Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-16 · Administracinė byla Nr. I-3976-189/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-16
Bylos Nr.
I-3976-189/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02702-2014-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Rūta Miliuvienė, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
V. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3976-189/2015Proceso Nr. 3-61-3-02702-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 1.6.6.1., 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. M. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5) prašydamas:

1) Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-04-28 sprendimą Nr. 1D-3315(11);

2) Įpareigoti atsakovą Vidaus reikalų ministeriją išmokėti nesumokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią taikant Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn.

3) Priteisti 500 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Teismo 2014-06-09 nutartimi pareiškėjui atnaujintas terminas skundui paduoti (b. l. 20–21).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 str. nuostatų taikymo, priteisimo už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija), kartu atstovaujantis ir Lietuvos valstybei atsiliepimo (b. l. 33–35) argumentais nesutiko su pareiškėjo skundu.

Proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje pateiktais rašytiniais dokumentais nustatyta, kad pareiškėjui Ministerijos 2000-04-17 Išvada Nr. 16299 nuo 2000-04-03 buvo paskirta 887,92 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 26).

Pareiškėjas dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies su 2014-04-04 prašymu kreipėsi į Ministeriją (b. l. 28), kuri 2014-04-24 sprendimu Nr. 1D-3215(11) nurodė pensijos mažinimo teisinį pagrindą. Dėl dalies išmokėti pensijos nepriemoką, sumažintą pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, atsisakė nagrinėti Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 dalies pagrindu (b. l. 30–31).

Nesutikdamas su gautu atsakymu pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą.

Ginčas byloje nagrinėjamas dėl valstybinės pensijos pareiškėjui priteisimo pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31. Iš byloje pateiktos 2014-04-15 pažymos Nr. 11DP(P)-2130 (b. l. 32) nustatyta, kad pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos mokėjimas buvo ribojamas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatomis laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31.

Laikinasis įstatymas, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010-01-01. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) nustatė, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios 2012-09-01.

Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 5 straipsnis 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą

Byloje pateikta 2014-04-15 pažyma tvirtina, kad dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 pareiškėjui neišmokėta 17706,49 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka (b. l. 32). Atitinkamai pareiškėjui priteistina pareigūnų ir karių valstybinės pensijos 5128,15 Eur (17706,49 Lt) nepriemoka, susidariusi taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija analogiškoje byloje yra nurodžiusi, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kilo dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus. Pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Vadinasi, tinkamas atsakovas byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo yra Lietuvos valstybė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Ministerijos 2014-04-24 sprendimą Nr. 1D-3215(11) (pareiškėjo prašomas panaikinti 2014-04-28 sprendimas Nr. 1D-3315(11) ir tai laikytina suklydimu).

Bylos medžiaga nustatyta, kad Ministerija, ginčijamame sprendime (dalyje dėl Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatų taikymo), kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, atsakė į pareiškėjo prašymą, kuriame nurodė valstybinės pensijos perskaičiavimo pagrindus. Ministerija apskaičiuodama pareiškėjo valstybinės pensijos dydį ginčijamu laikotarpiu, vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Taigi Ministerija šiuo atveju veikė pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. nustatytos valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarkos galiojimas ginčo laikotarpiu neprieštaravo Konstitucijai, pareiškėjo valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 15 str. galėjo būti perskaičiuojama. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Ministerijos 2014-04-24 sprendimas, dalyje dėl Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatų taikymo pagrįstumo yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

Skundžiamu sprendimu Ministerija atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dalyje dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo, kaip pateiktą praleidus 6 mėnesius nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje Nr. A-552-519/2013 byloje nusprendė, kad reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pagal analogiją taikytinas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintas 3 metų terminas. Šis terminas pagal analogiją pritaikytas išvadai dėl kreipimosi į teismą priimtinumui pagrįsti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-444-2232/2014 taip pat nustatė, kad nors Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 dalyje (2012-12-20 įstatymo XII-88 redakcija) nustatyta, jog valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjai kompetentingų institucijų sprendimus privalo apskųsti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą, tai savaime nereiškia, kad minėta nuostata reguliuoja pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjų padėtį. Taigi, kaip ir nagrinėjamu atveju, nėra objektyvių priežasčių nukrypti nuo suformuotos išvados, jog suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Ministerija atsisakydama nagrinėti pareiškėjo prašymą netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą. Tuo pagrindu Ministerijos 2014-04-24 sprendimas Nr. 1D-3215(11) naikintinas dalyje, kurioje atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl pensijos nepriemokos susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 144,81 Eur (kas atitinka 500 Lt) išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 44 str. 1 dalyje numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; <...> (2 d.). ABTĮ 44 str. 6 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos). Sprendžiant reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumą, taip pat atsižvelgtina į tai, kad teisminių paslaugų suteikimo metu buvo nustatyta 1000 Lt minimali mėnesinė alga (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-19 nutarimas Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“).

Pareiškėjas turėtoms teismo išlaidoms pagrįsti pateikė 2014-04-04 Pinigų priėmimo kvitą Nr. 690675 (b. l. 6). Kvitas patvirtina, kad už dokumento (skundo) surašymą pareiškėjas advokatui A. M. (pagal atstovavimo sutartį Nr. 37/14, b. l. 7) sumokėjo 500 Lt. Pareiškėjo prašomos priteisti teismo išlaidos pagal ABTĮ 44 str. 2 dalį yra atlygintinos. Pagal Rekomendacijų 8.2. p. už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį buvo nustatytas koeficientas – 3, todėl šiuo atveju, prašoma priteisti suma – 144,81 Eur (kas atitinka 500 Lt), neviršija Rekomendacijose numatytą maksimalią 868,86 Eur (kas atitinka 3000 Lt) sumą. Todėl pareiškėjui jo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma priteistina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85–87 str., 88 str. 1 p., 2 p., 127 str., 129 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo V. M. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. M. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos 5128,15 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus, 15 ct) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-04-24 sprendimą Nr. 1D-3215(11) dalyje, kurioje atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas, išmokėjimo.

Priteisti pareiškėjui V. M. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus, 81 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Bronius JanuškaRūta MiliuvienėIrena Paulauskienė