- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-25
- Bylos Nr.
- P-525-66-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Roma Sabina Alimienė
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Kategorijos
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. Ž. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS822-562/2010 pagal pareiškėjos A. Ž. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja A. Ž. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Klaipėdos tarnyba) 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 2005-961(07)-D/08 (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. balandžio 30 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjos A. Ž. skundą patenkino ir panaikino Klaipėdos tarnybos Sprendimą.
II.
Pareiškėja Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė atnaujinti terminą prašymui dėl išlaidų atlyginimo paduoti ir priteisti jai iš atsakovo Klaipėdos tarnybos 1 640 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 26 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė.
Nustatė, kad pareiškėja 2007 m. gruodžio 13 d. sudarė pavedimo sutartį, kuria įgaliojo UAB „Liva“ direktorių J. S. jos vardu vesti visas civilines bylas visose teismo įstaigose, antstolių kontorose su visomis įstatymų suteiktomis teisėmis ieškovui, atsakovui, trečiajam asmeniui ir nukentėjusiam, su teise pateikti ir pasirašyti ieškinį ir priešieškinį, pilnai ar dalinai atsisakyti ieškininių reikalavimų, pripažinti ieškinį, keisti ieškinio pagrindą ir dalyką, sudaryti ir pasirašyti taikos sutartį, apskųsti teismų sprendimus, nutartis atskiruoju, apeliaciniu ar kasaciniu skundu, reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas, gauti vykdomuosius raštus, pateikti vykdomuosius raštus išieškojimui, atstovauti visose teisinėse institucijose, policijos komisariatuose ir kitose valstybinėse įstaigose bei visose kitose organizacijose, rašyti jos vardu pareiškimus, prašymus, kitus dokumentus, dalyvauti visose įstaigose ir organizacijose, mokėti visų rūšių mokesčius ir rinkliavas, už ją pasirašyti, sudaryti sutartis su advokatų kontoromis, o taip pat atlikti visus kitus teisinius veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Teismas pagal pateiktą 2010 m. gegužės 17 d. sąskaitą faktūrą (serija L Nr. 10-V-1) nustatė, kad A. Ž. buvo suteiktos šios teisinės paslaugos: konsultacijos suteikimas – 3 x 50 = 150,00 Lt; atvykimas į Šilutę dėl procesinių dokumentų paruošimo – 3 x 30 = 90,00 Lt; procesinių dokumentų paruošimas ir pateikimas į administracinę bylą Nr. I-181-386/2009 ir Nr. A662-682/2010 – 700,00 Lt; atstovavimas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme, kopijų ir nuorašų ruošimas – 700 Lt, o pagal kasos pajamų orderį (serija L Nr. 10-V-1) A. Ž. sumokėjo UAB „Liva“ direktoriui J. S. 1 640 Lt. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių išlaidų dydį, susijusių su dokumentų kopijų ir nuorašų ruošimu. Pažymėjo, jog pareiškėjos atstovas J. S. nėra advokatas ar advokato padėjėjas, jis neturi teisinio išsilavinimo, todėl pareiškėjai nepriteistinos jo konsultacijų teikimo, vykimo į Šilutę dėl procesinių dokumentų paruošimo (nepateikti ir įrodymai dėl vykimo), procesinių dokumentų ruošimo ir atstovavimo Klaipėdos apygardos administraciniame teisme bei Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme išlaidos, nes tai nenumatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnyje. Pažymėjo, jog bylinėjimosi išlaidų Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme priteisimą gali spręsti tik tas teismas. Esant tokioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, pareiškėjos prašymo dėl minėtų išlaidų atlyginimo netenkino.
III.
Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Nurodė, kad abejoja teisėjos, sprendusios išlaidų atlyginimo klausimą, šališkumu, kadangi ta pati teisėja dalyvavo nagrinėjant bylą pirmąja instancija. Teigė, kad tokia aplinkybė kliudė objektyviai išnagrinėti prašymą dėl išlaidų atlyginimo. Remiantis CPK 88 straipsnio 8 dalimi, jos patirtos išlaidos, taip pat ir atstovavimo, privalo būti atlygintos. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos prašymo dalį dėl išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nes tokia prašymo dalis suformuota, atsižvelgiant į administracinių teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-385/2010), turėjo būti persiųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą atmetė, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 26 d. nutartį paliko nepakeistą.
Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 2, 6 dalis, pažymėjo, jog pareiškėjos teisės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimu buvo apgintos, todėl ji turi teisę į patirtų teismo išlaidų atlyginimą. Nurodė, jog pareiškėja teismo prašė priteisti iš Klaipėdos tarnybos 1 640 Lt bylinėjimosi išlaidų pagal pridėtą sąskaitą faktūrą serija L Nr. 10-V-1 ir kasos pajamų orderį serija L Nr. 10-V-1. Nustatė, kad ir 2010 m. gegužės 17 d. sąskaitos faktūros serija L Nr. 10-V-1 matyti, kad A. Ž. buvo suteiktos šios teisinės paslaugos: konsultacijos suteikimas – 3 x 50 = 150,00 Lt; atvykimas į Šilutę dėl procesinių dokumentų paruošimo – 3 x 30 = 90,00 Lt; procesinių dokumentų paruošimas ir pateikimas į administracinę bylą Nr. I-181-386/2009 ir Nr. A662-682/2010 – 700,00 Lt; atstovavimas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme, kopijų ir nuorašų ruošimas – 700 Lt. Sutiko su pareiškėjos argumentu, kad pagal suformuotą administracinių teismų praktiką (pvz., bylos Nr. AS8-83/2007, AS14-1/2007, AS11-53/2006, AS575-233/2009), prašymo dalis, kuria prašoma atlyginti išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, turėjo būti persiųsta nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau tokio motyvo nelaikė pakankamu pagrindu skundžiamos nutarties naikinimui ar keitimui, kadangi, remiantis proceso koncentruotumo principu, nagrinėdama atskirąjį skundą kolegija vertins ir tą prašymo dalį, kuria buvo prašoma atlyginti išlaidas, patirtas pareiškėją atstovaujant apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. AS146-445/2010) ir pabrėžė, jog, remiantis ABTĮ 49 straipsnio 3 dalimi, CPK 56, 57, 58, 59 straipsniais nustatytu teisiniu reguliavimu, atstovų pagal pavedimą teisės ir pareigos (įgaliojimų apimtis) turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime. Nustatė, jog teismo posėdžių metu pareiškėją atstovavo J. S. pagal 2007 m. gruodžio 13 d. pavedimo sutartį. Tokia pavedimo sutartimi pareiškėja pavedė J. S. jos vardu vesti civilines bylas, atstovauti ją visose teisinėse institucijose, atlikti kitokius veiksmus. Kadangi tokia atstovavimo sutartis sudaryta su J. S. , kaip fiziniu asmeniu, ir atstovas atstovavimo faktą pirmosios instancijos teismo posėdyje grindė būtent aptarta pavedimo sutartimi, padarė išvadą, jog pareiškėją teisme atstovavo J. S. kaip fizinis asmuo, o ne kaip juridinio asmens atstovas. Nors pareiškėja prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas grindė UAB „Liva“ vardu išduotais dokumentais – sąskaita faktūra serija L Nr. 10-V-1 ir pinigų priėmimo kvitu serija L Nr. 10-V-1, kurie patvirtina pinigų sumokėjimą bendrovei „Liva“, tačiau pareiškėją byloje atstovavo fizinis asmuo, todėl padarė išvadą, jog pareiškėjos pateikti dokumentai nepagrindžia pareiškėjos turėtų atstovavimo išlaidų ir nesuteikia teisės priteisti pareiškėjai atstovavimo išlaidas. Pabrėžė, jog tokia praktika formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (byla Nr. AS525-187/2009). Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos pateikti dokumentai negalėtų būti vertinami kaip pakankami pagrindžiantys turėtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, nes juose nėra pateikta detali gautų paslaugų ir patirtų išlaidų sąmata. Konstatavo, kad pareiškėja pagal jos pateiktus dokumentus neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą jos naudai iš atsakovo, o pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti nėra pagrindo.
IV.
2010 m. spalio 14 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjos prašymas, kuriuo ji prašo atnaujinti procesą byloje ir panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimti naują sprendimą ar nutartį. Prašymas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
1. Nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad ji yra sudariusi pavedimo sutartį su fiziniu asmeniu J. S., o ne su juridiniu asmeniu UAB „Liva“. Tokia teismo išvada neatitinka rašytinių įrodymų. Pabrėžia, jog 2007 m. gruodžio 13 d. sudarytoje pavedimo sutartyje Nr. BV8-9712 šalimis įvardinta A. Ž. (įgaliotoja) ir UAB „Liva“ direktorius J. S. (įgaliotinis). Būtent remiantis tokia pavedimo sutartimi, J. S. atstovavo pareiškėją administracinėse ir civilinėse bylose. Pažymi, jog iki šio momento jokių nesusipratimų ir problemų nekilo, todėl nesuprantama apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad ji turi prievolę apmokėti UAB „Liva“ direktoriaus J. S. suteiktas paslaugas, o administracinę bylą pralaimėjusi šalis neturi prievolės atlyginti bylinėjimosi išlaidas, nes pareiškėją atstovavo UAB „Liva“ direktorius J. S.
2. Teigia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepagrįstai, priešingai pateiktiems įrodymams, konstatavo, kad ją atstovavo J. S., kaip fizinis asmuo, nes ją neginčijamai atstovavo UAB „Liva“ direktorius J. S. Tokiu būdu buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas, o procesas administracinėje byloje Nr. AS822-562/2010 turėtų būti atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Prašymas netenkintinas.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str.1 d.).
Procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu tuo atveju, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pavyzdžiui, bylos Nr. P756-153/2009, P502-119/2009), pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo.
Pareiškėja, pagrįsdama tokio pagrindo egzistavimą, nenurodė jokių materialinės teisės normų, taikant kurias, buvo padarytas esminis pažeidimas, turėjęs įtakos priimant neteisėtą nutartį. Remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, pirmiausia, turi būti pateikti įrodymai, jog buvo padarytas materialinės teisės normos pažeidimas, tačiau pareiškėjai šiuo atveju apskritai nenurodžius jokios materialinės teisės normos, kuri, jos nuomone, buvo pažeista, priimant apeliacinės instancijos teismo nutartį. Todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.
Pareiškėja proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą, teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės grindžia argumentais, susijusiais su įrodymų bei faktinių bylos aplinkybių vertinimu. Tačiau toks atnaujinimo pagrindas, kai siekiama, kad iš naujo būtų vertinami įrodymai, nėra numatytas įstatyme.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjos prašymas nėra pagrįstas įstatyme numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjos A. Ž. prašymo netenkinti, atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS822-562/2010.
Nutartis neskundžiama.