Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis G. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio metu jis su sūnumi sustojo pavalgyti prie Ateities pl. esančios kavinės „Baku“. Pavalgęs pradėjo važiuoti, pažiūrėjo, kad kelias būtų tuščias, apsidairė, kad niekam netrukdytų ir nesukeltų pavojaus, ir, persirikiavęs į antrą juostą, sustojo prie ašinės linijos, praleido automobilį ir pradėjo apsisukimo manevrą. Jis jau buvo apsisukęs 90 laipsnių kampu į priešingą eismo juostą, kai gavo smūgį į kairį priekinį ratą. Nukentėjusysis važiavo iš šalutinio kelio iš autostrados. Jis sukdamasis pažiūrėjo, ar pagrindiniame kelyje niekam netrukdė. Nukentėjusysis kirto ištisinę liniją ir trenkėsi į jo priekinį kairį ratą. Nuo smūgio automobilis apsisuko prieš eismą, jis buvo šoko būsenoje, nuo šviesoforo važiavo automobilių srautas. Jis patraukė automobilį, pavažiavo 5 – 10 metrų, kad netrukdytų priešpriešiniam eismui. Nukentėjusiojo automobilis atsirado priešpriešinio eismo kelkraštyje. Nukentėjusiojo žmona pribėgo prie jo ir pasakė, kad jis užmušė mamą. Jam buvo šokas, bet jam žinoma, kad, vairuotojui apsisukinėjant, sukant į kairę, iš paskos važiuojančios transporto priemonės privalo arba jį apvažiuoti, arba praleisti. Nukentėjusieji privalėjo jo automobilį apvažiuoti. Antros juostos dalyje susidūrimo padangų žymės galėjo likti nuo galinių ratų smūgio, nes nuo smūgio padangos palieka žymę. Nors jo automobilio priekinis kairės pusės ratas buvo sugadintas, jis sukosi, todėl žymių nepaliko. Jis apsisukinėjo 45 laipsnių kampu, paliktos padangų žymės galėjo būti nuo smūgio į galinę namo dalį. Jis jau buvo padaręs manevrą 45 laipsnių kampu, kadangi kitaip nebūtų galėjęs praleisti kitos važiuojančios transporto priemonės. Kur tiksliai, ar prieš ženklą „Kaunas“, ar už šio ženklo stovėjo jo automobilis, neprisimena, atvažiavęs prie „Baku“ kavinės, automobilį pasistatė ten, kur buvo vietos. Pavalgęs jis įsėdo į automobilį, užvedė variklį ir, apsidairęs, ar niekam netrukdo ir ar nuo viaduko neatvažiuoja mašina, pažiūrėjo į kairę ir pradėjo atbulas važiuoti iš aikštelės. Išvažiavęs iš „Baku“ aikštelės, pamatė punktyrinę juostą ir persirikiavo. Nuo tos vietos, kur jis išvažiavo atbulas iš aišktelės, iki apsisukimo vietos buvo maždaug 100 metrų, ten leistinas greitis yra 50 km/h, o atvažiuojant nuo Klaipėdos, iš kur atvažiavo nukentėjusysis, – 70 km/h.

Nukentėjusysis G. A. parodė, kad įvykio dieną jis vairavo „Subaru Justy“, jam įsukinėjant iš autostrados į Kauną, į Ateities pl., atbulai judantis automobilis užkirto jam kelią. Jis įvažiavo į Ateities pl. iš autostrados, važiavo pirma dešine eismo juosta, o automobilis „Subaru Forester“ dvidešimt metrų priešais atbulas išvažiavo iš aikštelės, esančios prie kavinės „Baku“. Jis (G. A.) rikiavosi į kairę, kad išvengtų kliūties, tačiau „Subaru Forester“ iš karto išlyginęs automobilį, nerodydamas posūkio signalo, pradėjo apsisukinėti, todėl jam nepavyko pasukti ir jis įvažiavo į „Subaru Forester“ priekinį ratą, jis buvo nublokštas per dvi eismo juostas, išvažiavo prieš eismą ir sustojo priešingos juostos šalikelėje. „Subaru Forester“ liko dešinės eismo juostos antroje eilėje. Susidūrimas įvyko antros juostos viduryje, nuo tos vietos, kur „Subaru Forester“ išvažiavo iš kavinės, iki susidūrimo vietos buvo apie 5 – 10 metrų. Po to „Subaru Forester“ vairuotojas patraukė automobilį į dešinę pusę ir ten pastatė. Tai pastebėjus ir pasakius, „Subaru Forester“ vairuotojas atsakė, kad automobilio jis nepatraukė, kadangi jis nevažiuoja. Tačiau jis matė, kad automobilis stovėjo iš karto po įvykio ir kaip po 5 minučių. Įvykio metu su juo automobiliu važiavo R. M., R. M. ir G. J. P. G. J. P. trūko šonkaulis, o jam buvo sutrenkta dešinė koja. Jis patyrė lengvą sužalojimą, todėl į gydytojus nesikreipė. G. J. P. galimai šonkaulį sužalojo automobilio diržas. Visi jie patyrė šoką. G. J. P. sėdėjo dešinėje pusėje automobilio gale, priekyje sėdėjo R. M., o už vairuotojo sėdėjo R. M.. Jo automobilio dešinės pusės priekinis sparnas nuo smūgio sugadintas ir truputį susidaužė galas. Iki ženklo „Kaunas“ jis važiavo 65 – 70 km/h greičiu, o prieš ženklą pristabdė, jo automobilio greitis buvo apie 54 – 55 km/h, tačiau į spidometrą nežiūrėjo. Smūgio metu greitis buvo apie 45 km/h, net neiššoko oro pagalvės. Po smūgio prie jo automobilio buvo išbėgę skysčiai, mėtėsi nuolaužos. Prieš susidūrimą jis stabdė, ant ratų yra likusi žymė. Kadangi automobilyje įmontuota ABS sistema, jo ratai nečiuožia. Po įvykio su kaltinamuoju nieko nesiaiškino, nes iš karto pastebėjo sužalotus asmenis. Per kiek laiko atvyko policija, nežino, tačiau atvyko pakankamai greitai. Žala dėl apgadinto automobilio jam neatlyginta.

Nukentėjusioji G. J. P. parodė, kad ji įvykio metu sėdėjo automobilio gale, nieko nematė, tik pajuto stiprų smūgį, jai pasidarė bloga, jautė didelį skausmą krūtinėje, skaudėjo galvą, kojos buvo mėlynos, jai buvo šokas. Jai iškvietė greitąją ir išvežė į klinikas, kur nustatė šonkaulio lūžį. Kai pajuto smūgį, ji buvo prisisegusi saugos diržą. Po įvykio ji ilgai gydėsi namuose, jos amžiaus sužalojimai ilgiau gyja. Ji galėjo tik nueiti į tualetą, negalėjo daugiau vaikščioti, nei sėdėti, nei gulėti. Tai tęsėsi penkis mėnesius. Niekas dėl įvykio jai žalos neatlygino, todėl reiškia civilinį ieškinį 10 000 eurų sumai, kurį sudaro moralinė žala ir išlaidos vaistams.

Liudytoja R. M. parodė, kad įvykio metu ji važiavo automobiliu, kurį vairavo G. A.. Ji sėdėjo gale automobilio už vairuotojo. Įvažiavus iš autostrados į Ateities pl., jie pamatė, kad išvažiuoja atbulas automobilis ,,Subaru Forester“, jis ketino važiuoti ir staiga suko į kairę ir užkišo prieš pat juos. Tai ji pamatė, nes G. A. pakomentavo, kad jam užkišo kelią. Ji pastebėjo, kad ,,Subaru Forester“ vairuotojas ištiesino automobilį ir staiga pamatė šią mašiną skersą prieš jų automobilio priekį. A. staigiai stabdė, bandė išvengti smūgio ir metėsi į priešingą eismo juostą, į kairę pusę, bet nepavyko ir buvo smūgis, buvo atatranka ir dar vienas smūgis. A. automobilis priekiniu dešiniu ratu susidūrė ir atsitrenkė į ,,Subaru Forester“ priekinį kairės pusės rato kampą prie vairuotojo durelių. Įvyko atatranka, galinis dešinės pusės ,,Subaru Justy“ ratas atsitrenkė į ,,Subaru Forester“ dureles ar ratą. Po antro atsitrenkimo ,,Subaru Justy“ išvažiavo į priešingą eismo juostą ir sustojo. Jie liko sveiki, bet ji patempė kaklą nuo smūgio. Sėdėjo šonu už vairuotojo, nes maža buvo mašina, o vairuotojas didelis. Mama G. P. labiausiai nukentėjo. Ji taip pat sėdėjo galinėje vietoje už keleivio. Diržus visi keleiviai buvo prisisegę. Po smūgio visi buvo šoke. Ji neišlipo iš automobilio, mama skundėsi kojų, galvos skausmais. Mama trenkėsi galvą į stiklą, ilgokai neatgavo oro. Paskui jie susirinko daiktus. Smūgis buvo sūnaus R. M. pusėje, bet jis liko sveikas. A. kvietė greitąją, policiją. Atsigavus mamai, ji (R. M.) nuėjo pas kaltininką. Kaltininkas stovėjo kitoje pusėje kelio, jo rankos buvo kišenėje, ir su sūnumi juokėsi. Įvykio metu ji matė, kaip kaltininkas užkišo mašiną. Ji kaltininkui pasakė: „gal užmušėt“, tai jai atsakė: „ar tu turi teises, ką tu čia aiškini?“, o kai ji pasakė: „gal užmušėt mamą“, tada kaltininkas perėjo kelią pasižiūrėti. Nors anksčiau matė, kad ji ilgai su mama sėdėjo automobilyje, tačiau kaltininkas prie jų nepriėjo. Prieš avariją jie važiavo negreitai, nes ruošėsi važiuoti į prekybos centrą, ,,Lytagra“, kuris yra šalia. Kaltininkas stovėjo lygiagrečiai su ,,Baku“ kavine. Šalimais stovėjo kiti automobiliai. Šalia kavinės buvo automobilių stovėjimo aikštelė. A. „keiktelėjo“ ir sakė, kad jam užkišo kelią, nes įvažiavo į pirmą juostą. Mašiną kaltininkas ištiesino ir jie galvojo, kad jis nuvažiuos. Ji nukreipė dėmesį ir pamatė, kad kaltininkas staiga atsitrenkė. Ar jis prieš išvažiuodamas iš aikštelės rodė posūkį, ji nežino, nepastebėjo. Jeigu „Subaru Forester“ nebūtų iki susidūrimo pajudėjęs, būtų juos praleidęs, įvykio nebūtų buvę. Po susidūrimo ji neprarado sąmonės, jai tik buvo šokas. Ar ,,Subaru Forester“ po susidūrimo pavažiavo, ji nematė, matė tik, kad kaltininkas šalia savo automobilio stovėjo.

Liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2013 metų gegužės mėnesio pabaigoje, tikslios datos nepamena, apie 12 val. važiavo automobiliu „Subaru Justy“ Ateities plentu nuo kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda link R. Kalantos gatvės. Važiavo kaip keleivis, vairavo G. A., jis sėdėjo priekyje dešinėje pusėje, kartu važiavo močiutė G. P., kuri sėdėjo už jo dešinėje pusėje gale, ir mama R. M., kuri taip pat sėdėjo gale, kairėje pusėje už vairuotojo. Ar jos buvo prisisegę saugos diržais, pasakyti negali, nes nepamena, močiutė ant kelių laikė krepšį. Buvo šviesus paros metas, saulėta, giedra, kelio danga, asfaltas, buvo sausa. G. A. važiavo negreitai, nes jie buvo tik ką išvažiavę iš posūkio, bet kokiu greičiu, tiksliai pasakyti negali. Jie važiavo pirma eismo juosta. Ties šašlykine „Baku“ staiga į kelio važiuojamąją dalį iš aikštelės, buvusios prie minėtos šašlykinės, atbuline eiga į pirmą eismo juostą išvažiavo kitas lengvasis automobilis, modelio tiksliai nepamena, bet taip pat „Subaru“. Šis „Subaru“ išvažiavo tiesiai prieš pat automobilio, kuriuo jis važiavo kaip keleivis, priekį, G. A. suko vairą kairiau, tačiau eismo įvykio išvengti nepavyko nes A. neturėjo galimybės apvažiuoti minėto „Subaru“ ir kliudė savo priekine automobilio dalimi iš aikštelės išvažiavusio „Subaru“ galinę dalį, tiksliai pasakyti negali, ar galinę dalį, bet kiek jis pamena, jam taip atrodo. Viskas įvyko staiga. A. automobilis bandydamas apvažiuoti minėtą „Subaru“ po susidūrimo su juo išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, o šis „Subaru“ po smūgio nuslydo dešiniau, bet sustojo pirmoje eismo juostoje. Ar įvykio vietoje kas nors iš vairuotojų keitė savo automobilio stovėjimo vietą, padėtį, nepamena. Gali tik teigti, kad G. A. tikrai savo automobilio buvimo vietos po eismo įvykio nekeitė. Po eismo įvykio iš karto į medikus nesikreipė, nes nieko neskaudėjo. Po įvykio sekančią dieną pajuto skausmą kakle ir kreipėsi į Kalniečių poliklinikos medikus profilaktiniam patikrinimui. Kreipėsi dėl skausmo kakle, nukentėjo fiziškai, taip pat morališkai, labai išsigando, tačiau turtinės žalos nepatyrė. Dėl eismo įvykio metu patirtos neturtinės ir fizinės žalos baudžiamojoje byloje ieškinio nereiškia, kreipsis į eismo įvykio kaltininko draudimo bendrovę, jei ši žalos neatlygins, civilinį ieškinį pareikš teisme (b. l. 74). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas parodė, kad jis 2013-05-28 vyko kaip keleivis automobiliu ,,Subaru Justy“, sėdėjo priekinėje automobilio sėdynėje, buvo prisisegęs saugos diržus. Kiek žino, gale sėdėję asmenys buvo prisisegę diržus, bet tiksliai to tvirtinti negali. Pamatė prieš susidūrimą prieš juos išvažiuojantį automobilį, iki kurio buvo netolimas atstumas, apie 5 – 7 metrai ar šiek tiek daugiau. Šis automobilis išvažinėjo iš ,,Baku“ šašlykinės. Jis matė to automobilio pajudėjimo nuo baro momentą, paskui įvyko susidūrimas. Ar prieš įvykį kaltinamasis rodė posūkį, jis nepastebėjo. Kai pamatė automobilį, R. M. kažką pasakė, o jis pats prieš susidūrimą vairuotojui nieko nesakė. Jų automobilio vairuotojas bandė išvengti susidūrimo, suko į kairę pusę, tačiau įvyko smūgis. Tai, kad vairuotojas, į kurį buvo atsitrenkta, bandytų apsisukti, jis nematė, matė kaip jis išvažiavo, pajudėjo nuo baro. Kai pajudėjo nuo baro, vairuotojas tiesiai išvažiavo. Po smūgio automobilis sustojo, o smūgio metu jų automobilio vairuotojas stabdė automobilį. Jie vyko apie 50 km/h greičiu, buvo plente.

Liudytojas D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2013-05-28, apie 12 val. važiavo su savo tėvu G. J. automobiliu „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairavo G. J., o jis sėdėjo priekyje, keleivio vietoje. Kaune, Ateities plente, prie kavinės „Baku“ esančios automobilių sustojimo vietos išvažiavo į pirmą eismo juostą, paskui į antrą ir tėvas sustojo joje, kad praleistų iš priekio priešinga kryptimi važiuojančius automobilius, kad galėtų apsisukti. Apsisukant, sukant į kairę, manevro metu, jis pajuto stiprų smūgį į G. J. automobilio kairės pusės priekinę dalį, priekinį kairį sparną, ratą. To automobilio, kuris į juos atsitrenkė, jis niekur nematė važiuojant, apsisukant. Jis buvo šoko būsenoje, po susidūrimo automobilis jau buvo nevažiuojantis, nejudėjo į priekį. Tėvas išjungė variklį ir išlipo iš automobilio. Tiksliai nepamena, bet, atrodo, tėvo automobilis buvo sustojęs tarp pirmos ir antros juostos. Kai atvyko policija, automobilis būtent taip ir stovėjo, kaip ir iš karto po įvykio, toje pačioje vietoje, toje pačioje padėtyje. Jo nuomone, kaltas automobilio, kuris į juos atsitrenkė, vairuotojas, nes jis nepasirinko saugaus greičio ir atstumo. Be to, galėjo juos apvažiuoti iš dešinės pusės, o jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į juos apsisukinėjančius. Buvo šviesus paros metas, giedra, kelio danga, asfaltas, buvo sausa. Eismo įvykio metu nei jis, nei tėvas jokių sužalojimų nepatyrė (b. l. 81). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas parodė, kad įvykio dieną jis važiavo su tėvu, buvo sustoję pavalgyti. Ar jų automobilis stovėjo jau pravažiavus ženklą „Kaunas“, pasakyti negali, bet mano, kad buvo pravažiavę, ženklas „Kaunas“ jau buvo prasidėjęs. Prieš išvažiuojant jo tėvas atbuline eiga patraukė automobilį, aikštelėje dar yra ištisinė linija, todėl tėvas pavažiavo į priekį ir apsisukinėjo. Kai jie jau buvo išsisukę, priešais „Lytagra“ parduotuvę, iš niekur į juos atsitrenkė automobilis. Jų automobilis jau buvo pravažiavęs punktyrinę liniją, kuri skyrė priešpriešinį eismą, apie pusę automobilio buvo pravažiavę liniją. Po smūgio automobilis sustojo visai į kitą pusę. Prieš pasisukdami, jie pažiūrėjo, kad prieš juos nieko nebūtų, praleido vieną priešpriešine juosta atvažiuojantį automobilį ir apsisukinėjo. Dar tėvas bandė važiuoti, apsuko mašiną, tačiau jis tėvui pasakė, kad stotų. Jo nuomone, kelių eismo taisykles pažeidė tas, kas į juos atsitrenkė. Buvo geras matomumas, pirma eilė buvo tuščia. Ne vieną kartą per savaitę pravažiuoja tą vietą ir vis pagalvoja, kaip gali netilpti automobiliai. Jie buvome sustoję pavalgyti. Prieš išvažiuojant tėtis atbuline eiga patraukė, aikštelėje dar yra ištisinė linija, tėvas pravažiavo į priekį, praleido prieš atvažiuojantį automobilį, tada suko.

Liudytojas R. L. parodė, kad 2013-05-28 apie 12 valandą autoįvykis, kai susidūrė du „Subaru“ automobiliai, buvo išskirtinis, nes nukentėjo žmogus, tačiau ši vieta yra avaringa. Apie įvykį daug pasakyti negali, nes atvykus į įvykio vietą nuo įvykio vietos apžiūros viskam vadovauja tyrėjai, kurie nurodo, ką daryti. Įvykio vietos nuotraukas galimai darė tyrėja, su kuria jis ir atvyko, J. J.. Jo darbas buvo kaip pagalbininko, techniko. Plane yra jo parašas, kadangi jis jį ir braižė. Plano nubraižymo tikslaus laiko nėra nurodyta, kadangi jį nurodyti ir nėra privaloma, viskas yra kompiuterizuota. Plane nurodyti 9,5 metro yra iki kelkraščio, toje vietoje yra pakankamai plati kelio juosta, apie 9 metrai, pagal dabartinius standartus tai yra daugiau kaip dvi eismo juostos. Devyni metrai yra trims lengviesiems automobiliams. Automobilis „Subaru Justy“ pagal kelių eismo taisykles turėjo važiuoti arčiau dešiniojo kelkraščio, tačiau kur tiksliai buvo automobilis jis pasakyti negali, kadangi tyrimo nevedė. Prie antrojo automobilio pažymėtos žymės – tai vingeliu piešiamos juodos žymės ant asfalto, galimai paliktos padangų. Schemoje yra fiksuojama tai, kas yra tuo momentu ant asfalto, tačiau konstatuoti, kurio rato ar kurio automobilio tai žymės, jis negali, nes ne jo kompetencija spręsti, kieno, kokio automobilio žymės yra paliktos. Papildomi duomenys prie plano apie eismo įvykį suvedami į kompiuterį, tai kompiuterinis variantas, duomenys yra suvesti tyrėjos.

Liudytoja J. J. parodė, kad ji buvo autoįvykio, kuris buvo 2013-05-28 apie 12 val. Ateitis plente ties baru ,,Baku“ įvykio vietoje. Atvykus į įvykio vietą, jai susidarė įspūdis, kad kaltas kaltinamasis, toks pirminis įspūdis buvo. Jie aiškinosi, kad prieš tai važiuojantis žmogus atvažiavo iš Ramučių pusės, nuo antros juostos stabdymo žymės ,,nueina“ į kairę, matyti, kad stabdyta, bestabdant nuslysta į kairę. Kaltinamojo automobilio apgadinimas buvo kairės pusės priekinis automobilio sparnas, nors stovėjimo padėtis dešiniau. Tai, kad nukentėjusysis automobilį vairavo iš paskos kaltinamojo automobilio, parodymai buvo ginčytini. Jie pirminę medžiagą iš tų stabdymo žymių ima atsargiai, paskui tiria autotechnine ekspertize. Dėl lenkimo buvo ginčytinas klausimas. Viena pusė sakė, kad lenkė. Bet pažiūrėjus į stabdymo žymes, matosi, kad jos ne priešingoje eismo juostoje, jos antroje eismo juostoje. Tas lenkimas galėjo būti stabdant po susidūrimo, ,,išslydimas“, o ne lenkimas. Jei būtų buvęs lenkimas, turėjo kirsti juostą ir priešinga puse aplenkti, bet tada nebūtų buvę susidūrimo. Nukentėjusysis stabdė, kad išvengtų eismo įvykio. Tokia buvo vairuotojo reakcija, eismo įvykio niekas nenumato, jo iš anksto nenuspėja. Tai netikėta reakcija, netikėta kliūtis. Tai yra staigu, netikėta, vairuotojas neįpareigotas, bet jis turi bandyti išvengti eismo įvykio. Bendrosios taisyklės, kai nėra avarinės situacijos viena, bet kai avarinė situacija yra, tai vairuotojo reakcija nenuspėjama. Buvo tam tikras ginčas dėl aplinkybių. Kilo klausimas, kur kaltinamasis darė krypties keitimo manevrą. Keičiant važiavimo kryptį, lygiai taip pat pagal taisykles turi įsitikinti, ar nėra kliūties, ar gali saugiai atlikti manevrą. Jie stabdymo žymes rado ne priešpriešinėje eismo juostoje, kaip bandė sakyti kaltinamasis, kad lenkė jo automobilį. Po įvykio jie klausė autotechniko, ar buvo galima buvo išvengti autoįvykio, ar nukentėjusysis bandė jo išvengti ir kaip bandė. Su ja įvykio vietoje buvo R. L., dar buvo patrulio automobilis, galėjo būti patrulio Zavecko, bet pavardžių tiksliai nepamena. Ji atvyko į įvykio vietą paskutinė, kai jau nebuvo greitosios medicinos pagalbos automobilio. Planą braižė specialistas R. L., nes dažniausiai planus braižo specialistai, kadangi jų aukštesnė kvalifikacija, didesnė patirtis. Kilo neaiškumų. Parodymus ji ėmė iš visų teisingai, klausinėjo visų, o kur kilo abejonių, užrašė žmogaus parodymus. Nuomonės skyrėsi, pasakojimai buvo labai skirtingi, todėl ji surašė parodymus, negalėjo turėti šališkos nuomonės. Paskui surinkę duomenis jie paskyrė autotechninę ekspertizę, kurios užduotis specialistui suformavo ji. Visada prieš skiriant klausimus ji paskambina auotechnikui, pasako, kokia situacija, ko reikia, kaip užduoti klausimus, jie suderina, kokie turi būti klausimai. Jei kaltininkas nedavė kelio, tai galėjo būti, kad keisdamas kryptį per anksti pasuko automobilį, galėjo sudaryti kliūtį važiuojančiam iš paskos. Ar įvykio vietoje buvo nepaimtų mašinos detalių, nepamena, jei buvo duženos, jos turi matytis nuotraukose. Kadangi praėjus kuriam laikui ji visko gerai neprisimena, tam viskas yra fiksuojama nuotraukose, kaip buvo ir ką jie rado. Eismo įvykio planas yra įvykio vietos apžiūros protokolo priedas. Kai atvyksta į įvykio vietą, jie aiškinasi įvykio aplinkybes. Eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nebuvo, nes tai buvo teisena. Kai pradeda baudžiamąją bylą, tada rašomas protokolas, automobilių techninės apžiūros protokolai. Jei teisena, braižoma ant plano, atskirai, kaip plano priedai automobilio apgadinimai. Buvo pradėta administracinė teisena. Pagal tai formino įvykį. Protokolo priedo nėra, nes tai nebuvo baudžiamoji byla. Kai iš karto keliama baudžiamoji byla, tada pildomas protokolas, o jei administracinė teisena, yra planas ir plano priedas su apgadinimais, kurie yra byloje. Šiuo atveju viskas prasidėjo nuo administracinės teisenos. Apie automobilio sugadinimą duomenis pildo tas žmogus, kuris atlieka automobilio apžiūrą. Būna, kad pasidalina, po vieną automobilį apžiūri, tuomet kiekvienas pildo savo duomenis. Kaltinamojo automobilis apžiūrėtas, pažymėta, kad apgadinta priekinė pusė. Nuotraukose, ekspertizės akte nurodyta, kad sugadintas automobilio galas. Abiejų automobilių apžiūras darė R. L., o ji ėmė parodymus. Įvykio vietoje galėjo būti N. Z. iš patrulių ekipažo, kuris atvyko pirmas į įvykio vietą, kuris saugojo įvykio vietą, laukė jų. Šioje byloje dėl sužalojimų buvo dvi išvados, viena išvada buvo dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, bet tą išvadą nukentėjusioji apskundė, kadangi buvo rastas lūžis, jie rinko dokumentus, pridėjo skundą, siuntė naujai, patikslintomis aplinkybėmis, nurodė gydymą, vėl teikė naujai dokumentus. Įvykio vietos fotonuotraukas darė ji, tačiau plane pasirašo jį sudaręs žmogus, supažindina vairuotojus, o ji tame nedalyvavo, ji suorganizavo darbą. Nukentėjusiojo automobilio išvažiavimas į priešpriešinę juostą gali būti atsitiktinis, išslydimas stabdant. Apklausiant vairuotojus po įvykių, būna įvairios reakcijos, vieni bando vienaip išvengti įvykio, kiti kitaip, negali nuspėti, tai netikėta situacija. Jei spėji sureaguoti, tai suprantama. Negaliu pasakyti, kad vairuotojas taip galėjo sureaguoti. Priekyje važiavusio automobilio kairysis ratas sugadintas. Kaltinamasis minėjo, kad buvo pradėjęs manevrą, bet kilo klausimas, kad galėjo keisdamas važiavimo kryptį netikėtai pasukti kairiau, sudaryti kliūtį, tačiau visiškai paneigti to, ką sako kaltinamasis, ji negali. Nuo smūgio, po susidūrimo automobilis keičia savo kryptį. Turėjo priekinis ratas kairiau būti, kai keitė važiavimo kryptį. Kilo klausimas, kada keitė važiavimo kryptį, dėl to buvo užduota autotechninė ekspertizė. Įvykio susidūrimo vieta apsprendžiama šukėmis, ištekėjusiais skysčiais, klausiama vairuotojų, kur įvyko susidūrimas. Įvykio vietoje šiuo atveju nebuvo daug šukių, detalių. Buvo bendrauta su abiem pusėmis.

Ekspertas V. V. parodė, kad baudžiamojoje byloje esančią išvadą tvirtina. Dėl žymių ant asfalto, kokio automobilio tai žymės, viskas išsamiai paaiškinta specialisto išvados šeštame paveikslėlyje. Jei žiūrint nuo apačios į viršų, pirmiausia yra tiesus, į kairę krypstantis „Subaru Justy“ pėdsakas iki susidūrimo. Intensyviausias, ryškiausias pėdsakas yra „Subaru Forester“ priekinio rato po susidūrimo. Susidūrimas jau buvo įvykęs, nes automobilis slydo šonu, tada lieka storas stabdymo pėdsakas. Į „Subaru Forester“ pirminis smūgis buvo ties priekiniu kairiu ratu. „Subaru Justy“ automobilis ne lenkė, o apvažiavo. Tai būtent ta pat kryptimi važiuojančio automobilio apvažiavimas. Tai tokia situacija, kurioje taip elgtųsi kiekvienas vairuotojas, kai artėdamas „Subaru Justy“ turi pasiduoti kairiau, kad įsilietų važiuoti, kai kitas automobilis atsistumia ir pradeda judėti į priekį. Iš galo artėdamas automobilis negalėjo suvokti, ką darys kaltinamasis, tai, kad jis apsisukinės kelyje, to suprasti neįmanoma, turi būti akivaizdūs požymiai, kad automobiliui atsistūmus atbulam ir pradėjus judėti, jis nei iš šio nei iš to darys manevrą apsisukinėdamas. Apsisukinėti bet kada negalima, reikia apsisukinėti tada, kai kitiem eismo dalyviam nesukelsi grėsmės. Kiek metrų iki punktyrinės linijos nuo žymių galima pasakyti pagal tai, kas yra užfiksuota. Yra policijos nubraižyta schema, yra išmatavimai, pėdsako pradžia, pėdsako pabaiga. Pėdsakas nutolęs ne mažiau kaip nuo 0,3 iki 2,8. „Subaru Forester“ ilgis yra apie 4,80 m ar 5 m. Po įvykio ekspertizei buvo papildomai gautos spalvotos nuotraukos, kur matyti paliktos ant asfalto ratų žymės, automobilių deformacijos, viskas sudėta į visumą, atliktas kompiuterinis modelinis skaičiavimas. Niekas neprieštaravo, kad susidūrimas buvo toje padėtyje, toje vietoje, kur užfiksuoti ratų pėdsakai, kadangi tai akivaizdūs susidūrimo pėdsakai. Tik po susidūrimo automobilis pradeda šonu slysti, jau reiškia jis gavo smūgį. Jokių prieštaravimų nėra. Pėdsakai, kurie pažymėti eismo įvykio schemoje sutampa su nuotraukomis, pareigūnai tai užfiksavo. Nereikia specialių žinių nustatyti, kad „Subaru Forester“ automobilis nebuvo iš anksto pasitraukęs, jei būtų pasitraukęs, „Subaru Justy“ gal būtų pataikęs į galinę dalį. Viskas yra nustatyta. Automobilis galiniu ratu nuo paliktų žymių nutolęs šešis metrus, tuo tarpu sako, kad patraukė dešimt metrų. Tai, kad „ Subaru Forester“ judėjo 20 km/h greičiu, buvo nustatyta, remiantis visais duomenimis, kurie pateikti: tai padarytos automobilių deformacijos, užfiksuoti slydimo pėdsakai. Buvo remtasi visais objektyviais duomenimis. Automobilių pėdsakai atskirti pagal visą susidūrimo eigą, tam absoliučiai niekas neprieštarauja. Kai nustatoma, kad automobilis artėjo judėdamas iš dešinės į kairę, matai stabdymo, ne šoninio slydimo, pėdsaką, kuris yra lygus, tada iš karto nuo viršaus eina antroji rodyklė, tai pėdsakai, kurie gražiai pradeda kryptį į kairę. Ekspertai visi žino, kad tai parodo, kad tai susidūrimo - stabdymo pėdsakai. Iš karto po nukrypimo pasidaro stori pėdsakai. Stori pėdsakai - tai šoninės linijos pėdsakai. Kiti pėdsakai perkerta vienas kitą. Viskas labai aišku, galima mokinti ir studentą paėmus tokį paveikslėlį, kaip iš stabdymo pėdsakų slydimo atkurti eigą. Aišku, kuria eismo juosta turi važiuoti automobilis, išvažiuojant iš šalutinio kelio į pagrindinį, bet tai ne ta situacija. Šioje situacijoje vairuotojas turėjo prieš išvažiuojant iš aikštelės atbulas įsitikinti, ar nuo kelio Kaunas-Vilnius neatvažiuoja pirma eismo juosta automobiliai ir tik tada galėjo atbulas atlikti manevrą. Tuomet, pradėdamas judėti į priekį, turėjo pradėti žiūrėti, ar iš paskos neatvažiuoja automobilis. Jei buvo ketinimas apsisukti, tai jis turėjo įvertinti, ar jo niekas nelenkia. Manau, kad vairuotojas ne pirmą kartą į tą kavinę atvyko. Nesėkmingai išvažiavo, įvyko, kaip įvyko, visiem pasitaiko, nepastebėjo automobilio, nepažiūrėjo, kad iš paskos artėja kitas automobilis. Negalima sakyti, kad tas, kuris paksui važiavo, turėjo stabdyti. Nukentėjusysis aiškina, kad vyko 50 km/h greičiu, susidūrimo metu nustatyta 41 km/h greitis, matyti, kad prieš susidūrimą automobilis stabdė, paliko stabdymo pėdsaką, tai reiškia, kad palikdamas stabdymo pėdsaką spėjo sumažinti greitį iki 41 km/h. Pagal eismo įvykio plano apžiūros priedą, nuo ženklo, kuris toliausia nutolęs nuo punktyrinės linijos 2,85 metro, dešinėje lieka 6,8 metrai, tai „Subaru Justy“ neturėjo judėti arčiau, „Subaru Forester“ užblokavo visą kelią. Pagal planą, automobilis buvo per ilgį užblokavęs visą kelią, todėl neliko, kur važiuoti nukentėjusiajam. Prieš susidūrimą „Subaru Forester“ automobilis buvo užblokavęs kelią, visi vairuotojai važiuoja nuo kliūties, kam važiuoti į kliūtį.

Ekspertas Gregoire Abi Chaker parodė, kad byloje yra dviejų jo atliktų ekspertizių aktai. Vėlesnėje išvadoje nukentėjusiajai G. J. P. buvo nustatytas kairės pusės septintojo šonkaulio lūžis. Prie vėlesnės specialisto išvados buvo atliktas specialus tyrimas, užsakyta rentgeno nuotrauka ir patikslintas šonkaulio lūžis. Iš Vilniaus skyriaus gauta išvada, kurioje matyti, kad tyrimui pateikta tiesinė krūtinės ląstos rentgenograma, atlikta 2013-05-31, nustatytas kairės pusės šonkaulio priekinio galo lūžis su poslinkiu. Šis tyrimas buvo atliktas tam, kad lūžis būtų patvirtintas objektyviai. Rengiant pirmąją išvadą, buvo atlikta traumatologo konsultacija, kuris nustatė, kad yra skausmas, tačiau diagnozė – kairės pusės šonkaulio lūžis, nebuvo patvirtinta specialiu rentgeno tyrimu, dėl to, atliekant antrąją specialisto išvadą, buvo užsakyta rentgeno nuotrauka. Šonkaulio lūžiai yra sunkiausia sritis, sunku juos nustatyti, galima ir nematyti. Šiai dienai abejonių, kad šonkaulis nukentėjusiajai buvo lūžęs, nėra. Šonkaulio gijimas trunka įvairiai. Per tris savaites šonkaulis galutinai sugyja. Rengiant specialisto išvadą, tiriamosios jis realiai nematė, diagnozė buvo nustatyta iš dokumentų, buvo remtasi medicininiais dokumentais. Į kokias automobilio vidaus detales atsitrenkus buvo padaryti sužalojimai, pasakyti negali. Lūžis padarytas buku daiktu, bet su kuria būtent automobilio detale, pasakyti negalima. Kada buvo padaryti sužalojimai, tiksliai pasakyti negalima, nėra duomenų apie jų vaizdą. Kairės pusės šonkaulio lūžis įmanomas ir nuo saugos diržo, nes būna tokie atvejai, kad kūnui atsitrenkus į diržą lūžta šonkaulis.

2013-05-28 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros schema, jos priede, fotolentelėje ir pažymoje apie autotransporto įvykį užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2013-05-28 apie 12.15 val., Kaune, Ateities plente, ties namu Nr. 79 (1 t., b. l. 13 - 15).

2013-07-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G-1994/13 (02) konstatuota, kad G. J. P. padaryta kraujosruva, nubrozdinimas kairėje blauzdoje, laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kairės pusės VII šonkaulio lūžis paneigtas rentgenogramos tyrimais, todėl nustatant sveikatos sutrikdymo mastą jį kvalifikuoti netikslinga (1 t., b. l. 29).

2013-10-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG2725/13(02) konstatuota, kad G. J. P. nustatyta kraujosruva, nubrozdinimas kairėje blauzdoje, 2013-05-30 – kraujosruva kaktos srityje, dešiniame žaste, kairėje blauzdoje, 2013-05-31 – kairės pusės VII šonkaulio lūžis, kuris laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 36 - 37).

2013-07-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G-1992/13(02) R. M. sužalojimų nekonstatuota (1 t., b. l. 39).

2014-07-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G-1771/14 (02) konstatuota, kad R. M. medicininiuose dokumentuose duomenų apie tiriamojo sveikatos sutrikdymą sužalojimų nėra (1 t., b. l. 41).

2014-10-27 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1656 (14) konstatuota, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Subaru Forester“ vairuotojo G. J. veiksmai – suko į kairę (apsisukinėjo), iš anksto nepasitraukęs prie vidurio kelio linijos, dėl to sudarė neišvengiamą kliūtį iš paskos važiavusiam automobiliui „Subaru Justy“ – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad automobilio „Subaru Justy“ vairuotojo G. A. veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (1 t., b. l. 45 – 52).

Pagal BK 281 str. 1 d. atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir, ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, autoįvykio priežastimi pripažįstama tokiais atvejais, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Būtina nustatyti ir tai, ar kilę padariniai yra dėsningi, ar atsitiktiniai.

Nukentėjusiajai G. J. P. padarytų sveikatos sutrikdymų mastą patvirtina 2013-10-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. pG2725/13(02), kurioje konstatuota, kad nukentėjusiajai padaryta kraujosruva, nubrozdinimas kairėje blauzdoje, kraujosruva kaktos srityje, dešiniame žaste, kairėje blauzdoje, kairės pusės VII šonkaulio lūžis, kuris laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Dėl sveikatos sutrikdymo masto byloje ginčo nėra.

Nors kaltinamasis G. J. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, tiek jis, tiek liudytojas jo sūnus D. J. teigė, kad kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę nepažeidė Kelių eismo taisyklių, prieš atlikdamas manevrą įsitikino, kad tai daryti saugu ir praleido kitas transporto priemones, o eismo įvykis kilo dėl nukentėjusiojo G. A. kaltės, tai paneigia nuoseklūs ir išsamūs liudytojų R. M., R. M., R. L. ir J. J. parodymai, eksperto V. V. parodymai ir ekspertizės centro pateikta specialisto išvada bei byloje esanti eismo įvykio schema. Kaltinamojo kaltė grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant eismo įvykio priežasties klausimą tokio pobūdžio bylose, turi būti nustatoma ir įvertinama kliūtį sudariusio asmens veiksmų atitiktis Kelių eismo taisyklių reikalavimams, taip pat kiti faktoriai, galėję turėti reikšmės eismo įvykio kilimui (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2014). Be to, kaltinamojo kaltė turi būti grindžiama būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisykle, įpareigojančia išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos Kelių eismo taisyklės. Byloje esančioje specialisto išvadoje vienareikšmiškai nurodyta, kad „Subaru Forester“ vairuotojo G. J. veiksmai – suko į kairę (apsisukinėjo), iš anksto nepasitraukęs prie vidurio kelio linijos, dėl to sudarė neišvengiamą kliūtį iš paskos važiavusiam automobiliui „Subaru Justy“ – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Tai patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas V. V., kuris nurodė, kad automobilio „Subaru Forester“ vairuotojas prieš išvažiuodamas iš aikštelės atbulas turėjo įsitikinti, ar nuo kelio Kaunas-Vilnius pirma eismo juosta neatvažiuoja automobiliai ir tik tada galėjo atbulas atlikti manevrą. Tuomet, pradėdamas judėti į priekį, turėjo pradėti žiūrėti, ar iš paskos neatvažiuoja automobilis. Jei buvo ketinimas apsisukti, tai jis turėjo įvertinti, ar jo niekas nelenkia. Taigi kaltinamojo veiksmai buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti. Tuo tarpu automobilio „Subaru Justy“ vairuotojo veiksmai buvo tinkami ir jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtinta, kad jie techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, kadangi iš galo artėdamas automobiliu, jis negalėjo suvokti, ką darys kaltinamasis, tai yra ar jis apsisukinės kelyje, to suprasti neįmanoma, turi būti akivaizdūs požymiai, o automobiliui atsistūmus atbulam ir pradėjus judėti, nei iš šio, nei iš to daryti manevrą apsisukinėjant negalima. Eksperto išvados neprieštarauja ir kitai byloje esančiai medžiagai. Liudytojai R. M. ir R. M. parodė, kad jiems važiuojant G. A. automobiliu pirma eismo juosta, staiga jiems kliūtį sudarė automobilis „Subaru Forester“, kuris, neįvertinęs ir neapskaičiavęs saugaus atstumo ir neįvertinęs eismo sąlygų, staiga atliko automobilio apsukimo manevrą, tuo sudarydamas neišvengiamą kliūtį automobilio „Subaru Justy“ vairuotojui. Abu liudytojai parodė, kad nukentėjusiojo G. A. vairuojamo automobilio greitis buvo nedidelis, kadangi jie ruošėsi važiuoti į prekybos centrą, ,,Lytagra“, kuris yra šalia įvykio vietos, be to, jie buvo tik ką išvažiavę iš posūkio. Liudytoja R. M. parodė, kad prieš įvykį jie pamatė, kad išvažiuoja atbulas automobilis ,,Subaru Forester“, jis ketino važiuoti ir staiga suko į kairę ir užkišo prieš pat juos. Tai ji pamatė, nes G. A. pakomentavo, kad jam užkišo kelią. Ji pastebėjo, kad ,,Subaru Forester“ vairuotojas ištiesino automobilį ir staiga pamatė šią mašiną skersą prieš jų automobilio priekį. A. staigiai stabdė, bandė išvengti smūgio ir metėsi į priešingą eismo juostą, į kairę pusę, bet nepavyko ir buvo smūgis, buvo atatranka ir dar vienas smūgis. Tai, kad nukentėjusiojo G. A. veiksmai buvo ne kas kita kaip bandymas išvengti kelyje susidariusios kliūties patvirtina ir V. V. specialisto išvadoje pateikti duomenys apie automobilio „Subaru Justy“ greitį iki susidūrimo ir po jo bei padangų paliktas žymes. Automobilio „Subaru Justy“ greitis iki susidūrimo buvo sumažėjęs nuo apytiksliai 50 km/h iki 41 km/h, be to, padangų žymės patvirtina, kad buvo stabdoma ir, siekiant išvengti kliūties, automobilį bandoma pasukti kairiau, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Kaltinamojo argumentus, kodėl nukentėjusysis nebandė apvažiuoti kliūties iš dešinės pusės, o bandė jį aplenkti išvažiuodamas į priešingą eismo juostą, paneigia liudytojos J. J., kuri po eismo įvykio atliko įvykio vietos tyrimą ir jam vadovavo, parodymai, kad pažiūrėjus į stabdymo žymes, matosi, kad jos ne priešingoje, o antroje eismo juostoje. Nukentėjusiojo tariamas lenkimo manevras galėjo būti stabdant po susidūrimo, ,,išslydimas“, o ne lenkimas. Jei būtų buvęs lenkimas, automobilis „Subaru Justy“ turėjo kirsti juostą ir priešinga puse aplenkti, bet tada nebūtų buvę susidūrimo. Nukentėjusysis stabdė, kad išvengtų eismo įvykio. Tokia buvo vairuotojo reakcija, eismo įvykio niekas nenumato, jo iš anksto nenuspėja. Tai netikėta reakcija, netikėta kliūtis. Tai yra staigu, netikėta, vairuotojas neįpareigotas, bet jis turi bandyti išvengti eismo įvykio. Bendrosios taisyklės, kai nėra avarinės situacijos viena, bet kai avarinė situacija yra, tai vairuotojo reakcija nenuspėjama.