Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei R. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto pripažinimo asmeniniu turtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas patikslintu ieškiniu, kurio reikalavimus galutinai patikslino parengiamojo posėdžio metu, atsisakydamas nuo patikslinto ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę išsikelti iš ieškovo buto, esančio (duomenys neskelbtini), per šešis mėnesius po teismo sprendimo priėmimo dienos, prašo teismo nenustatyti termino susitaikymui ir santuoką tarp V. S. ir R. S. (iki santuokos – G.), įregistruotą (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) miesto CM skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo V. S. palikti pavardę S., atsakovei R. S. palikti pavardę S.; nustatyti, kad transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka V. S., neišmokant atsakovei kompensacijos; nustatyti, kad kreditorinį įsipareigojimą UAB „Mano būstas“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dėl skolos priteisimo c.b. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo ieškovas V. S. vykdys asmeniškai; nustatyti, kad kreditorinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtus sprendimus administracinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdys atsakovė R. S.; nustatyti, kad kreditorinį įsipareigojimą Vilniaus miesto nakvynės namams pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą c.b. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdys atsakovė R. S.. Nurodo, kad atsakovė ilgą laiką pusę dienos dirba (duomenys neskelbtini), o kitą pusę – vartoja alkoholį. Atsakovės piktnaudžiavimas alkoholiu tapo problema, dėl ko ji buvo paguldyta į ligoninę. Ieškovas bandė padėti atsakovei spręsti susidariusią problemą, bet atsakovė pagalbos atsisakė. Atsakovei esant neblaiviai situacija namuose yra nevaldoma, nes atsakovė grasina ieškovui, smurtauja. Dėl atsakovės smurto prieš ieškovą buvo pradėti trys ikiteisminiai tyrimai, laikotarpyje nuo 2016-04-01 iki 2020-04-20 policija dėl atsakovės smurto buvo kviesta apie dvidešimt kartų. Tiek ieškovas, tiek atsakovė yra darbingo amžiaus, todėl ieškovas išlaikymo sau iš atsakovės nereikalauja, atsakovei išlaikymas iš ieškovo taip pat nepriteistinas. Automobilį (duomenys neskelbtini) ieškovas įsigijo po to, kai sutuoktiniai nebevedė bendro ūkio ir negyveno santuokinio gyvenimo, todėl po santuokos nutraukimo ši transporto priemonė asmeninės nuosavybės teise turėtų atitekti ieškovui.

Tretysis asmuo (kreditorius) UAB „Mano būstas“ atsiliepimo į patikslintą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Ieškovas į bylą pateikė (duomenys neskelbtini) UAB „Mano būstas“ pažymą dėl atsiskaitymo/neatsiskaitymo už suteiktas paslaugas, kurioje nurodyta, kad kliento mokėtina suma Mano Būstas Vilnius, UAB už butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas paslaugas, tenkanti patalpai (-oms)adresu (-ais): (duomenys neskelbtini), šią dieną yra 0.00 EUR (į šią sumą neįtrauktas priskaitymas už suteiktas paslaugas per (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) mėn.). Į šią sumą neįtraukta likusi remonto darbų suma, tenkanti nurodytai patalpai, kuri šiai dienai sudaro: 0.00 Eur.

Teismo posėdyje UAB „Mano būstas“ atstovas nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką įstatymo nustatyta tvarka pranešta tinkamai. Byla nagrinėjama UAB „Mano būstas“ atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.64 str. numato, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t.y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.64, 3.54 str.). Šiuo atveju tokio termino skyrimas yra netikslingas, nes ieškovas ir atsakovė galutinai apsisprendę nutraukti santuoką.

Ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, motyvuojant tuo, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, smurtauja, dažnai jos smurtas peržengdavo sveiko proto ribas, dėl ko atsakovė yra gulėjusi psichiatrinėje ligoninėje, atsakovė seniai neveikia bendrais šeimos interesais, bandymai išsaugoti šeimą ir padėti atsakovei išbristi iš alkoholio liūno nedavė jokių rezultatų, tuo tarpu atsakovė mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes įtampų šeimoje būdavo dėl abiejų sutuoktinių veiksmų, o policija dažnai buvo kviečiama ne dėl jos, o dėl sūnaus veiksmų. Ieškovas šiam ieškinio reikalavimui pagrįsti į bylą pateikė Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 3 PK pažymą, patvirtinančią, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), buvo užregistruoti dvidešimt du pranešimai dėl smurto artimojoje aplinkoje, konfliktų bei žmonos R. S. neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio. Pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. bei priimti trys nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Taip pat pateikė 2020-02-19 medicininę pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią atsakovės neatvykimo į darbą laikotarpiu nuo 2020-02-14 iki 2020-02-19 dėl ligos, kurios kodas (duomenys neskelbtini). Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad policijos pareigūnai buvo kviečiami ne dėl jos, o dėl jų sūnaus veiksmų. Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. CK 3.60 str. 2 d. apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimas vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių ir panašiai). Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovo pozicija dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, esant į bylą pateiktiems rašytiniams įrodymams dėl jos smurtavimo ir gydymosi psichiatrinėje ligoninėje, o taip pat dėl jos piktnaudžiavimo alkoholiu, ką patvirtino ir liudytojais apklausti atsakovės tėvas bei šalių pilnametė dukra, laikytina pagrįsta. Pagrįstų duomenų dėl ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo į bylą nepateikta. Įvertinus bylos faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju santuoka tarp šalių iširo dėl atsakovės kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovas prašo palikti jam jo pavardę, o atsakovei – jos santuokos metu įgytą pavardę, atsakovei nesvarbu, kokia pavardė jai bus palikta po santuokos nutraukimo. CK 3.69 str. 1 d. nurodyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Remiantis CK 3.69 str. 2 d. teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Kadangi teismas šiuo atveju ginčo tarp šalių dėl jų pavardžių po santuokos nutraukimo nėra, todėl teismas po santuokos nutraukimo ieškovui palieka jo prigimtinę pavardę – „S.“, atsakovei po santuokos nutraukimo paliktina jos santuokos įregistravimo metu įgyta pavardė – „S.“.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Ieškovas prašo nustatyti, kad kreditorinį įsipareigojimą UAB „Mano būstas“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dėl skolos priteisimo c.b. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo ieškovas V. S. vykdys asmeniškai; nustatyti, kad kreditorinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtus sprendimus administracinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdys atsakovė R. S.; nustatyti, kad kreditorinį įsipareigojimą Vilniaus miesto nakvynės namams pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą c.b. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdys atsakovė R. S..

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 str. 1 d. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008). Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 str.), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 str.).

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1 – 3 d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 str. 1 d. 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 str., kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lexspecialis taikytinos CK 3.109 str. 2 ir 3 d. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikams auklėti bei šviesti, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 str. 2 d.). Pažymėtina, kad CK 3.109 str. 2 d. sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 str. 3 d. solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Nustatyta, kad atsakovė R. S. biudžetinei įstaigai Vilniaus miesto nakvynės namams neįvykdytų skolinių įsipareigojimų neturi. Ieškovas V. S. Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams neskolingas. Atsakovė R. S. Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams neskolinga. Ieškovo V. S. patikslintame ieškinyje nurodyti R. S. įsipareigojimai VMI prie FM pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtus nutarimus administracinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra įvykdyti. Kliento mokėtina suma Mano Būstas Vilnius, UAB už butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas paslaugas, tenkanti patalpai (-oms) adresu (-ais): (duomenys neskelbtini), yra 0.00 EUR (į šią sumą neįtrauktas priskaitymas už suteiktas paslaugas per (duomenys neskelbtini) mėn.), į šią sumą neįtraukta likusi remonto darbų suma, tenkanti nurodytai patalpai, kuri šiai dienai sudaro: 0.00 Eur. Kadangi šalys skolinių įsipareigojimų kreditoriams VMI prie FM, UAB „Mano būstas“ ir biudžetinei įstaigai Vilniaus miesto nakvynės namai neturi, todėl teismas ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą nustatyti, kad kreditorinį įsipareigojimą UAB „Mano būstas“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dėl skolos priteisimo c.b. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo ieškovas V. S. vykdys asmeniškai; nustatyti, kad kreditorinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtus sprendimus administracinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdys atsakovė R. S.; nustatyti, kad kreditorinį įsipareigojimą Vilniaus miesto nakvynės namams pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą c.b. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdys atsakovė R. S. palieka nenagrinėtą.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Pagal CK 3.88 str. 1 d., bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.127 str. nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti (CK 3.127 str. 3 d.). Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 str. 1 d.). Taikant CK 3.123 str. 1 d. nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nagrinėjamu atveju faktinės bylos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo nukrypti nuo šalių lygių dalių bendrame turte principo.

VĮ „Regitra“ duomenimis, šalys santuokoje įgijo privalomo registruoti kilnojamojo turto, t.y. transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini)1500 Eur vertės. Į bylą pateikta 2019-06-18 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad transporto priemonės kaina – 1500 Eur. Atsakovės teiginiai, kad jos tėvas būtent šio automobilio įsigijimui davė 4500 Eur, o pirkimo-pardavimo sandoryje automobilio įsigijimo suma nurodyta mažesnė, siekiant sumokėti mažesnius mokesčius, nepagrįsti jokiais kitais leistinais įrodymais. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu nenustačius aplinkybių, dėl kurių būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo, teismas laiko pagrįstu santuokoje įgytą ir bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdomą privalomą registruoti kilnojamąjį turtą padalinti lygiomis dalimis, t.y. po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), 1500 Eur vertės. CK 3.98 str. 4 d. numatyta, kad šiame straipsnyje numatytos kompensacijos išmokamos, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kadangi ieškovui po santuokos nutraukimo atitenka visas privalomas registruoti kilnojamasis turtas, todėl teismas priteisia atsakovei R. S. iš ieškovo V. S. kompensaciją už ieškovui po santuokos nutraukimo atitenkančią transporto priemonę 750 Eur (septyni šimtai penkiasdešimt eurų) sumoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas patyrė 185 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau neprašė jų atlyginti, todėl teismas ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovės klausimo nenagrinėja.

Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 6,97 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro didesnę nei 5,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo), tuo tarpu išlaidos susidarė dėl procesinių ir teismo dokumentų siuntimo atsakovei, teismas šią pašto išlaidų sumą valstybės naudai priteisia iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso259-260 str., 270 str., 284 str. teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. S. (iki santuokos įregistravimo – G.), a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui V. S. palikti jo prigimtinę pavardę – „S.“, atsakovei R. S. po santuokos nutraukimo palikti jos santuokos įregistravimo metu įgytą pavardę - „S.“.

Po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), 1500 Eur vertės.

Priteisti atsakovei R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) kompensaciją už ieškovui po santuokos nutraukimo atitenkančią transporto priemonę 750 Eur (septyni šimtai penkiasdešimt eurų) sumoje.

Ieškinio reikalavimą dėl kreditorinių prievolių pripažinimo po santuokos nutraukimo asmeninėmis šalių prievolėmis, nelikus neįvykdytų prievolių kreditoriams, palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš atsakovės R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 6,97 Eur (šešis eurus, 97 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.