- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- e2S-1662-524/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- E. V.
- Atsakovas
- S. V.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovei S. V. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovės priteisti 506,76 Eur nuostolių, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašo bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi netenkino ieškovo E. V. prašymo bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, nustatė ieškovui 7 (septynių) dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus.
3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog duomenų, kad ieškovas būtų reikalavęs pagal sprendimą likusios kompensacijos sumokėjimo ar reikalavęs sumokėti likusią kompensaciją ir priskaičiuotas palūkanas iš atsakovės, nėra pateikta. Nėra duomenų, ar atsakovė atsisakė mokėti likusią kompensaciją, ar palūkanas. Taigi jokių rašytinių įrodymų, kurių pagrindu grindžiamas atsakovei reiškiamas reikalavimas, nėra pateikta. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog ieškinio reikalavimai nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais. Ieškinį pasirašė ieškovas, tačiau ieškinį ir jo priedus teismui pateikė per elektroninių ryšių priemones IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ atstovas A. E., tačiau teismui nėra pateikta atstovavimo sutartis ir duomenų, jog šiam asmeniui yra pavesta už ieškovą pateikti teismui bei gauti iš teismo procesinius dokumentus. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pateiktas ieškinys yra su trūkumais, be to, pagal ieškovo pateiktus įrodymus bylos teisingai išspręsti, neišanalizavus visų įrodymų bendra ginčo teisenos tvarka, nėra galimybės.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo išspręsti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė terminą ieškinio trūkumui pašalinti – pateikti įrodymus, jog ieškovas būtų reikalavęs iš atsakovės įvykdyti teismo sprendimą. Teismo sprendimo privalomumas pats savaime yra ieškinio dalykas, o jo neįvykdymas pats savaime yra įrodymas – neteisėtas veiksmas, nulėmęs nuostolių atsiradimą.
4.2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo ieškinys pateiktas netinkamai. Ieškovas ieškinį pateikė per IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ paskyrą, tačiau ieškinys pasirašytas paties ieškovo. Tai reiškia, jog ieškovas veikia savarankiškai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas nagrinėti ieškinį dokumentinio proceso tvarka bei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, – pateikti rašytinius įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo ieškinio reikalavimus bei atstovavimo sutartį, pagrindžiančią, jog IĮ „Uostamiesčio teisinė paslaugos“ atstovui A. E. yra pavesta už ieškovą pateikti teismui bei gauti iš teismo procesinius dokumentus, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl procesinių dokumentų (ne)tinkamo pateikimo
7. Atskirajame skunde ieškovas nurodo argumentus, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo ieškinys pateiktas netinkamai. Ieškovas ieškinį pateikė per IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ paskyrą, tačiau ieškinys pasirašytas paties ieškovo. Tai reiškia, jog ieškovas veikia savarankiškai. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.
8. CPK 175¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog be CPK, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese, taip pat elektroninės bylos tvarkymo ypatumus nustato Teismų įstatymas. Procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras (CPK 175¹ straipsnio 2 dalis). Elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka šio Kodekso 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis).
9. Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje.
10. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nurodyta, jog procesinius dokumentus teikiantis asmuo yra asmuo, kuris, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir (ar) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis, turi teisę pateikti teismui procesinius dokumentus (Aprašo 2 punktas). Aprašo 3 punkte numatyta, jog procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis), išskyrus šio aprašo 8–9¹ punktuose nurodytus atvejus. Jungdamasis prie minėto posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę vienu iš dviejų Aprašo 5 punkte nurodytų būdų: 1) naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (t. y. per elektroninius valdžios vartus jungiantis internetinės bankininkystės prisijungimo priemonėmis ar su elektronine atpažinties priemone (pavyzdžiui, sertifikuotu elektroniniu parašu); arba 2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis. Aprašo 7 punkte numatyta, jog fizinis asmuo, prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio, paskyroje veikia savo vardu arba kaip kito fizinio ar juridinio asmens atstovas.
11. Pagal Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1), 6 punktą, juridinį asmenį paslaugų gavėju LITEKO VEP posistemyje registruoja šio juridinio asmens vadovas ar kitas teisėtas atstovas, nurodytas Juridinių asmenų registre, arba teismas šių taisyklių III skyriuje nustatyta tvarka. Juridinio asmens paskyrą aktyvavęs fizinis asmuo tampa šio juridinio asmens paslaugų gavėjo administratoriumi. Paslaugų vartotojas prie LITEKO VEP posistemio jungiasi šia tvarka: (1) iš paslaugų gavėjo paskyros, kai paslaugų vartotojas yra paslaugų gavėjas (fizinis asmuo), arba fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotas kaip juridinio asmens vadovas ar kitas teisėtas atstovas (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo) arba paslaugų gavėjo administratorius; (2) iš paslaugų gavėjo atstovo paskyros, kai paslaugų vartotojas yra paslaugų gavėjo atstovas (Taisyklių 15 punktas).
12. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad ieškinys, pasirašytas ieškovo parašu, pateiktas teismui pasinaudojant IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ VEP posistemiu, dokumentą pateikė A. E..
13. Nors ieškovo ieškinys pasirašytas jo rašytiniu parašu, tačiau pateiktas per kito asmens VEP posistemį, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog šiuo atveju ieškovas veikia savo vardu, nes anksčiau minėto Aprašo 7 punkto pagrindu ieškovas, norėdamas veikti savo vardu, turėtų prie VEP posistemio prisijungti asmeniškai, tai yra susikurti savo asmeninę VEP paskyrą.
14. Šiuo atveju matyti, jog VEP paskyra priklauso IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“, dokumentą pateikęs asmuo yra A. E.. Taigi, vadovaujantis anksčiau minėtų taisyklių nuostatomis, IĮ „Uostamiesčio paslaugos“ yra paslaugų gavėja, o A. E. – paslaugų gavėjos administratorius. Šiuo atveju nenurodytas joks teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis ieškovas savo ieškinį teikia per minėtos įmonės VEP paskyrą. Šiuo atveju tinkamai pateiktu būtų galima laikyti ieškovo ieškinį tik tuo atveju, jeigu būtų pateikti atstovavimą pagrindžiantys įrodymai, jog minėtas asmuo yra įpareigotas pateikti bei gauti procesinius dokumentus.
15. Esant nurodytų aplinkybių visumai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinys teismui pateiktas pažeidžiant įstatymų nuostatas (CPK 175¹ straipsnis, teismų įstatymo 37¹ straipsnis), todėl pagrįstai nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.
Dėl įrodymų pateikimo
16. Atskirajame skunde teigiama, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė terminą ieškinio trūkumui pašalinti – pateikti įrodymus, jog ieškovas būtų reikalavęs iš atsakovės įvykdyti teismo sprendimą. Ieškovo teigimu, teismo sprendimo privalomumas pats savaime yra ieškinio dalykas, o jo neįvykdymas pats savaime yra įrodymas – neteisėtas veiksmas, nulėmęs nuostolių atsiradimą.
17. Dokumentinis procesas – supaprastinto proceso forma, kuria siekiama užtikrinti greitesnį ginčų nagrinėjimą. Šiam procesui pradėti ieškiniui yra keliami specialieji reikalavimai, t. y. turi būti nurodomas ieškovo prašymas nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka bei nurodyti visi rašytiniai įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, tačiau šiam procesiniam dokumentui taip pat yra taikomi ir bendrieji CPK 135 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai.
18. CPK 424 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai ieškinys neatitinka CPK 424 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir dėl to negali būti nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka, teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovą pagrįsti savo reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. CPK 428 straipsnio 7 dalis nurodo, jog padarius išvadą, kad ieškinys pagal pateiktus įrodymus negali būti visiškai patenkinamas, teismas priima nutartį nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir nustato terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį.
19. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog sprendimas, ar bylą galima nagrinėti pagal pateiktus įrodymus dokumentinio proceso tvarka, ar skirti bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, yra teismo prerogatyva, todėl pirmosios instancijos teismas neprivalėjo ieškovo ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Tokios teismo išvados paneigti nėra pagrindo, kadangi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tam, kad ieškinys būtų patenkintas, pateikti įrodymai privalo nekelti teismui jokių abejonių dėl preliminaraus teismo sprendimo pagrįstumo.
20. Esant šioms aplinkybėms, pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo nagrinėti ieškinį dokumentinio proceso tvarka.
21. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog CPK 424 straipsnyje nustatyta teismui pareiga nustatyti ieškinio trūkumus tuo atveju, jeigu ieškinys nėra pagrįstas leistinais įrodymais arba primokėti žyminio mokesčio dalį, kad ieškinys galėtų būti nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles. Taigi šiuo atveju ieškovas turi pareigą arba pateikti leistinus įrodymus, kad būtų galima ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, arba sumokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio. Tuo tarpu CPK 428 straipsnio 7 dalies pagrindu teismas priimta nutartį nagrinėti ieškinį pagal ginčo teisenos taisykles, jeigu nustato, jog pagal pateiktus įrodymus ieškinys negalės būti visiškai patenkintas. Taigi šiuo atveju teismui nekyla pareiga nustatyti termino ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti leistinus įrodymus. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė pateiktų įrodymų trūkumų, vadinasi, tokių trūkumų nenustatė ir nebuvo pagrindo ieškovo įpareigoti pašalinti trūkumus (CPK 424 straipsnio 2 dalis).
22. Be to, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog ieškinio trūkumų institutą teismas turėtų taikyti tik tais atvejais, kai yra nustatoma esminių kliūčių ieškinio priėmimui, o galutinį ieškinio reikalavimą, įrodymus ir kitą informaciją, jei ji būtina bylos nagrinėjimui, surinkti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393).
23. Iš skundžiamos nutarties motyvų nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas nustatė terminą pateikti papildomus įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą. Esat nurodytai teismų praktikai, darytina išvada, jog papildomų įrodymų pateikimas nesudaro esminių kliūčių ieškinio priėmimui, todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti papildomus įrodymus.
24. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies pažeidė civilinio proceso teisės normas, todėl nutartis keistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis). Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumų pašalinimui jau suėjo, yra pagrindas nustatyti naują terminą ieškovui pašalinti ieškinio trūkumams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
pakeisti Klaipėdos apylinkė teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Netenkinti ieškovo E. V. prašymo bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Nustatyti ieškovui 7 (septynių) dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus – pateikti įrodymus, pagrindžiančius, jog IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ ar jos atstovui A. E. yra pavesta už ieškovą pateikti teismui bei gauti iš teismo procesinius dokumentus.