- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-07-25
- Bylos Nr.
- e1-2819-1023/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19088-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.14.6.1Turto pasisavinimas (BK 183 str. 1 d.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Andrejaus Klimaševskij pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdo individualią veiklą, dirba pavėžėju, baustas administracine tvarka, teistas:
1. Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal baudžiamojo kodekso (toliau — BK) 187 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių viešųjų darbų bausme, kuri Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pakeista į 28 parų arešto bausmę. Arešto bausmę atlikęs. Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nuosprendis pakeistas, veiką perkvalifikuojant į BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir paskiriant bausmę — laisvės atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, bausmė sumažinta vienų trečdaliu ir paskirta laisvės atėmimo 1 metams bausmė;
2. Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį — 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta laisvės atėmimo 1 metams bausmė, 2018 m. gegužės 15 d. Utenos apylinkės teismo nutartimi 2016 m. spalio 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir 2018 m. balandžio 20 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeista bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, iš dalies sudedant subendrinta su 2017 m. gruodžio 12 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė — laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį - terminuotas laisvės atėmimas 2 m. 7 mėn., vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmes, visiškai ar iš dalies atliktas pagal 2017 m. gruodžio 12 d. Utenos apylinkės teismo nuosprendį, 2017 m. rugsėjo 14 d. Kauno apylinkės teismo nutartį, 2018 m. balandžio 20 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį, t. y. 28 parų arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę nuo 2018 m. sausio 16 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. birželio 14 d. 00.15 val. iki 2016 m. birželio 15 d. 8.20 val. (dvi dienas), nuo 2016 m. birželio 17 d. 18.50 val. iki 2016 m. birželio 19 d. 13.55 val. (dvi dienas), nuo 2016 m. liepos 4 d. 9.30 val. iki 2016 m. liepos 5 d. 17.10 val. (dvi dienas), nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. 16.30 val. (1 mėnesį ir 23 dienas), taip pat suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. (3 mėnesius), iš viso 4 mėnesius ir 29 dienas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
1. G. L. laikotarpyje nuo 2024 m. balandžio 24 d. iki 2024 m. balandžio 26 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurjeriu, įvykdęs siuntų pristatymą ir iš siuntų gavėjų gavęs apmokėjimą už pristatytas siuntas grynais pinigais, t. y. 2024 m. balandžio 24 d. 860,87 Eur ir 2024 m. balandžio 26 d. 507,89 Eur, pinigų neperdavė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą ir tokiu būdu pasisavino jam patikėtą svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. 1368,76 Eur.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis G. L. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikaltimo padarymo. Parodė, kad nuo 2024 m. kovo 14 d., dirbo kurjeriu įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2024 m. balandžio 24 d. pradėjo darbą nuo 07:00 val., kaip ir kiekvieną darbo dieną, gaudavo sužymėtą maršrutą, pagal kurį turėjo išvežioti siuntas gavėjams. Išvežiodamas siuntas po Kauno rajoną, gavėjai už siuntas turėdavo susimokėti, jeigu to nėra padarę internetu. Atsiskaitydavo arba bankine kortele arba grynaisiais pinigais. Jeigu gavėjai atsiskaito grynaisiais pinigais, jis paima jų pinigus jie pasirašo į elektroninį skaitytuvą. Darbo pabaigoje, visus surinktus pinigus turi nunešti į darbo kasą, kuri randasi (duomenys neskelbtini), tačiau jeigu grįžta vėliau nei 19:00 val. kasa jau nebedirba, ir pinigus gali arba palikti administratorei arba laikyti prie savęs ir į kasą įnešti kitą dieną. Kitą diena, t. y. 2024 m. balandžio 25 d. d., pradėjęs darbą 07:00 val., jis pinigų į kasą negražino už 2024 m. balandžio 24 d. dieną., tos dienos t. y. 2024 m. balandžio 25 d. pinigus gautus už siuntas iš gavėjų jis grąžino į kasą, darbo pabaigoje, tačiau tik tos dienos pinigus. Grynieji pinigai gauti 2024 m. balandžio 24 d. dieną liko pas jį. Kitą dieną t. y. 2024 m. balandžio 26 d. jis taip pat darbą pradėjo 07:00 val., ryte., visada gavęs maršrutą išvežioti siuntas pradėjo darbą. Tą dieną t. y. 2024 m. balandžio 26 d. d. už siuntas iš gavėjų grynaisiais pinigais gavo 507,89 eur., kuriuos baigęs darbą taip pat negrąžino į kasą. Buvo penktadienis, jis pinigus pasiliko sau, t. y. 1368,76 eur., kuriuos pasisavino 2024 m. balandžio 24 d. ir 2024 m. balandžio 26 d. dienomis, išleido juos kazino, internetinėse lažybose. Jo tikslas buvo lažybose, kazino padvigubinti pinigus, kuriuos buvo pasisavinęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)s“ ir pirmadienį pinigus grąžinti į kasą. Tačiau kazino jam nesisekė ir visus pasisavintus pinigus jis pralošė. Pirmadienį t. y. 2024 m. balandžio 29 d. parašė žinutę savo viršininkui, jog į darbą nebeateis, kadangi yra pasisavinęs įmonės pinigus ir juos pralošęs, jog jam yra gėda grįžti į darbą ir daugiau jis nebedirbs pas juos. Paskui jie susiskambino, jis viską jam dar sykį paaiškino, jie t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar siūlė jam likti dirbti ir taip po truputi grąžinti skolą iš algos, tačiau jis nesutiko, kadangi jam darbo sąlygos netenkino, jis dirbdamas, ten kur dabar dirba uždirba daugiau ir galimybės grąžinti pinigus „(duomenys neskelbtini)“ yra didesnės. Nori pasakyti, jog tai pirmas kartas jo gyvenime kada padarė tokią kvailystę, labai gailisi, jog pasisavino svetimus pinigus ir juos pralošė kazino, nežino kas jam buvo užėję, niekados neturėjo priklausomybės nuo azartinių lošimų, niekad anksčiau nėra pralošinėjęs svetimų pinigų. Prašo esant galimybei baigti ikiteisminį tyrimą baudžiamuoju įsakymu, įsipareigos grąžinti pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“, jeigu bus galimybė pasirašyti susitarimą dėl pinigų grąžinimo dalimis. (1 t., b. l. 127-130)
3. Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:
3.1. Liudytojo N. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad tiksliai nepamena, galimai apie mėnesį laiko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbo G. L.. Buvo įdarbintas darbo sutarties pagrindu kurjeriu. Jo funkcijos buvo siuntų pristatymas ir surinkimas. Kam buvo priskirta įmonės transporto priemonė ir priskirtas konkretus maršrutas Kauno rajone. 2024 m. balandžio 24 d. G. L. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpose pasikrovė siuntas ir jas turėjo pristatyti gavėjams pagal nurodytus adresus. Pristatęs siuntas, iš gavėjų G. L. gavo apmokėjimą už pristatytas siuntas grynais pinigais 860,87 Eur, kiti gavėjai apmokėjo bankine kortele, o kitos siuntos apmokėtos iš anksto. Darbo dienos pabaigoje G. L. privalėjo gautus grynuosius pinigus pateikti į kasą, kuri dirba iki 20 val. Tą dieną G. L. gautų lėšų į kasą neįnešė, nes grįžo į įmonę po kasos darbo valandų. 2024 m. balandžio 25 d. G. L. į kasą tik tos dienos lėšas už pristatytas siuntas. 2024 m. balandžio 26 d. G. L. siuntas pristatė gavėjams, tačiau vėl pavėlavo grįžti ir į kasą neįnešė 507,89 Eur. 2024 m. balandžio 29 d. G. L. neatvyko į darbą ir parašė SMS žinutę, kad gautus pinigus už siuntas jis išleido kazino, kad rado kitą darbą, uždirbs ir grąžins, nes gėda grįžti į šį darbą. Jis parašė, kad jam paskambintų, tačiau G. L. jam taip ir nepaskambino. Vėliau dar rašė SMS žinutes, kad pinigus grąžins, kai gaus algą. Tačiau pasisavintų pinigų taip ir negrąžino iki šiol. Nuo 2024 m. balandžio 29 d. buvo žymėtos pravaikštos iki 2024 m. gegužės 14 d. G. L. buvo siųsti pranešimai dėl paaiškinimo pateikimo kodėl negrąžino pinigų, bei pateikti priežastis dėl neatvykimo į darbą. papildomai išsiųstas pranešimas 2024 m. gegužės 9 d., kad nepateikus nurodytų duomenų, jis bus atleistas pagal LR DK. G. L. į pranešimus nereagavo, į darbą neatvyko, pinigų negrąžino, todėl 2024 m. gegužės 14 d. įsakymu buvo atleistas iš darbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Daugiau su G. L. nesusisiekė. 2024 m. gegužės 2 d. buvo kreiptasi į policiją su pareiškimu dėl G. L. patraukimo atsakomybėn. G. L., negrąžindamas pasisavintų, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančių piniginių lėšų, įmonei padarė 1368,76 eur. dydžio turtinę žalą. Kiek dirbo, G. L. dirbo gerai, pretenzijų jam neturėjo, išskyrus nurodytus du atvejus, kai jis pasisavino įmonei priklausančias pinigines lėšas. (1 t., b. l. 27-30)
3.2. Iš 2024 m. gegužės 29 d. tarnybinio pranešimo dėl asmens galimai padariusio nusikalstamą veiką nustatymo matyti, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-19088-24 atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 183 str. 1 d. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, G. L., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, reg. adresu (duomenys neskelbtini), kurjeris, 2024 m. balandžio 24 d. surinkęs iš klientų už siuntas grynuosius pinigus 507,89 Eur, juos pasisavino, neįnešdamas į bendrovės kasą. Taip pat 2024 m. balandžio 26 d. surinkęs iš klientų už siuntas grynuosius pinigus 860,87 Eur, juos pasisavino, neįnešdamas į bendrovės kasą. G. L. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje esantį, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą - 1368,76 Eur.
3.3. Iš 2024 m. gegužės 29 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas G. L. ir N. R. susirašinėjimas SMS žinutėmis. G. L.: ,,Laba ryta. Užpjoviau grybą normaliai tai teks atsisveikinti su darbu. Man labai gėda ir atsiprašau, kad čia taip gavosi. Suleidau į kazino praeitos savaitės trečiadienio ir penktadienio surinktus pinigus. Vargu ar tiek uždirbau tai per gegužę grąžinsiu, kiek trūks. Darbą jau radau. Neturiu, kur akių dėti tai tyliai ramiai išeinu. Trečiadienis - 860 Eur. Penktadienis 507 Eur“; N. R.: ,,Labas, Pasuk“; N. R.: ,,Taip niekas nedaro. Laukiu susisiekiant, arba teks perduoti policijai“; N. R.: ,,Koks tavo sprendimas? Sutikrinome info - viso trūksta 1368,76 Eur“.; N. R.: ,,Variantai: dirbi tvarkingai ir atidirbi“. (1 t., b. l. 54-56)
3.4. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prie civilinio ieškinio pateiktame siuntų ir sumų už jas sąraše nurodyta, kad: 2024 m. balandžio 24 d. dieną grynų pinigų turėjo būti 860,87 Eur. Grynais gavėjai atsiskaitė už šias siuntas: (duomenys neskelbtini) - 712,76 Eur; (duomenys neskelbtini) - 76,96 Eur; (duomenys neskelbtini) - 27,15 Eur; (duomenys neskelbtini) - 44 Eur.; 2024 m. balandžio 26 d. dieną grynų pinigų turėjo būti 507,89 Eur. Grynais gavėjai atsiskaitė už šias siuntas: (duomenys neskelbtini) - 58 Rur; (duomenys neskelbtini) - 37,91 Eur; (duomenys neskelbtini) - 44,95 Eur; (duomenys neskelbtini) - 20,97 Eur; (duomenys neskelbtini) - 27,97 Eur; (duomenys neskelbtini) - 75,59 Eur; (duomenys neskelbtini) - 75,59 Eur; (duomenys neskelbtini) - 95 Eur; (duomenys neskelbtini) - 71,91 Eur. Nustatytas asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką - G. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas, vykdantis individualią veiklą. (1 t., b. l. 57-59)
3.5. Iš 2024 m. birželio 20 d. įsipareigojimo dėl žalos padarytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimo matyti, kad G.L. susitarė su civiliniu ieškovu dėl žalos atlyginimo dalimis iki 2024 m. gruodžio 20 d. (1 t., b. l. 135).
4. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-19-697/2015, 2K-300-697/2019, 2K-254-895/2020 ir kt.).
5. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis G. L. laikotarpyje nuo 2024 m. balandžio 24 d. iki 2024 m. balandžio 26 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurjeriu, įvykdęs siuntų pristatymą ir iš siuntų gavėjų gavęs apmokėjimą už pristatytas siuntas grynais pinigais, t. y. 2024 m. balandžio 24 d. 860,87 Eur ir 2024 m. balandžio 26 d. 507,89 Eur, pinigų neperdavė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą ir tokiu būdu pasisavino jam patikėtą svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. 1368,76 Eur. Minėtus veiksmus G. L. atliko veikdamas tiesiogine tyčia, nes suprato, kad pasisavindamas jam patikėtą turtą, jis veikia neteisėtai, suprato, kad dėl to turto savininkas neteks jam priklausančio turto - pinigų ir patirs turtinę žalą, ir to norėjo, t. y. siekė paversti svetimus jam pinigus savo nuosavu turtu, juo disponuoti savo nuožiūra, taip siekdamas sau naudos turto savininko sąskaita. Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms teismas sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.
III. Bausmės skyrimo motyvai
6. Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.
7. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia.
8. Vertinant kaltinamojo G. L. asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis teistas 3 kartus, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 84-99). Dėl psichiatrinio gydymo įskaita G. L. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga. (1 t., b. l. 116), dėl priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 108). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
9. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vieną sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, su kuria kaltinamasis sutiko. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįstai manytina, kad būtent tokia bausmės rūšis yra adekvati ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
10. Kaltinamasis prisipažino padarę nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
IV. Kiti spręstini klausimai
11. BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Be to, BPK 109 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
12. Baudžiamojoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 1368,76 eurų civilinį ieškinį G. L. dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau 2024 m. birželio 20 d. minėtas civilinis ieškovas sudarė susitarimą su G.L. dėl žalos padarytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimo, iš kurio matyti, kad G.L. susitarė su civiliniu ieškovu dėl žalos atlyginimo dalimis iki 2024 m. gruodžio 20 d. Pateiktas civilinio ieškovo ir kaltinamojo sudarytas taikos susitarimas dėl žalos atlyginimo, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, todėl šioje dalyje byla dėl pareikšto civilinio ieškinio nutrauktina, patvirtinant jų sudarytą taikos susitarimą (CPK 140 straipsnio 1, 3 dalys, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 294 straipsnio 1 dalis, CK 6.983-6.986 straipsniai).
13. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.
14. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 420 - 421 straipsniais,
nusprendė:
G. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant G. L.: 1) per visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 2) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 5 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti G. L. bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant G. L.: 1) per visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 2) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 5 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Bylą dėl civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini)“ pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukti, patvirtinant UAB (duomenys neskelbtini)“ ir G. L. sudarytą taikos susitarimą šiomis sąlygomis:
„Aš, G. L., gim. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-19088-24, pagal LR BK 183 str. 1 d. (turto pasisavinimas), kuris yra atliekamas dėl to, kad aš apgaulės būdu laikotarpyje nuo 2024-04-24 iki 2024-04-26 dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurjeriu, įvykdęs siuntų pristatymą ir iš siuntų gavėjų gavęs apmokėjimą už pristatytas siuntas grynais pinigais, t. y. 2024-04-24 860,87 Eur ir 2024-04-26 507,89 Eur, pinigų neperdaviau į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą ir tokiu būdu pasisavinau svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. 1368,76 Eur. Aš su man pareikštu įtarimu sutinku visiškai, prisipažįstu ir sutinku turtinės žalos atlyginimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šioje ikiteisminio tyrimo byloje, visą padarytą turtinę žalą įsipareigoju atlyginti iki 2024-12-20, pervedant pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini)
L Iki 2024-07-20 228,12 Eur 2. Iki 2024-08-20 228,12 Eur 3. Iki 2024-09-20 228,12 Eur 4. Iki 2024-10-20 228,12 Eur 5. Iki 2024-11-20 228,12 Eur 6. Iki 2024-12-20 228.16 Eur Viso: 1368,76 Eur
Įsipareigojimas surašytas trimis egzemplioriais, kurių vienas prijungtas prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-19088-24 bylos“.
Ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) vykdyti nustatytus įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 20 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti kaltinamajam BK 48 straipsnio nuostatas, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
G. L. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.