Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-02-08 · Administracinė byla Nr. AS-30-789/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-08
Bylos Nr.
AS-30-789/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04275-2022-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
Teisėjai
Ernestas Spruogis (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Iveta Pelienė
Pareiškėjas
E. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Higienos instituto, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AS-30-789/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04275-2022-7Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2023 m. vasario 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Higienos instituto ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas E. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC), Higienos instituto ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Sveikatos apsaugos ministerija), neturtinės žalos atlyginimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) jam keliamų reikalavimų, 2022 m. spalio 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 7 dienų terminą skundo trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamojoje dalyje, pašalinti, t. y. tinkamai suformuluoti skundo reikalavimus, pateikti įrodymus apie viešojo administravimo subjekto neveikimą, nurodyti galutinį prašomą priteisti neturtinės žalos dydį, pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus dėl neturtinės žalos.

Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, 2022 m. spalio 24 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė dokumentą dėl skundo trūkumų šalinimo. Pareiškėjas nurodė, kad neprašo panaikinti konkretaus sprendimo, o prašomus pateikti įrodymus jau pateikė su skundu. Pareiškėjas pažymėjo, kad neketina tikslinti reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kadangi skundas būtų nekonkretus ir neaiškus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 28 d. nutartimi pareiškėjo E. V. skundą laikė nepaduotu.

Pirmosios instancijos teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, susijusį su administraciniam teismui teikiamo skundo reikalavimais ir sąlygomis, bei teismų praktiką, pažymėjo, kad nors šiuo atveju pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, paaiškino teismui, kad jis neskundžia konkrečių viešojo administravimo subjektų sprendimų ar neveikimo, tačiau jis neįvykdė teismo įpareigojimų patikslinti reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir išaiškino, kad teismo nutartis grąžinti skundą pareiškėjui buvo priimta nutarties, kuria nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti pagrindu, kaip procesinė pasekmė, kylanti pareiškėjui nepašalinus ar netinkamai pašalinus teismo nutartyje nurodytus trūkumus.

Teismas pažymėjo, kad nutartyje buvo aiškiai ir tiksliai nurodyti skundo trūkumai, kurie priėmimo stadijoje kliudo iškelti administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą, paaiškino, kokiu būdu pareiškėjas gali pašalinti trūkumus. Teismas nustatė, kad pareiškėjo skunde formuluojami reikalavimai buvo suformuluoti neaiškiai, todėl neįmanoma tiksliai apibrėžti keliamo ginčo ir bylos nagrinėjimo ribas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį ir 2022 m. spalio 24 d. pateiktus paaiškinimus, konstatavo, kad pareiškėjas tinkamai nepašalino skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą, t. y. nepateikė ABTĮ įtvirtintus reikalavimus atitinkančio skundo, kuris galėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

III.

Pareiškėjas E. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį. Teismas, nustatęs pareiškėjui skundo trūkumus, nenurodė, kokios konkrečiai aplinkybės nurodytos neaiškiai. Pareiškėjo skunde suformuluoti reikalavimai nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su neturtine žala, bei konkretus priteistinos žalos dydis. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas prašo pateikti informaciją ir įrodymus, kurie yra pateikti kartu su pareiškėjo skundu, o kiti įrodymai gali būti išreikalauti iš atsakovo atstovų. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo teismui pateiktas skundas neturi trūkumų ir atitinka skundui keliamus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 28 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu nepašalinus trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų, todėl nustatė pareiškėjui 7 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti, o, pareiškėjui per nustatytą terminą to nepadarius, teismas 2022 m. spalio 28 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, tvirtina, kad teismas nepagrįstai laikė jo skundą nepaduotu. Pareiškėjo skundas neturi trūkumų ir atitinka skundui keliamus reikalavimus. Be to, pirmosios instancijos teismas neišaiškino pareiškėjui, kokios konkrečiai skunde nurodytos aplinkybės yra išdėstytos neaiškiai.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o, jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai. Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008). Negalimas vien tik formalus teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, laikymasis. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma, patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; 2018 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-97-261/2018; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-736-520/2019).

Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 19 d. prašymu kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydamas jam suteikti informaciją apie saulės spindulių daromą įtaką žmogaus organizmui. Sveikatos apsaugos ministerija pareiškėjo 2022 m. balandžio 19 d. prašymą persiuntė nagrinėti NVSC, kuris 2022 m. rugpjūčio 4 d. atsakyme „Dėl informacijos suteikimo pareiškėjui“ nurodė, kad NVSC pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnį nesuteikti įgaliojimai aiškinti aplinkos veiksnius poveikio asmens sveikatai, todėl pareiškėjo 2022 m. balandžio 19 d. prašymą persiuntė nagrinėti Higienos institutui. Higienos institutas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2022 m. balandžio 19 d. prašymą, 2022 m. rugpjūčio 12 d. atsakyme Nr. (1.14)01-586 nurodė, kad jis nėra kompetentingas teikti išaiškinimų dėl saulės spindulių daromo poveikio asmens sveikatai. Pareiškėjas taip pat kreipėsi į Seimo kontrolierių dėl NVSC ir Higienos instituto galbūt neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NVSC, Higienos instituto ir Sveikatos apsaugos ministerijos, neturtinę žalą, kurią pareiškėjas kildina iš galbūt šių valstybės institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo). Pareiškėjas skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, nurodo, kad neturtinė žala pasireiškė tuo, jog jam nebuvo laiku (teisės aktuose nustatytais terminais) atsakyta į jo prašymą dėl informacijos suteikimo apie saulės spindulių daromą poveikį žmogaus organizmui arba laiku nebuvo persiunčiamas ir išnagrinėjamas pareiškėjo prašymas kitoms valstybės institucijoms, kurios yra kompetentingos spręsti tokio pobūdžio klausimus, tokiais savo veiksmais vilkindamos atsakymo į pareiškėjo prašymą pateikimą. Būtent dėl tokio pobūdžio pareiškėjo nurodytų institucijų, pareiškėjo manymu, neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą pripažinęs neatitinkančiu 24 ir 25 straipsniuose nustatytų skundui keliamų reikalavimų, 2022 m. spalio 6 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas nutartyje dėl trūkumų šalinimo nurodė, kad pareiškėjo skunde neaiškiai dėstomos faktinės aplinkybės, patirta neturtinė žala bei jos įvertinimas pinigais, todėl teismas minėta nutartimi įpareigojo pareiškėją: 1) jeigu jis siekia konkretaus sprendimo (akto) panaikinimo, jis privalo aiškiai nurodyti, kokį sprendimą (aktą) skundžia, įvardindamas jį priėmusią instituciją, sprendimo (akto) priėmimo datą ir numerį (taip pat pateikti įrodymus apie tai, kada jam buvo įteiktas skundžiamas sprendimas (aktas)); 2) jeigu pareiškėjas skundžia viešojo administravimo subjekto neveikimą, jis privalo nurodyti neteisėtai reikalavimų nevykdantį subjektą, datą, kada pareiškėjas kreipėsi su prašymu (pareiškimu), į kurį nebuvo atsakyta arba jame keliami reikalavimai, pareiškėjo nuomone, nebuvo įvykdyti, taip pat pateikti teismui šį prašymą (pareiškimą) kaip skundo priedą, jeigu jis nebuvo pateiktas kartu su pradiniu skundu; 3) jeigu pareiškėjas siekia tik neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Higienos instituto ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, šalindamas skundo trūkumus, pareiškėjas turėtų išskirti atskiroje patikslinto skundo dalyje (pastraipoje) bei aiškiai ir konkrečiai įvardinti galutinę pinigų sumą, kurią prašo priteisti iš kiekvieno viešojo administravimo subjekto. Teismas, be kita ko, pasiūlė pareiškėjui pateikti papildomus paaiškinimus, kaip pasireiškė pareiškėjo patirta neturtinė žala kiekvienu iš skunde nurodytų atvejų ir, esant galimybei, pateikti arba nurodyti įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

Pareiškėjas, šalindamas trūkumus, 2022 m. spalio 24 d. pateikė teismui dokumentą dėl skundo trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, kad neprašo panaikinti kokio nors konkretaus sprendimo. Pareiškėjas pažymėjo, jog jis pateikė teismui įrodymus kartu su skundu, be to, jis neketina tikslinti reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi, patikslinus reikalavimus, skundas taptų nekonkretus ir neaiškus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo teismui pateiktą dokumentą ir nustatęs, kad pareiškėjas, nors ir neskundžia konkrečių viešojo administravimo subjektų sprendimų ar jų neveikimo, tačiau jis neįvykdė teismo įpareigojimų patikslinti reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, 2022 m. spalio 28 d. nutartimi nusprendė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, išaiškindamas pareiškėjui, kad skundžiama nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-7-438/2021).

Šiuo aspektu pažymėtina, kad administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. ABTĮ 25 straipsnyje yra nurodyti skundo priedai, kuriuos privaloma pateikti kartu su skundu.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 4 punktą, pareiškėjas skunde turi nurodyti viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimą, o pagal šios straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, atskirojo skundo ir skundžiamos nutarties turinį, konstatuoja, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje pirmosios instancijos teismui buvo pateikta minimaliai būtina informacija, leidžianti preliminariai nustatyti ginčo pobūdį, skundo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, t. y. pareiškėjo skunde yra pakankamai detaliai, atskiromis pastraipomis bei punktais atskirtos bei išdėstytos ginčo faktinės aplinkybės, nurodyti konkretūs iš kiekvienos valstybės institucijos atskirai prašomi priteisti neturtinės žalos dydžiai, galbūt neteisėti atsakovo atstovų veiksmai (neveikimas), iš kurių pareiškėjas kildina neturtinę žalą bei pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, todėl teismas nepagrįstai nustatė pareiškėjo skundo trūkumus ir nepagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, jam nepašalinus teismo nurodytų trūkumų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, esant pakankamai aiškiam ginčo pobūdžiui ir minimaliai informacijai, leidžiančiai apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, tačiau, remiantis ABTĮ 33 straipsnio nuostatomis, skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas.

Atsižvelgdama į aptartus argumentus, teisėjų kolegija panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoda pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjo E. V. skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta PelienėRasa Ragulskytė-MarkovienėErnestas Spruogis