Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei, 2011 m. rugpjūčio 5 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji, 2011-07-30, 17 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini), nepateikė Elektroninio kasos aparato kasos operacijų žurnalo, bendrovės direktorė neužtikrino, kad Elektroninio kasos aparato kasos operacijų žurnalas būtų laikomas Elektroninio kasos aparato kasos operacijų atlikimo vietoje, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 18 p. nuostatas, padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163⁵ str. 1 d.

Be to, S. G., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, L. K. leido dirbti barmenės-pardavėjos pareigose nuo 2011 m. liepos 1 d. iki liepos 14 d. (sutartas minimalus darbo užmokestis), nesudarius rašytinės darbo sutarties; D. B. leido dirbti padavėjos pareigose nuo 2011 m. liepos 15 d. iki liepos 28 d. (sutartas atlyginimas už darbo dieną 20 Lt + 4 proc. nuo apyvartos, iki tikrinimo dienos D. B. jau buvo gavusi 350 Lt), nesudariusi rašytinės darbo sutarties; K. S. leido dirbti padavėjos pareigose nuo 2011 m. liepos 15 d. iki liepos 30 d. (sutartas atlyginimas už darbo dieną 20 Lt + 4 proc. nuo apyvartos, iki tikrinimo dienos K. S. jau buvo gavusi 350 Lt), nesudariusi rašytinės darbo sutarties, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 2 d. reikalavimus. Veiklos vykdymo objekte buvo dirbamas nelegalus darbas, apibrėžtas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d., taip padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 10 d. priėmė nutarimą, kuriuo S. G. pripažino kalta padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal ATPK 163⁵ str. 1 d. administracinę nuobaudą – 300 Lt baudą, pagal ATPK 41³ str. 1 d. už nelegaliai dirbusią L. K. – 3500 Lt baudą, už nelegaliai dirbusią D. B. 3500 Lt baudą, už nelegaliai dirbusią K. S. 3500 Lt baudą, iš viso 10 500 Lt baudą. Vadovaujantis ATPK 33 str. skirta galutinė subendrinta nuobauda – 10 500 Lt bauda.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčo dėl S. G. padaryto administracinės teisės pažeidimo numatyto ATPK 163⁵ str. 1 d. nėra. Apeliaciniame skunde S. G. savo kaltės nepripažįsta dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo numatyto ATPK 41³ str. 1 d.

ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Nelegaliu darbu laikomas darbas esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – Sodra) apie asmenų priėmimą į darbą.

Siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005 m., p. 230-235).

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Nors S. G. ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, taip bandydama pagrįsti savo versiją, kad jokio pažeidimo nepadarė, kad byloje nėra jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis įvykio aplinkybėmis ir išvada, kad S. G. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, leido dirbti L. K., K. S. ir D. B. nesudarius rašytinės darbo sutarties, t.y. neveikimu padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Pagrindiniai įrodymai nagrinėjamoje byloje – L. K. (asmens, teigusio, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2011-07-01) pirminiai rašytiniai paaiškinimai, duoti VMI pareigūnui (b. l. 11), K. S. (asmens, teigusio, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2011-07-15) pirminiai rašytiniai paaiškinimai, duoti VMI pareigūnui (b. l. 12), D. B. (asmens, teigusio, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2011-07-15) pirminiai rašytiniai paaiškinimai, duoti VMI pareigūnui (b. l. 13), administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3-6), VMI pareigūno M. A. parodymai duoti teismo posėdžio metu (b. l. 56), VMI pareigūnės J. P. parodymai duoti teismo posėdžio metu (b. l. 66-67). Remiantis jais nustatyta, kad L. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2011-07-01, K. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2011-07-15, D. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2011-07-15.

Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apelianto argumentu, jog kelia abejonių L. K., K. S. ir D. B. paaiškinimuose parašyti faktai, nes jie buvo rašyti tuo pačiu metu dirbant, bei diktuojant patikrinimą atlikusios institucijos atstovui M. A.. Tačiau teismo posėdžio metu M. A. ir J. P. nurodė, kad rašant paaiškinimus yra užduodami konkretūs klausimai apie darbo pradžią, gautą atlygį, į kuriuos prašoma atsakyti. VMI darbuotojai rašant paaiškinimus nei L. K., nei K. S., nei D. B. nenurodinėjo konkrečių skaičių, datų, paaiškinimus surašė pačios darbuotojos ir juos pasirašė. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirminiai rašytiniai darbuotojų paaiškinimai yra teisingi, o teismo posėdžio metu jų keliamos versijos yra išgalvotos. Neįtikėtina, kad trys darbuotojos nesuprato ką pačios parašė savo paaiškinimuose apie tai, kada pradėjo dirbti ir kokį atlyginimą gavo. Žmogus priimtas aptarnauti klientus turi suprasti ir prisiminti, ar pradėjo dirba prieš kelias dienas, ar dirba tik pirmą dieną, gavo atlyginimą, ar pasiskolino pinigus.

Patikrinimą 2011-07-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko M. A. ir J. P., kurie yra VMI Operatyvios kontrolės skyriaus pareigūnai. Todėl tiek M. A., tiek J. P. galėjo dalyvauti darbuotojams rašant paaiškinimus ir pasakyti į kuriuos klausimus paaiškinime reikia atsakyti. Paaiškinimus surašė pačios darbuotojos, todėl skundo argumentas, kad juose pasirašė J. P., o priėmė M. A., neturi jokios reikšmės užfiksuotų parodymų tikrumui.

Tai, kad buvo susitarta dėl darbo užmokesčio ir buvo mokamas atlyginimas patvirtino L. K., K. S. ir D. B. savo paaiškinimuose. L. K. 2011-07-30 paaiškinime nurodė, kad atlyginimo gavo 400 Lt, pinigus grynais išmokėjo direktorė. K. S. 2011-07-30 paaiškinime nurodė, kad iki 2011-07-30 gavo 350 Lt, pinigus grynais išmokėjo direktorė. D. B. 2011-07-30 paaiškinime nurodė, kad iki 2011-07-30 gavo apie 350 Lt, pinigus grynais išmokėjo direktorė. Teismo posėdžio metu ir skunde nurodyta, kad L. K. buvo išmokėti 400 Lt kaip avansas, o dirbti L. K. pradėjo nuo 2011-07-15, kada ir sudaryta darbo sutartis, kad K. S. ir D. B. 350 Lt gavo kaip paskolą, o pradėjo dirbti K. S. nuo 2011-07-26, o D. B. pradėjo dirbti nuo 2011-07-29. Ši iškelta versija yra neįtikinama, nepatvirtinta jokiais duomenimis. D. B. ir K. S. teiginiai dėl paskolos gavimo aplinkybių prieštarauja S. G. aiškinimams apie vekselio surašymą, be to, H. G. parodė, kad vekselis nebuvo pasirašytas (b. l. 60). Iš Kasos išlaidų orderio 2011-07-22 Nr. 05/11 matyti, kad L. K. avansas 400 Lt buvo išmokėtas 2011-07-22 (b. l. 64), nors pagal sudarytą 2011-07-15 darbo sutartį L. K. buvo išdirbusi savaitę. Tuo tarpu, 2011 m. liepos mėn. atlyginimų priskaitymo suvestinėje nurodyta, kad L. K. liepos mėn. išmokėti 200 Lt (b. l. 17), o teisme L. K. parodė, kad atlyginimą gauna kartą per mėnesį. Todėl S. G. apeliaciniame skunde keliama versija, kad išmokėti pinigai buvo ne avansas darbuotojams, o suteikta paskola, yra nelogiška ir nepagrįsta.

Liudytoja T. M. parodė, kad su K. S. darbo sutartis buvo sudaryta liepos 28 ar 29 d., tą pačią dieną, kai jai pranešė direktorė. Buvo neteisingai nurodytas SD pranešimo numeris, todėl Sodra pranešimą atmetė, o T. M. ji patikslino tik 2011-08-02 (b. l. 59). Tai prieštarauja S. G. parodymams dėl darbo sutarties sudarymo su K. S. 2011-07-26. Iš Sodros pateiktų duomenų matyti, kad K. S. įdarbinta 2011-08-02.

L. K., K. S. ir D. B. parodymai teisme vertinami kritiškai, nes atsižvelgiant į tai, kad jos UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nelegaliai ir gaudavo atlyginimą, todėl galėjo būti suinteresuotos duoti jų savininkui palankius parodymus. S. G., L. K., K. S. ir D. B. teismo posėdžio metu pateiktus parodymus pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai vertino kritiškai ir laikė S. G. pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Todėl šių byloje esančių rašytinių įrodymų visuma, patvirtina faktą, jog L. K. nuo 2011-07-01, K. S. nuo 2011-07-15 ir D. B. nuo 2011-07-15 faktiškai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet faktiniai darbo santykiai įstatymo nustatytu būdu nebuvo įforminti. S. G., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, nesiėmė jokių priemonių, kad darbo teisiniai santykiai būtų įforminti, nors tai padaryti privalėjo pagal galiojančius įstatymus. Ji leido dirbti L. K., K. S. ir D. B. nesudarius rašytinės darbo sutarties, t.y. neveikimu padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. S. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad paskirta neadekvačiai didelė bauda, prašo skirti švelnesnę nuobaudą. Švelnesnė nuobauda galėtų būti skiriama tik pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Pagal formuojamą teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė ar švelnesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. N62-690/2011, N62-982/2011, N3-396/2007). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. S. G. savo kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, leido nelegaliai dirbti 3 darbuotojams. Šiuo atveju įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad S. G. paskirta nuobauda nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, skirta mažesnė nei vidurkis sankcijoje numatyta administracinė nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, ja realizuojami administracinės nuobaudos tikslai, įtvirtinti ATPK 20 str.

Pažymėtina, kad ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagal ATPK 41³ str. 1 d. už nelegaliai dirbusią L. K. paskyrė 3500 Lt baudą, už nelegaliai dirbusią D. B. 3500 Lt baudą, už nelegaliai dirbusią K. S. 3500 Lt baudą, iš viso 10 500 Lt baudą. ATPK 33 str. nustatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, galutinė šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Šiuo atveju pagal ATPK 41³ str. 1 d. paskirta iš viso 10 500 Lt bauda, o pagal ATPK 163⁵ str. 1 d. – 300 Lt baudą, todėl vadovaujantis ATPK 33 str. skirta galutinė subendrinta nuobauda – 10 500 Lt bauda.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. G. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.