- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-04-18
- Bylos Nr.
- A-662-1083-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00103-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- A. T.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. individualios įmonės skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. T. individuali įmonė skundu (b. l. 3-6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato (toliau – ir Institucija) viršininko 2009 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. H235041 (toliau – ir Nutarimas) ir administracinę bylą nutraukti.
Paaiškino, kad 2009 m. gruodžio 18 d. Institucijos Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio specialistė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad A. T. individualiai įmonei priklausančioje parduotuvėje 2009 m. lapkričio 20 d. pardavėja V. A. pardavė nepilnametei alkoholinių gėrimų. Tuo buvo pažeistas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktas, todėl Nutarimu paskirta 1800 litų bauda. Pareiškėjo manymu, surašant Nutarimą buvo remtasi tik nepilnamečių prieštaringais parodymais. Atkreipė dėmesį, kad nesutampa nepilnamečių nurodytas laikas, kuomet jos lankėsi parduotuvėje: L. B. ir D. L. nurodė 14.30 val., o A. P. - 15.30 val. Be to, nepilnametė L. B. pasakė L. B. apie tai, kad draugė pirko alkoholio, tik tuomet, kai tėvai parodė jai nuotrauką, kurioje ji rūko. Vertino, kad paauglė draugę įskundė, gindamasi nuo jai pateiktų kaltinimų, todėl turėjo pagrindo abejoti jos pateiktos informacijos tikrumu. Nurodė, kad liudytojų parodymai yra neišsamūs, nėra aišku, kodėl nepilnametės mama L. B. į Instituciją nesikreipė tą pačią dieną, kai sužinojo apie galimą alkoholio pardavimą nepilnamečiams. Pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog 2009 m. lapkričio 20 d. parduotuvėje dirbo V. A., be to, nebuvo tirta, ar nepilnametės buvo blaivios, ar kas nors matė nepilnamečių nusipirktą alkoholį, jei taip, kodėl jis nebuvo pristatytas į Instituciją kaip įrodymas. Teigė, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti tik prielaidą, kad pareiškėjas galėjo pažeisti įstatymo nuostatų reikalavimus, tačiau nesudaro pagrindo pažeidimui konstatuoti. Vertino, kad bauda paskirta nesivadovaujant protingumo, teisingumo, proporcingumo principais, nenagrinėtos atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės, faktas, kad įmonė baudžiama pirmą kartą, neatsižvelgta į įmonės finansinę padėtį. Pažymėjo, kad nebuvo įrodinėjama pardavėjos kaltė: jos atžvilgiu nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nesiaiškinta, koks jos darbo grafikas ar kitos aplinkybės, ji paaiškinimus davė tik kaip įvykio liudytoja. Kadangi nebuvo įrodyta fizinio asmens kaltė, vertino, kad atsakomybė negalėjo būti taikoma ir juridiniam asmeniui.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas atsiliepimu į skundą (b. l. 30-31) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad 2009 m. lapkričio 20 d., 14.30 val., A. T. individualios įmonės parduotuvėje pardavėja V. A. pardavė D. L., gim. 1996 m., t. y. jaunesnei kaip 18 metų, du butelius alkoholinio gėrimo - sidro „Fizz“, už 18 Lt. Pabrėžė, kad A. T. individuali įmonė yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtoja ir yra atsakinga už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo ir Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių reikalavimų. Pabrėžė, kad priimant nutarimą buvo laikomasi ATPK 256 straipsnio reikalavimų, renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje. Nurodė, kad D. L., L. B., A. P. davė nuoseklius, vieni kitus papildančius parodymus, todėl abejoti jais neturėjo pagrindo. Atkreipė dėmesį, kad A. T. individualiai įmonei skirta mažesnio dydžio bauda (1800 Lt) nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis už šį pažeidimą nors atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 17 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Konstatavo, kad liudytojų A. P. ir L. B. parodymai yra nuoseklūs. Teismas jais neturėjo pagrindo netikėti ir vertino, kad alkoholinių gėrimų pardavimo aplinkybės pasitvirtino. Pažymėjo, jog liudytoja L. B. teismo posėdžio metu atpažino V. A. kaip pardavėją, jai ir D. L. pardavusią alkoholinius gėrimus. Teigė, kad aplinkybę, jog pareiškėjo parduotuvėje sudarytos galimybės nepilnamečiams įsigyti alkoholinius gėrimus ir cigaretes patvirtino D. L., L. B., A. P. paaiškinimai, L. B. rašytinis paaiškinimas, kuriame ji teigė apie šią aplinkybę žinanti iš dukros. Vertino, kad byloje esančių įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, jog pažeidimo faktą atsakovas nustatė ir ekonominę sankciją pareiškėjui skyrė pagrįstai. Teismas atmetė pareiškėjo atstovo pateiktus kasos knygos už 2009 metus kopiją, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščio Nr. 11 kopiją, kasos žurnalo už 2009 m. lapkričio mėnesį kopiją kaip prieštaraujančius byloje surinktų įrodymų visetui. Pažymėjo, kad atsakovas su medžiaga šių dokumentų nepateikė. Rėmėsi atsakovo aiškinimu, kad tokie dokumentai bylos nagrinėjimui jam nebuvo pateikti. Tai, kad liudytoja A. P. neprisiminė, kiek buvo duota pinigų pardavėjai, teismas nelaikė prieštaravimu liudytojų parodymuose. Pažymėjo, kad neatitikimai nepilnamečių liudytojų parodymuose dėl to, kokią konkrečiai valandą sidras buvo pirktas, yra nežymūs ir neturi reikšmės bylai.
III.
Pareiškėjas A. T. individuali įmonė apeliaciniu skundu (b. l. 100-103) prašo Nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti arba grąžinti Institucijai ar pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį Nr. N62-5437/2008 ir pažymi, kad surašant Nutarimą buvo remtasi tik nepilnamečių prieštaringais parodymais. Tvirtina, jog byloje nėra įrodymų, kad 2009 m. lapkričio 20 d. parduotuvėje dirbo V. A.. Atkreipia dėmesį, kad teisme nebuvo apklausta galimai pirkusi alkoholį D. L., pardavėja L. D.. Pažymi, kad teismas nesilaikė Baudžiamojo proceso kodekse nustatytos atpažinimo procedūros reikalavimų. Nurodo, kad teikdamas skundą teismui pateikė tuos pačius rašytinius įrodymus, kuriuos atsisakė priimti A. G.. Tvirtina, kad V. A. 2009 m. lapkričio 20 d. parduotuvėje nedirbo, iš kasos aparato kontrolinės juostos matyti, kad 2009 m. lapkričio 20 d., tarp 14.00-15.00 val., jokie alkoholiniai gėrimai nebuvo parduoti. Mano, kad ekonominė sankcija įmonei gali būti skiriama tik tada, kai yra įrodyta, kad įmonės darbuotojas padarė įstatymo pažeidimą. Pažymi, kad skiriant sankciją, nebuvo vadovautasi protingumo, teisingumo, proporcingumo principais, nenagrinėtos atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybė, neatsižvelgta į tai, kad įmonė baudžiama pirmą kartą, neįvertinta įmonės finansinė padėtis.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 110-111) prašo Nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą Institucijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. H235041 buvo skirta ekonominė sankcija – 1800 litų bauda. Pirmosios instancijos teismas minėtą nutarimą paliko nepakeistą. Apeliaciniu skundu pareiškėjas iš esmės nesutinka su apygardos administracinio teismo atliktu įrodymų vertinimu, tvirtina, kad skundžiamas teismo sprendimas priimtas remiantis vien tik prieštaringais nepilnamečių parodymais.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 18 metų. Analogiškas draudimas įtvirtintas Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių 9.2 punkte kartu nurodant, kad alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę, o kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia amžių liudijančio dokumento, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus.
Tiek pareiškėjo parduotuvėje dirbančios padavėjos L. D., V. A., tiek A. T. individualios įmonės savininkas A. T. neigė alkoholinių gėrimų pardavimo nepilnamečiui asmeniui faktą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Institucijos Nutarimas buvo priimtas gavus L. B. rašytinį pranešimą ir remiantis vien tik nepilnamečių D. L., L. B. ir A. P. rašytiniais paaiškinimais Institucijai. Pažymėtina, kad nors L. B. nurodė sužinojusi apie pareiškėjo parduotuvėje parduotą alkoholį ir cigaretes nepilnametėms tą pačią dieną, t. y. 2009 m. lapkričio 20 d., o iš 2009 m. gruodžio 1 d. paaiškinimo Institucijai matyti, kad sužinojusi kur dukra pirko cigaretes, L. B. nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą, o tada tą pačią dieną vėliau nuvyko į pareiškėjo parduotuvę (b. l. 39-40), Institucija šį pranešimą gavo tik 2009 m. lapkričio 23 d. (b. l. 38). Be to, šiame pranešime teigiama, kad L. B. parduotos cigaretės, o jos klasiokei – sidras (b. l. 38), tačiau L. B. 2009 m. lapkričio 25 d. paaiškinime Institucijai nurodė cigaretes pirkusi 2009 m. lapkričio 11 d. (b. l. 42-43). Tame pačiame paaiškinime, taip pat pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 77) L. B. nurodė, kad D. L. pirko sidrą A. P. pastarosios prašymu. Tačiau D. L. paaiškinimuose Institucijai (b. l. 45; 46-47) šios aplinkybės nenurodė, o A. P., nors pirmosios instancijos teismo posėdyje ir teigė, kad draugės pirko sidrą jai, tačiau pirminiame 2009 m. lapkričio 27 d. paaiškinime Institucijai to nenurodė, pažymėjo, kad išėjusių iš parduotuvės draugių paklausė, ką pirko, tada D. L. atsegė kuprinę ir parodė du butelius sidro, po to jos išsiskirstė. Be to, šiame teismo posėdyje A. P. nurodė davusi 50 litų kupiūrą draugėms ir gavusi apie 30 litų grąžos, tuo tarpu L. B. ir D. L. paaiškinimuose Institucijai nurodė, kad D. L. padavė pardavėjai 20 litų kupiūrą ir gavo 2 litus grąžos (b. l. 44; 45). Prieštaringai nurodomas ir alkoholio pirkimo laikas: L. B. pranešime Institucijai nurodė, kad sidras buvo parduotas apie 15.00 val. (b. l. 38), L. B. 2009 m. lapkričio 25 d. paaiškinime Institucijai teigė, kad į pareiškėjo parduotuvę atėjo apie 14.30 val. (b. l. 42). Tą patį laiką nurodė ir D. L. paaiškinimuose Institucijai (b. l. 45; 46-47). Tačiau L. B. 2009 m. gruodžio 17 d. paaiškinime Institucijai jau nurodė, kad parduotuvėje buvo apie 14.30 – 16.00 val. (b. l. 44). A. P. paaiškinime Institucijai nurodė susitikusi su draugėmis apie 15.30 val. ir bevaikščiojant atėjusi iki pareiškėjo parduotuvės (b. l. 51-52). Pažymėtina, kad iš byloje esančių pareiškėjo kasos čekių matyti, jog 2009 m. lapkričio 20 d., nuo 13.39 val. iki 15.54 val., buvo pirktos tik maisto ar kitos prekės, o iš alkoholinių gėrimų sidras nebuvo parduotas. Pažymėtina ir tai, kad nors D. L. ir L. B. nurodė V. A. kaip pardavusią D. L. sidrą, kadangi ši pardavėja buvo šviesiais plaukais, o iš Institucijos 2009 m. gruodžio 15 d. pažymos (b. l. 56) matyti, kad V. A. plaukai – šviesiai dažyti, o L. D. – dažyti tamsiai ruda spalva, tačiau šie įrodymai nėra pakankami konstatuoti, kad sidras buvo parduotas pareiškėjo parduotuvėje ir kad jį pardavė būtent V. A.. Atkreiptinas dėmesys, kad A. P. paaiškinime Institucijai, priešingai nei D. L. ir L. B., nurodė, jog parduotuvėje dirbo pardavėja rudais plaukais (b. l. 51). Iš byloje esančios V. A. asmeninės sąskaitos už 2009 metus (b. l. 11) matyti, kad ji 2009 m. lapkričio 20 d. atostogavo. Taip pat nėra duomenų, kad ši pardavėja būtų patraukta administracinėn atsakomybėn už alkoholio pardavimą nepilnametei D. L. 2009 m. lapkričio 20 d. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu A. T. nurodė, jog pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje visai nebuvo prekiaujama nepilnamečių nurodytu alkoholiniu gėrimu, tačiau nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės netyrė. Kadangi po nagrinėjamo įvykio praėjo daug laiko, nėra tikslinga grąžinti bylą nagrinėti iš naujo ir rinkti papildomus įrodymus.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Institucija priėmė Nutarimą vadovaudamasi prieštaringais įrodymais. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti tik prielaidą, kad pareiškėjas galėjo pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą, tačiau nesudaro pagrindo pagrįstam pažeidimo fakto ir sudėties konstatavimui. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – Nutarimas naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n usprendžia:
Pareiškėjo A. T. individualios įmonės apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo A. T. individualios įmonės apeliacinį skundą tenkinti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2009 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. H235041 panaikinti.
Spendimas neskundžiamas.