, Nr. eI-176-789/2017) yra sustabdytos iki įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis baudžiamoje byloje Nr. 1-2341-1053/2018 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-00069-2013-9), todėl teisme ginčijamas 2018-02-22 sprendimas negali būti pagrindu Sprendime apskaičiuoti pareiškėjai papildomus 589,43 Eur mokesčio.
Vadovaujasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad einamieji 2018 metai yra paskutiniai metai, kada pagal minėtas įstatymo nuostatas galima apskaičiuoti arba perskaičiuoti mokestį už 2013 metus. Pareiškėjai patikslinus mokesčio deklaraciją už 2013 m. ir sumokėjus mokestį, o vėliau teismams priėmus sprendimą dėl Departamento priimtų sprendimų, sąlygojusių mokestinės lengvatos praradimą, panaikinimo, pareiškėja nebeturės galimybės patikslinti mokesčio deklaracijos už 2013 m. ir susigrąžinti neteisėtai įpareigotus sumokėti mokesčius.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, nei MATĮ, nei ATĮ nereguliuoja kolektyvaus atliekų tvarkymo organizacijos gamintojams ir importuotojams išduotų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą pripažinimo išduotais neteisėtai ar panaikinimo klausimų, nenumato tokio sprendimo priėmimo pagrindų, procedūrų, tokius sprendimus galinčių priimti viešojo administravimo subjektų, todėl 2018-02-22 sprendimas pažeidžia įstatymo viršenybės (teisėtumo) principą.
Paaiškina, kad 2018-02-22 sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-05-20 įsakymu Nr. D1-359 patvirtinto Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostata (55 punktu), negaliojusia ginčo pagrindu tapusių teisinių santykių metu (pareiškėjai Patvirtinimai buvo išrašyti 2013-2015 metais ir jų pagrindu pareiškėja pateikė mokesčių už aplinkos teršimą deklaracijas už 2013-2015 metus bei pasinaudojo įstatyme numatyta mokesčio už aplinkos teršimą mokestine lengvata, o tuo laikotarpiu (metu) nebuvo jokios teisės aktų nuostatos, suteikiančios teisę regiono aplinkos apsaugos departamentams ar bet kuriai kitai institucijai panaikinti Patvirtinimus ir atitinkamai pareiškėjas teisę į mokestinę lengvatą), todėl 2018-02-22 sprendimas pažeidžia įstatymo atgal negaliojimo, teisėtų lūkesčių, teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus.
Pareiškėjos manymu, 2018-02-22 sprendimas priimtas pažeidus Aprašo IX skyriuje numatytą tvarką ir terminus. Departamentas 2013 m. atliekų tvarkytojo išduotų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų teisėtumo kontrolę turėjo teisę atlikti tik iki 2013-09-01, ir tik tada, o ne 2018-02-22, nustatęs pažeidimus, galėjo panaikinti įrodančius dokumentus. Atitinkamais terminais tai turėjo būti padaryta ir dėl 2014-2015 m. UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų kontrolės. Be to teigia, kas 2018-02-22 sprendimas priimtas į procedūras neįtraukus pareiškėjos ir pažeidus teisę būti išklausytai, dėl 2018-02-22 sprendimo pareiškėja patirs negrįžtamų neigiamų padarinių.
Atkreipia dėmesį, kad Sprendime nurodomas jo teisinis pagrindas – 2009-04-23 įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 17.2 punktas. Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarka buvo pakeista 2018-06-28 įsakymu Nr. DI-624, kuris įsigaliojo nuo 2018-07-01 (4 punktas) ir kuriuo buvo panaikintas šios tvarkos III skyrius, įskaitant ir 17.2 punktą (2.6 punktas). Vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad Sprendimas priimtas nesant teisinio pagrindo. Be to Sprendime nenurodyti argumentai ir motyvai, susiję su pareiškėjos pateiktomis pastabomis.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime nurodo su pareiškėjos skundu nesutinkantis ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad, atlikęs Organizacijos patikrinimą, Departamentas priėmė 2018-02-22 sprendimą, kuriuo neteko galios Organizacijos išrašyti Patvirtinimai apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą. Į 2018-02-22 sprendimu pripažintų neteisėtai išrašytų patvirtinimų sąrašą pateko ir pareiškėjai išduoti Patvirtinimai, todėl Departamentas 2018-02-23 raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-1497 (toliau – Raštas) pranešė pareiškėjai apie pareigą iki 2018-04-20 apsiskaičiuoti ir susimokėti mokestį. Pažymi, kad 2018-02-22 sprendimas galiojo skundžiamo Sprendimo priėmimo, galioja ir šiuo metu, todėl juo vadovaujamasi kaip administraciniu aktu, sukeliančiu teisines pasekmes.
Nurodo, kad Aplinkos ministerija 2018-03-08 raštu Nr. (9-1)-D8(E)-62 pavedė regionų aplinkos apsaugos departamentams organizuoti mokestinius patikrinimus tų regionuose esančių gamintojų ir (ar) importuotojų, kuriems skirti patvirtinimai apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą buvo panaikinti 2018-02-22 sprendimu. Aplinkos ministerija 2018-03-14 raštu Nr. (50-1)-D8-1553 rekomendavo mokestinius patikrinimus planuoti nuo 2018-04-20 – taip ir buvo padaryta.
Vadovaujasi MAĮ 66 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-04-23 įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 11-12 punktais ir teigia, kad kadangi pagal Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinės sistemos (IKS) duomenis buvo matyti, kad pareiškėja iki 2018-04-20 Rašto neįvykdė – nepatikslino mokesčio deklaracijų už 2013-2015 m., nepaskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio pagal faktinį užduoties įvykdymą, todėl, vykdydami Aplinkos ministerijos 2018-03-08 pavedimą Nr. (9-1)-D8(E)-62, Departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio pareigūnai 2018-11-05 išsiuntė pareiškėjai pranešimą Nr. 8215 apie planinį patikrinimą. Atlikus pareiškėjos patikrinimą, 2018-12-05 surašytas Patikrinimo aktas ir paskaičiuotas 589,43 Eur privalomas sumokėti mokestis. Patikrinimo aktas pareiškėjai įteiktas, užtikrinta jos teisė teikti pastabas ir pan. (MAĮ 131 straipsnis).
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-04-23 įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 7 punkte imperatyviai nustatytas mokėtinas mokestis, kuris apskaičiuojamas, kai patikrinus mokesčio mokėtoją ir (ar) atliekų tvarkytojus ir (ar) organizacijas, nurodytas ATĮ 34²² straipsnyje, pripažįstami negaliojančiais (dėl viso ar dalies juose nurodyto atliekų kiekio) mokesčio mokėtojui išrašyti dokumentai ir (ar) patvirtinimai, nurodyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-04-23 įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 14 punkte, ir mokesčių mokėtojas netikslino deklaracijos. Vadovaujasi ATĮ 34²¹ straipsnio 2 dalimi, PATĮ 7 straipsniu, ATĮ 32 straipsniu, PATĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, 3-5 dalimis ir teigia, kad pareiškėja pasirinko pakuočių gamintojų ir importuotojų nustatytas pareigas vykdyti kolektyviai ir sutartiniais pagrindais pavedė jas vykdyti Organizacijai, tačiau, pasirinkdama kolektyvų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, pareiškėja gerai žinojo apie būtent jai išliekančią pareigą MATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį, jei neįvykdys Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių, t. y. pareiškėja žinojo ir privalėjo žinoti būtent jai, kaip gamintojai ir importuotojai, teisės aktais pavestas užduotis, pareigas ir atsakomybes, įvertinti rizikas bei žinojo, kad mokestį mokėti privalėtų būtent ji, jei 2006-11-24 Vyriausybės nutarimu Nr. 1168 nustatytos užduotys nebūtų tinkamai įvykdytos. Visos pakuočių atliekos privalo būti sutvarkytos faktiškai ir pagal ATĮ reikalavimus, o ne išrašinėjami sutvarkymą liudijantys dokumentai, neįsitikinant ir neužtikrinant faktinio Vyriausybės 2006-11-24 nutarimu Nr. 1168 nustatytos užduoties įvykdymo. Vadovaujasi PATĮ 7 straipsnio 3 dalimi bei MATĮ 5 straipsnio 6 dalimi ir teigia, kad mokesčio lengvatą suteikia dokumentai, kurie įrodo faktinį atliekų sutvarkymą (PATĮ 7 straipsnio 7 dalis). Šiuo atveju dokumentai, kurių pagrindu pareiškėja grindė savo teisę į mokesčio lengvatą, panaikinti, pareiškėjos tiektos pakuotės atliekos faktiškai nebuvo sutvarkytos, todėl mokesčio lengvata netaikytina. Pareiškėjos tiektos rinkai pakuotės atliekos realiai nebuvo sutvarkytos, tačiau neteisėtai išrašytų dokumentų pagrindu buvo mėginama įrodyti priešingai. Nesant galiojančių pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų, pareiškėja privalo perskaičiuoti ir susimokėti mokestį. Be to, jei pareiškėja mano, kad Organizacija netinkamai vykdė su pareiškėja pasirašytos paslaugų sutarties sąlygas, ji turi teisę kreiptis dėl išlaidų išieškojimo iš jos regreso tvarka.
Sprendimu nėra skirta sankcija pareiškėjai, jai netaikytas mokestis padidintu tarifu ar paskaičiuoti delspinigiai – tik nurodyta sumokėti mokestį už 2013-2015 m. laikotarpį. Vadovaujasi MAĮ 67 straipsnio 2 dalimi ir teigia kad pareiškėja nepateikė duomenų, kad faktiškai tinkamai buvo sutvarkytos pakuočių atliekos ir įvykdyta Vyriausybės nustatyta užduotis, todėl jai galioja mokestinė prievolė už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį už 2013-2015 metus.
Pažymi, kad Sprendimas priimtas laikantis MAĮ nustatytų terminų ir tvarkos, vadovaujantis teisės normomis, faktiniais turimais duomenimis. Pareiškėjos veiklos patikrinimą atliko kvalifikuoti, besispecializuojantys mokesčio už aplinkos teršimą tikrinimų ir skaičiavimo srityje pareigūnai. Pažymi, kad Regionų administraciniame teisme (iki 2024-01-01 – Vilniaus apygardos administracinis teismas) nagrinėjama kita administracinė byla Nr. eI-182-764/2019, kurioje sprendžiami tiesiogiai su šia byla susiję klausimai (2018-02-22 sprendimų, kurių pasėkoje VšĮ „Žaliasis taškas“ išrašyti patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą neteko galios, teisėtumas); taip pat LVAT yra priimtas nagrinėti Seimo nario S. G. pareiškimas ištirti, ar Aprašo 53-54 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 3 daliai, 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, VAĮ 3 straipsnio 1 daliai bei bendrajam teisiniam „nėra atsakomybės be kaltės“ (lot. nulla poena sine culpa) principui.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas 2025-10-09 pateiktoje nuomonėje prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad LVAT 2025-07-02 nutartimi (toliau – LVAT 2025-07-02 nutartis) pakeitė Regionų administracinio teismo 2023-10-05 sprendimą - panaikino 2018-02-22 sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013-08-22 Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013-09-04 Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013-09-10 Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013-10-05 Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013-10-17 Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013-10-22 Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013-10-28 Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013-11-15 Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013-12-04 Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013-12-31 Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu. Kitą Regionų administracinio teismo 2023-10-05 sprendimo dalį dėl 2018-02-22 sprendimo paliko nepakeistą.
Nurodo, kad Sprendimu Departamentas patvirtino Patikrinimo aktą ir apskaičiavo pareiškėjai papildomai mokėtiną 589,43 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad Departamentas pripažino negaliojančiais UAB „Metrail“ išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013-2015 metus, jų pagrindu 2018-02-22 sprendimu buvo panaikinti organizacijos gamintojams ir importuotojams išrašyti Patvirtinimai. Vadovaujantis LVAT Nutarties 85 punktu, pareiškėjos mokesčio perskaičiavimai atlikti už 2013 metus, 2014, 2015 metų Patikrinimo aktu paskaičiuotas ir Sprendimu patvirtintas paskaičiuotas mokestis pareiškėjai nekeičiamas. Atsižvelgiant į tai, bendra perskaičiuota mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis suma už 2013-2015 metus – 559 Eur, kurią pareiškėjai privalo sumokėti už 2013-2015 metų mokestinį laikotarpį.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Organizacija atsiliepime nurodo sutinkantis su pareiškėjos skundu, prašo jį patenkint ir panaikinti Sprendimą.
Paaiškina, kad Organizacija turi pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją ir ATĮ bei PATĮ nustatyta tvarka kolektyviai organizuoja gamintojų ir importuotojų pakuočių atliekų tvarkymą. Organizacija yra pelno nesiekiantis juridinis asmuo, kurio pagrindinis veiklos tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą aplinkos apsaugos srityje, organizuojant tvarkymą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais supakuotus gaminius. Organizacija vadovaudamasis ATĮ 34²² straipsniu įgyvendina gamintojams ir importuotojams (suinteresuoto asmens dalyviams arba sutartiniais pagrindais pavedusiems organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį ATĮ nustatytų pareigų, bet netapusiems suinteresuoto asmens dalyviais) nustatytą pareigą organizuoti tvarkymą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais supakuotus gaminius. Organizacija su gamintojais ir importuotojais sudaro sutartis „Dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo“, kuriomis pastarieji paveda vykdyti jiems ATĮ nustatytas pareigas. Atitinkama sutartis buvo sudaryta ir su pareiškėja. Organizacija, įgyvendindama prisiimtas pareigas, privalo pasitelkti Aplinkos apsaugos agentūros į Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą įtrauktus atliekų tvarkytojus (toliau – Tvarkytojai). Pasibaigus kalendoriniams metams Tvarkytojai Organizacijai išrašo pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus (toliau – Įrodantys dokumentai), kuriuos trečias suinteresuotas asmuo paskirsto gamintojams ir importuotojams išrašydamas Patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą. Organizacijos išrašyti Patvirtinimai vadovaujantis PATĮ 7 straipsniu, MATĮ 5 straipsnio 6 dalimi ir Aprašu, sudaro sąlygas gamintojams ir importuotojams įvykdyti Vyriausybės nustatytas atliekų tvarkymo užduotis ir taip būti atleistiems nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
Nurodo, kad Sprendimo priėmimą sąlygojo neteisėtai priimtas 2018-02-22 sprendimas, kuriuo buvo panaikinta dalis pareiškėjai išduotuose Patvirtinimuose nurodyto sutvarkyto metalinės pakuotės atliekų kiekio.
Pažymi, kad pareiškėja yra tinkamai įvykdžiusi šią ir kitas teisės aktų numatytas pareigas sutarties su Organizacija pagrindu, t. y. pagal į rinką išleidžiamų pakuočių kiekį yra finansavusi pakuočių atliekų tvarkymą, todėl Sprendime nepagrįstai nurodoma, jog pareiškėja iki patikrinimo pradžios, neįvertinusi 2018-02-22 sprendimu panaikintos dalies Patvirtinimuose nurodyto sutvarkyto metalinės pakuotės atliekų kiekio, nepatikslino mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013-2015 m. mokestinius laikotarpius ir tokiu būdu pažeidė PATĮ 7 straipsnio 3 dalį, MATĮ 4 straipsnio 3 punktą, 5 straipsnio 6 dalį, 8 straipsnio 2 dalį ir 4 punkto reikalavimus. Pareiškėjai, tinkamai ir laiku vykdžiusiai visas pareigas, negali kilti iš to neigiamos pasekmės, be kita ko, pareiga sumokėti mokestį. Pirmiausia 2018-02-22 sprendimu, o vėliau skundžiamu Sprendimu pareiškėja įpareigojama antrą kartą mokėti daug kartų didesnę sumą už tų pačių pakuotės atliekų tvarkymą, nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina Organizacijai, nors dėl to, kad 2018-02-22 sprendimu buvo panaikinti Organizacijos išduoti patvirtinimai, o prieš tai buvo panaikinti atitinkamai atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ išduoti Įrodantys dokumentai, nėra nei pareiškėjos, nei Organizacijos kaltės. Organizacija įprastinėmis sutarčių vykdymo kontrolės priemonėmis neturėjo galimybių pastebėti UAB „Metrail“ daromų teisės pažeidimų ar net nusikalstamų schemų. Aplinkos ministerijos institucijos atsakingos tiek už atliekų tvarkytojų įtraukimą į turinčių teisę išduoti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą, tiek už periodinę (kasmetinę) paties atliekų tvarkytojo ir jo išduotų įrodančių dokumentų išdavimo kontrolę, todėl Organizacija, tiek skelbdama konkursą tvarkytojui parinkti, tiek sudarydama sutartį, tiek sutarties vykdymo metu neturėjo jokių prielaidų nepasitikėti valstybės institucijų patikrintu ir periodiškai tikrinamu atliekų tvarkytoju. Taigi, 2018-02-22 sprendimu ir skundžiamu Sprendimu pareiškėjai yra skiriama sankcija nesant jos kaltės. Kadangi pareiškėja tinkamai vykdė savo pareigas, mokestinė lengvata jai buvo pritaikyta pagrįstai ir pagal teisės aktų reikalavimus, todėl ji negali būti panaikinta 2018-02-22 sprendimu ir skundžiamu Sprendimu. Pareiškėja netikslino deklaracijos ir nemokėjo mokesčio, kadangi jos nurodyti deklaracijos duomenys pateikimo metu buvo teisingi, o šiuo metu taip pat dar nėra galutinio ir neginčijamo sprendimo, kuriuo yra panaikinti Patvirtinimai.
Organizacija mano, kad 2018-02-22 sprendimas nepagrįstas, todėl naikintinas ir dėsto nesutikimo su 2018-02-22 sprendimu argumentus.
Nurodo, kad skundžiamame Sprendime nurodoma, jog vadovaujantis MATĮ 9 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008-07-09 įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punkto nuostatomis apskaičiuota nesumokėta mokėtino mokesčio dalis yra 589,43 Eur. Pažymi, kad MATĮ 9 straipsnio 1 dalis nesuteikia teisės Aplinkos ministerijai (ar jos įgaliotai institucijai) nustatyti mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos panaikinimo tvarką ir panaikinti mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos. Be to teigia, kad Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punkto redakcija, numatanti, kaip apskaičiuojamas mokėtinas mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, kai panaikinami mokesčio mokėtojui išrašyti dokumentai ir (ar) patvirtinimai, įsigaliojo tik 2018-04-13, tokio teisinio reglamentavimo nebuvo ne tik mokestiniais laikotarpiais, už kuriuos prašoma sumokėti mokestį, bet ir tuomet, kai buvo panaikinti Organizacijos išduoti Patvirtinimai. Todėl panaikinti Patvirtinimai buvo išrašyti tokiu metu, kai nei įstatyminės, nei poįstatyminės teisės normos nenumatė gamintojų ir importuotojų pareigos mokėti mokestį, kai pasinaudojus mokestine lengvata, panaikinami trečiojo suinteresuoto asmens išrašyti dokumentai. Pareiškėja, teikdama mokesčio deklaracijas 2014-2016 m. už 2013-2015 m. mokestinius laikotarpius, disponavo visais dokumentais, patvirtinančiais pakuotės atliekų sutvarkymą, įstatyme nėra nustatyta galimybė panaikinti mokesčio lengvatą patvirtinančius dokumentus, kuriais buvo pasinaudota, atitinkamai panaikinant mokesčio lengvatą, kuria buvo pasinaudota, todėl Sprendimu nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėja netinkamai vykdė savo pareigas – visos pareigos buvo įvykdytos laiku, o MATĮ 5 straipsnio 6 punktas, 8 straipsnio 2 ir 4 dalys, 9 straipsnio 1 dalis ar Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 p. nesukuria pagrindo pareiškėjai mokėti mokesčio už aplinkos teršimą už 2013-2015 m. mokestinį laikotarpį.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovės palaikė atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
nagrinėjant bylą nustatyta, kad Departamentas 2018-02-22 sprendimu panaikino Organizacijos, be kita ko, ir pareiškėjai išrašytus Patvirtinimus. Dėl 2018-02-22 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo Regionų administraciniame teisme (iki 2024-01-01 – Vilniaus apygardos administracinis teismas) buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-37-764/2023, kurioje 2023-10-05 sprendimu Organizacijos skundas atmestas. LVAT 2025-07-02 nutartimi Regionų administracinio teismo (iki 2024-01-01 – Vilniaus apygardos administracinis teismas) 2023-10-05 sprendimas pakeistas - panaikinta 2018-02-22 sprendimo dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto Patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013-08-22 Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013-09-04 Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013-09-10 Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013-10-05 Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013-10-17 Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013-10-22 Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013-10-28 Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013-11-15 Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013-12-04 Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013-12-31 Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu. Likusi Regionų administracinio teismo (iki 2024-01-01 – Vilniaus apygardos administracinis teismas) 2023-10-05 sprendimo dalis dėl 2018-02-22 sprendimo palikta nepakeista.
Departamentas 2018-02-23 Raštu pranešė pareiškėjai apie prievolę apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už 2013-2015 m. mokestinius laikotarpius netekus galios Patvirtinimams.
Departamentas 2018-12-05 Patikrinimo akte, be kita ko, nurodė, kad pareiškėja 2013-2015 m. pagal faktinius duomenis išleido į Lietuvos Respublikos vidaus rinką gaminiais pripildytos apmokestinamųjų metalinių pakuočių ir pateikė VMI mokesčio deklaracijas už 2013-2015 metų mokestinius laikotarpius, kaip tai reglamentuota MATĮ. Nuslėpto Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektos metalinės pakuotės kiekio 2013-2015 metais nenustatyta. Pareiškėja, 2013-2015 metais kolektyviai vykdydama gamintojų ir importuotojų pareigas ir Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų perdirbimo užduotis, iš Organizacijos gavo Patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą, todėl buvo atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų metalinių pakuočių atliekomis už perdirbtą pakuočių atliekų kiekį, kaip tai reglamentuota MATĮ 5 straipsnio 6 dalyje. Tačiau Departamentui pripažinus negaliojančiais UAB „Metrail“ išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013-2015 metus, jų pagrindu 2018-02-22 sprendimu buvo panaikinti licencijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams išrašyti Patvirtinimai. Gamintojams ir importuotojams buvo išsiųsti pranešimai su prašymu patikslinti mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijas iki 2018-04-20 bei susimokėti mokestį už į Lietuvos Respublikos vidaus rinką tiektas pakuotes. Departamentas nuo 2018-04-20 pradėjo gamintojų ir importuotojų, kuriems buvo panaikinti Patvirtinimai, patikrinimus. Patikrinimo akte nustatyta, kad pareiškėjos iš Organizacijos gauti Patvirtinimai už metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą 2013 m. už 0,307 t, 2014 m. už 0,086 t, 2015 m. už 0,009 t, kurie nuo 2018-02-22 sprendimo priėmimo neteko galios. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja iki 2018-04-20 nepatikslino mokesčio deklaracijos už 2013-2015 m. Todėl vadovaujantis MATĮ 6 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008-07-09 įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 4-7 punktais, už 2013-2015 m. mokestinius laikotarpius pareiškėjai apskaičiuoti 589,43 Eur mokesčio.
Pareiškėja 2018-12-21 pateiktose pastabose nurodė su Patikrinimo aktu nesutinkanti.
Departamentas skundžiamu Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą ir 589,43 Eur pareiškėjai mokėtino mokesčio.
Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos MAĮ, ATĮ, PATĮ ir MATĮ, taip pat kiti minėtų įstatymų įgyvendinamieji (poįstatyminiai) teisės aktai.
MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 straipsnio 2 dalis).
Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą.
MATĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinį patikrinimą atlieka Aplinkos ministerijos įgaliota institucija šios institucijos nustatyta tvarka, vadovaudamasi šio įstatymo ir MAĮ nuostatomis tiek, kiek tai nenumatyta šiame ir kituose įstatymuose. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu. Patikrinimo aktu įforminti mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo pažyma (MAĮ 128 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Pagal ATĮ 32 straipsnio 1 dalį ir 38 dalį, PATĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 3 dalį, MATĮ 4 straipsnio 3 dalį, gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.
Aktualios ginčui PATĮ redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatose įtvirtinta, kad gamintojų ir importuotojų pareigos yra organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.
Pagal PATĮ 7 straipsnio 5 dalį gamintojų ir importuotojų pareigos, susijusios su atliekų tvarkymo organizavimu, gali būti vykdomos individualiai (organizuodami savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, ATĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui) (1 punktas), kolektyviai (steigdami šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, jai pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas arba, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami vykdyti šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytas pareigas netapdami organizacijos dalyviais) (2 punktas) ir 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, tik pavesdami šio įstatymo 112 straipsnyje nurodytam užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui organizuoti užstato už vienkartines pakuotes sistemą (3 punktas).
Pagal PATĮ 7 straipsnio 3 dalį gamintojai ir importuotojai privalo MATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.
Aktualios ginčui MATĮ 5 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-11-24 nutarimu Nr. 1168 patvirtintų Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių (Vyriausybės 2011-12-28 nutarimo Nr. 1546 redakcija) 11 punkte nustatyta užduotis (toliau – Užduotis) – Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217, 4 priede (Aplinkos ministro 2011-05-03 įsakymo Nr. D1-368 redakcija) nurodytu R4 būdu perdirbti tokį kiekį metalinių pakuočių atliekų, kuris būtų ne mažesnis kaip 54 proc. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiektų šių pakuočių kiekio.
Pagal ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalį sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi Aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Aprašo 56 punkte numatyta, kad sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Aprašo 55 punktu, priima regiono Departamentas.
Taigi, iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog lengvatos taikymas yra siejamas su objektyvia faktine aplinkybe, kad mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas (gamintojas ar importuotojas) atitinkamu mokestiniu laikotarpiu įvykdė Užduotį, t. y. kad jis perdirbo atitinkamą metalinių pakuočių atliekų kiekį Užduotyje nurodytu būdu. MATĮ 5 straipsnio 6 dalies taikymas siejamas su realiu (faktišku) Užduoties įvykdymu, o ne šioje mokesčio įstatymo nuostatoje minimo patvirtinimo turėjimu. Kai Užduotis realiai nėra įvykdyta (įvykdyta netinkamai), vien patvirtinimas, be kita ko, atsižvelgiant į tai, jog mokestiniuose teisiniuose santykiuose pirmenybė teikiama šių santykių turiniui, o ne jų formaliai išraiškai (MAĮ 10 straipsnis), nesudaro pagrindo pripažinti, jog tenkinamos materialiosios apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos.
Pareiga įrodyti (pagrįsti), kad yra tenkinamos mokesčio įstatyme numatytos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos, tenka šia išimtimi (lengvata) siekiančiam pasinaudoti mokesčio mokėtojui. Todėl MATĮ 5 straipsnio 6 dalies taikymo tikslais būtent pareiškėja turi įrodyti, kad Užduotis ar jos dalis buvo įvykdyta, be kita ko, šiuo tikslu pateikiant duomenis (įrodymus) apie perdirbtą pakuotės atliekų kiekį.
Departamentas pripažino negaliojančiais UAB „Metrail“ išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013–2015 m., jų pagrindu 2018-02-22 sprendimu buvo panaikinti Organizacijos pareiškėjai išrašyti Patvirtinimai.
Gamintojams ir importuotojams buvo išsiųsti pranešimai su prašymu apskaičiuoti ir sumokėti mokestį (šiuo atveju pareiškėjai iki 2018-04-20). Todėl Departamentas pradėjo gamintojų ir importuotojų, kuriems buvo panaikinti patvirtinimai, patikrinimus. Pareiga mokėti mokesčius už pakuočių sutvarkymą yra reglamentuota teisės aktais, t. y. pagal PATĮ 7 straipsnio 3 dalį gamintojai ir importuotojai privalo MATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-04-23 įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 17 punkte taip pat įtvirtintas mokesčio apskaičiavimas ir sumokėjimas, kai dėl įrodančių dokumentų panaikinimo lieka neįvykdytos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys.
Kaip minėta, ginčas dėl 2018-02-22 sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo baigtas nagrinėti LVAT priėmus 2025-07-02 nutartį, kuria panaikinta 2018-02-22 sprendimo dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013-08-22 Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013-09-04 Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013-09-10 Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013-10-05 Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013-10-17 Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013-10-22 Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013-10-28 Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013-11-15 Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013-12-04 Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013-12-31 Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu – tarp jų ir dėl pareiškėjai išduoto Organizacijos patvirtinančio dokumento.
LVAT nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 pareiškėja buvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, todėl minėtoje byloje nustatyti faktai iš naujo šioje tikrinamoje administracinėje byloje neįrodinėjami (ABTĮ 57 straipsnio 2 dalis). LVAT 2025-07-02 nutartyje konstatavo, kad Departamentas turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais Organizacijos už 2013-2015 m. gamintojams ir (ar) importuotojams išrašytus pavirtinimus apie atliekų sutvarkymą, tačiau pažymėjo, jog patvirtinimai, grindžiami UAB „Metrail“ išrašytais metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą už 2013 m. įrodančiais dokumentais (dalis už 3,1592 proc. šiuose dokumentuose nurodyto atliekų kiekio) 2018-02-22 sprendimu panaikinti nepagrįstai.
Nagrinėjamuoju atveju nėra ginčo, kad Organizacijos pareiškėjai 2013-2015 m. išduoti Patvirtinimai dėl metalinės pakuotės kiekio yra pripažinti negaliojančiais. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad Užduotis už 2013-2015 m. įvykdyta, nes nepateikė duomenų (įrodymų) apie perdirbtą pakuotės atliekų kiekį. LVAT 2025-07-02 nutartimi panaikinus 2018-02-22 sprendimo dalį, Patvirtinimai, grindžiami UAB „Metrail“ išrašytais metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą už 2013 m. įrodančiais dokumentais (dalis už 3,1592 proc. šiuose dokumentuose nurodyto atliekų kiekio), yra galiojantys.
Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius, atsižvelgęs į LVAT 2025-07-02 nutartį, parengė 2025-10-09 išvadą, kurioje atliko skundžiamu Sprendimu pareiškėjai apskaičiuoto mokėtino mokesčio perskaičiavimą ir nustatė pareiškėjai sumokėti 559 Eur sumą už 2013-2015 m. mokestinį laikotarpį. Šie skaičiavimai byloje nėra ginčijami. Pareiškėja nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jos atliekos už 2013-2015 metus buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, t. y. kad ji 2013-2015 m. įvykdė metalinės pakuotės atliekų tvarkymo užduotį ir dėl to galėjo pasinaudoti mokesčio lengvata, nenurodė argumentų dėl perskaičiuoto mokesčio, iš esmės susijusio su 2013 m., pagrįstumo, taikyto metodo, apskaičiuojant nesutvarkytų pareiškėjos priduotų metalinių pakuočių kiekį, skunde nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, iš kurių būtų galima konstatuoti, kad jai apskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir/ar jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad 559 Eur mokestis už 2013-2015 m., turint omenyje ir atliktą perskaičiavimą, pagrįstas prie rašytinio paaiškinimo pridėtais duomenimis ir skaičiavimais, todėl nėra pagrindo juo abejoti. Sprendimas keistinas atsižvelgiant į mokesčio perskaičiavimą už 2013 m., t. y. Sprendime patvirtinta pareiškėjai už 2013-2015 m. sumokėti 589,43 Eur mokesčio suma keistina, ją sumažinant iki 559 Eur.
Pareiškėjai neįrodžius, kad realiai (faktiškai) sutvarkė atitinkamą kiekį atliekų, ji negalėjo pasinaudoti ir mokesčio lengvata. Pasirinkimas kolektyvine tvarka tvarkyti atliekas neatleidžia pakuotės gamintojų ir importuotojų nuo jiems teisės aktuose keliamų pareigų. Už prievolę sumokėti mokestį atsakingas mokesčių mokėtojas, šiuo atveju – pareiškėja, todėl tarp UAB „Metrail“, Organizacijos ir pareiškėjos susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai šiuo atveju nėra reikšmingi. Priešingai, nei teigia pareiškėja, Sprendimu jai paskirta ne sankcija, o apskaičiuotas mokėtinas mokestis už 2013 m. likusias nesutvarkytas pakuotes. Mokesčio sumokėjimas yra pareiga, kuri nevertinama mokesčių mokėtojo kaltės ar nekaltumo aspektu.
Kaip minėta, LVAT 2025-07-02 nutartimi išnagrinėjo ginčą dėl 2018-02-22 sprendimo, todėl atmestini pareiškėjos skundo argumentai, kad Sprendimas yra neteisėtas, nes jis priimtas neteisėto 2018-02-22 sprendimo pagrindu bei nėra galutinio ir neginčijamo teismo sprendimo, kuriuo yra panaikinti Patvirtinimai.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-04-23 įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 17.2 papunktyje (redakcija galiojusi nuo 2017-01-05 iki 2018-07-01) įtvirtinta, kad dalyvaujantis (-ys) Organizacijos veikloje, jos nustatyta tvarka nevykdantis (-ys) atliekų tvarkymo užduoties, dėl pažymos (dėl viso pažymoje nurodyto (perdirbtų) panaudotų atliekų kiekio ar jo dalies) pripažinimo negaliojančia turi apskaičiuoti privalomą sumokėti mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis sumą ir ją sumokėti. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-04-23 įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo redakcija, galiojanti nuo 2018-07-01, panaikintas 17.2 papunktis. Taigi, iki 2018-07-01 galiojusi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-04-23 įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo redakcija iš esmės nustatė, kad, neįvykdžius Užduoties, turi būti mokamas mokestis. Skundžiamas Sprendimas priimtas 2018-10-18, todėl turi būti taikoma Sprendimo priėmimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-04-23 įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo redakcija, t. y. nuo 2018-07-01. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos argumentu, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis ginčo laikotarpiu negaliojančiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-04-23 įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 17.2 papunkčiu. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimą, kadangi iš esmės tokia pati nuostata, jog, neįvykdžius Užduoties, mokamas mokestis, nustatyta PATĮ 7 straipsnio 3 dalyje, t. y. gamintojai ir importuotojai privalo MATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Departamentas Sprendime padarė iš esmės formalią klaidą, kuri nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 1 ir 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Firma TRIO“ skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019-01-21 sprendimą Nr. 504 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, sumažinant pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Firma TRIO“ už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013-2015 metus patvirtintą 589,43 Eur mokesčio sumą iki 559 Eur (penki šimtai penkiasdešimt devyni eurai) sumos.
Likusią pareiškėjos skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą