Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1718-392/2015

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-06-18
Bylos Nr.: 2A-1718-392/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-13438-2014-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Virginijus Kairevičius
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo: VšĮ „Vilniaus turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras“

Kategorijos

35.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1718-392/2015Proceso Nr. 2-68-3-13438-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 35.4 . (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2015 m. birželio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-28 sprendimo civilinėje byloje pagal UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai su trečiuoju asmeniu VšĮ „Vilniaus turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras“ dėl priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1653,39 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų, 87 Lt žyminio mokesčio (29+58 Lt), 363 Lt pareiškimo parengimo, advokato atstovavimo išlaidų (b.l. 4, 29, 5-6, 144-145, 165-167). Nurodė, kad ieškovas yra juridinis asmuo teikiantis butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas. Atsakovui priklauso negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 329,58 kv. m bendro ploto, esančios name adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais ieškovui buvo pavesta vykdyti daugiabučių namų, įtrauktų į UAB „Senamiesčio ūkis“ administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašus, patvirtintus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-01-16 įsakymu Nr. 30-29 ir 2012-12-04 įsakymu Nr. 30-2398, bendrojo naudojimo objektų administravimą. Tarp priskirtų namų buvo paskirtas ir daugiabutis namas, kuriame yra ir atsakovui priklausančios negyvenamosios patalpos. Atsakovas kaip ir kiti administruojamo namo bendrasavininkiai privalo mokėti už suteiktas paslaugas. Iš atsakovo reikalaujama suma yra įsiskolinimas už atliktus netinkamos būklės mūrinės sienos (arkos) remonto darbus - 1366,44 Lt + 286,95 Lt PVM = 1653,39 Lt. Tretysis asmuo VšĮ „Vilniaus turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras“ valdo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), panaudos teise. Iki 2013-01-01 galiojusio CK 4.84 str. 4 d. įtvirtino, o šiuo metu galiojančio CK 4.84 str. 9 d. įtvirtina, kad išlaidas už vykdomą bendrojo naudojimo objektų administravimą kuris pagal 2001-05-23 LRV nutarimą Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ apima tiek administravimo paslaugą, tiek komunalinių paslaugų teikimą, tiek techninės priežiūros paslaugą, apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Paskyrus bendro naudojimo administratorių, už vykdomą bendrojo naudojimo objektų administravimą butų ir kitų patalpų savininkai apmoka būtent jam.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti (b.l.73-75, 98-102). Nurodė, kad įsiskolinimo dydį ieškovas grindžia 2011-04-29 d. PVM sąskaita - faktūra serija ELV Nr. 11-1730, atliktų darbų aktu Nr. 544/S bei 2011-05-31 d. PVM sąskaita - faktūra serija 2145213N Nr. 63335, tačiau šie minėti dokumentai nepagrindžia atsakovo įsiskolinimų. 2011-04-29 d. PVM sąskaita - faktūra serija ELV Nr. 11-1730 yra UAB „ELVORA“ sąskaita - faktūra išrašyta konkrečiam juridiniam asmeniui - UAB „Senamiesčio ūkis“. Šioje sąskaitoje - faktūroje nurodoma, kad turi būti atsiskaitoma už atliktus darbus pagal aktą Nr. 544/S ir nurodoma bendra mokėtina suma - 17266,26 Lt. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog ši sąskaita buvo apmokėta, nenurodyta, kokiu pagrindu buvo vykdomi darbai ir kokiu pagrindu surašytas atliktų darbų aktas Nr. 544/S. Pačiame akte nurodoma, kad jis surašytas už 2011 m. balandžio mėnesį, tačiau nėra aišku, ar tai baigtinis dokumentas, ar remonto darbai buvo atliekami anksčiau, taip pat koks buvo šių darbų atlikimo pagrindas. Iš atliktų darbų akto nėra aišku, už kokios arkos remontą ieškovas reikalauja priteisti nurodytą sumą. Iš atliktų darbų akto Nr. 544/S matyti, kad buvo remontuotas pastatas (duomenys neskelbtini). Akte nurodoma, kad remontuotos mūrinės sienos, fasadų sienos, dažyta mūrinė tvora, atliktas karnizų dangos (apskardinimų) remontas, tačiau nėra duomenų, jog būtų atliekamas vienos arkos remontas. Be to, 2011-05-31 d. PVM sąskaitoje-faktūroje serija 2145213N Nr. 63335 nurodoma, kad 1366,44 Lt suma apskaičiuota už atliktus netinkamos būklės mūrinės sienos (arkos) remonto darbus, tačiau neįvardijama, už kokias remonto paslaugas turi būti mokama, bei kaip apskaičiuota mokėtina suma. Šioje sąskaitoje - faktūroje nurodomas 4,1460 tarifas bei nurodoma, kad mokama už 329,58 kv.m., tačiau neaišku, kuo remiantis nustatytas minimas tarifas, ar ši sąskaita - faktūra išrašyta pagal atliktų darbų aktą Nr. 544/S, joje neįvardijama, kas buvo remontuojama, kokie konkretūs remonto darbai ir kokiu laikotarpiu buvo atlikti, nenurodyta jokių sąnaudų, atliktų darbų kiekio, nėra aišku, kokia dalis tenka mokėti atsakovui pagal proporcingai pagal valdomas patalpas. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 d. įsakymu „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų tvirtinimo“ Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 7.5 p., namo administratorius privalo prieš pradėdamas namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki jų pradžios pranešti patalpų savininkams, valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkams ir Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų administratoriui apie planuojamus atlikti konkrečius darbus, jų apimtį, kainas, atlikimo terminus, darbų rangovus. Informaciją skelbti skelbimų lentoje ir administratoriaus interneto tinklalapyje. Minėtų nuostatų 7.6. p. įtvirtinta, jog atlikus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, per 3 darbo dienas, administratorius privalo apie jų atlikimą informuoti patalpų savininkus ir namo (laiptinės) įgaliotąjį atstovą (jį kviesti dalyvauti darbų priėmime), jeigu toks yra išrinktas, nurodant, kokie konkretūs darbai buvo atlikti, jų apimtis, kainas, darbų rangovus. Informaciją skelbti skelbimų lentoje ir administratoriaus interneto tinklapyje, o mokestiniuose pranešimuose pateikti duomenis apie praėjusį mėnesį atliktus remonto darbus ir apie panaudotas kaupiamąsias lėšas. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas informavo atsakovą apie planuojamus atlikti namo atnaujinimo darbus. Iš to seka, kad ieškovas nepagrįstai išrašė PVM sąskaitas - faktūras už darbus, kurių atlikimas nebuvo suderintas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Tretysis asmuo VšĮ „Vilniaus turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras“ su ieškiniu nesutiko, kaip tuo metu pareikštam netinkamam atsakovui, ir prašė jį atmesti (b.l.35-40). Nurodė, kad LR CK 4.82 str. 3 d. numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Tačiau VšĮ „Vilniaus turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras“ nėra 329,58 kv. m. patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl neturi pareigos atlyginti tvoros ir vartų remonto išlaidų.

Paaiškino, kad 2009-08-12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento energetikos ir statinių skyriaus Statinių priežiūros poskyrio specialistas, dalyvaujant UAB „Senamiesčio ūkis“ atstovui, surašė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atliekamos statinio techninės priežiūros aktą, kuriuo konstatavo, kad mūrinių vartų arkos atramos prie įvažiavimo į teritoriją turi įvairių supleišėjimų, ant jų uždėti žyminiai, kurie yra supleišėję, vyksta erozija, byra ir skyla tinko gabalai nuo fasado, vietomis netvarkingi karnizai ir t.t. Specialistas konstatavo, kad yra būtinas vartų remontas. Ieškovas buvo įpareigotas nedelsiant organizuoti stogo dangos, balkonų, apskardinimo ir lietaus nuvedimo sistemų bei kitų defektų likvidavimo darbus, defektus pašalinti iki 2009-12-30 d. Be to, ieškovas buvo įpareigotas sudaryti remonto darbų sąmatą ir spręsti jos finansavimo klausimą. 2010-10-01d. ieškovas pradėjo vykdyti jo atžvilgiu priimtus įpareigojimus ir pasirašė rangos sutartį su UAB „ELVORA“. Avarinės būklės pastato mūrinės tvoros ir vartų remonto darbai buvo baigti 2011 m. balandžio mėnesį. Tai patvirtina atliktų darbų aktas Nr. 544/S. Atsakovo nuomone, per beveik 2,5 metų laikotarpį ieškovas privalėjo tinkamai vykdyti savo, kaip namo administratoriaus pareigas, informuoti patalpų savininkus apie avarinę vartų būklę ir pradėti kaupti jų remontui būtinas lėšas. Šių veiksmų ieškovas neatliko. Mūriniai vartai ir tvora galimai nėra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendro naudojimo objektas. Avarinė vartų ir tvoros būklė bei jų remonto poreikis atsirado dėl trečiųjų asmenų veiksmų, todėl nei atsakovas, nei kiti butų ir patalpų savininkai neturi pareigos atlyginti remonto išlaidų. Ieškovo užsakymu buvo parengti mūrinės tvoros remonto sprendiniai, kuriuose nurodyta, kad gyvenamojo namo pamatai nusėdo ir plyšiai tvoros mūre atsirado dėl komunikacijų tiesimo darbų vykdant komunikacijų tiesimą ir rekonstruojant Vilniaus gatvę (2004-2008 m.). Šios aplinkybės leidžia teigti, kad mūrinės tvoros ir vartų remonto išlaidų atlyginimo turėtų būti reikalaujama iš telekomunikacijų tiesimą atlikusių ir galimai visų būtinų atsargumo priemonių nesilaikiusių asmenų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1653,39 Lt skolos už namo bendrojo naudojimo patalpų remontą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1653,39 Lt) nuo 2014-04-17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 72 Lt žyminio mokesčio, 363 Lt advokato procesinių dokumentų rengimo ir atstovavimo išlaidų UAB „Senamiesčio ūkis“.

Sprendime nurodė, kad negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotos atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės į.k. (duomenys neskelbtini), vardu. Šios negyvenamosios patalpos, 329,58 kv.m. ploto, pagal 2013-08-20 panaudos sutartį Nr. A467-754-(2.14.1.17-EK5) nuo 2013-07-12 iki 2018-07-11 perduotos panaudos gavėjui trečiajam asmeniui Viešajai įstaigai „Vilniaus turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras“ įrašas išviešintas VĮ „Registrų centas“ (b.l. 20). Civilinėje byloje nustatyta, kad 2006-01-16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-29 su vėlesniais pakeitimais UAB „Senamiesčio ūkis“ buvo paskirtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi, nuo nurodytos dienos iki šiol šiam namui teikia administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Namo administratorius už namui teikiamas administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas atsiskaito su paslaugų tiekėjais, o butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai savo daliai bendroje dalinėje nuosavybėje atsiskaito su bendrija pagal bendrijos pateiktas sąskaitas. Ieškovas pateikė atsakovei pranešimą, ragindamas sumokėti 1366,44 Lt (be PVM), o su PVM (286,95 Lt) - 1653,39 Lt skolos už atliktus remonto darbus. Atsakovė yra namo bendraturtė, t.y. bendrosios dalinės nuosavybės dalyvė. Daugiabučių gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (LR CK 4.82 str. 5 d.), disponuoti bendruoju turtu galima įgyvendinti tik bendru sutarimu (LR CK 4.75 str. 1 d.), o įgyvendinti valdymo ir naudojimo teises-balsų dauguma (LR CK 4.85 str. 1 d.). Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (LR CK 4.85 str. 4 d.). Patalpų savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo (LR CK 4.82 str. 3 d. ir 4.84 str.), todėl pareiga mokėti mokesčius už (duomenys neskelbtini) namo butų ir kitu patalpų savininku bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą yra besąlyginė ir imperatyvi. Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad buvo remontuojama pastato, esančio (duomenys neskelbtini), mūrinė tvora (arka). Kaip nurodė ieškovas, plytų mūro siena vientisai jungia namo, esančio (duomenys neskelbtini), korpusus (duomenys neskelbtini), o ši fasado atitvarų nurodytų korpusų konstrukcijos dalis yra (duomenys neskelbtini) namo dalis, t.y. bendrojo naudojimo objektas. Tai matyti iš namo inventorinės bylos plano brėžinio (b.l. 86, 88). Remonto darbus pagal 2010-10-01 rangos sutartį Nr. 2010-0923, pasirašytą užsakovo UAB „Senamiesčio ūkis“, atliko Lietuvos ir Vokietijos įmonė UAB „ELVORA“ (rangovas) (b.l. 50-55). Rangovas pateikė UAB „Senamiesčio ūkis“ atliktų darbų aktą Nr. 544/S už 2011 04 mėn. 17266,26 Lt sumai, o UAB „Senamiesčio ūkis“ šiuos darbus priėmė (b.l. 24-27). UAB „ELVORA“ pateikė UAB „Senamiesčio ūkis“ 2011-04-29 PVM sąskaitą-faktūrą seriją ELV Nr. 11-1730 dėl 17266,26 Lt apmokėjimo (b.l. 23), o UAB „Senamiesčio ūkis“ 2011-05-31 PVM sąskaitą-faktūrą seriją 2145213N Nr. 63335 VšĮ „Vilniaus turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras“. Skola paskaičiuota tokiu būdu: atsakovui priklausantis patalpų plotas name - 329,58 kv.m. x 17266,26 Lt (remonto kaina) / 3441,78 kv.m. (namo plotas) = 1653,39 Lt (su PVM), o be PVM-1366,44 Lt (b.l. 88). Kadangi atsakovė nepateikė teismui argumentų bei įrodymų, paneigiančių ieškovo paskaičiavimų dėl remonto darbų kainos pagrįstumą, teismas sprendė, jog atsakovės motyvai, kad skolos paskaičiavimas neturi pagrindo bei jos dydis neaiškus, atmestini. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento energetikos ir statinių skyriaus 2008-12-29 rašto Nr. A51-28584(27.1-ŪK1.) seka, kad jis išnagrinėjo UAB „Senamiesčio ūkis“ raštą ir informavo namo administratorių, kad surašytas atliekamos statinio (-ių-) techninės priežiūros patikrinimo aktas, kuriame nurodytos rekomendacijos ir reikalavimai dėl pastatų būklės ir defektų likvidavimo, o taip pat, įpareigojo ieškovą ant mūrinių vartų plyšių uždėti žymeklius ir jos stebėti, o be to, žadėjo mūrinių vartų (duomenys neskelbtini) avarinės būklės likvidavimo darbus įtraukti į kitų metų planuojamų darbų sąrašą (b.l. 47). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento energetikos ir statinių skyriaus Statinių naudojimo poskyrio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atliekamos statinio (-ių-) techninės priežiūros patikrinimo 2009-08-12 d. aktu Nr. A32-766(2.9.2.9-UK1) buvo konstatuota, jog mūrinių vartų arkos atramos prie įvažiavimo į teritoriją turi įvairių supleišėjimų, ant jų uždėti žyminiai, kurie yra supleišėję; vietomis supleišėjusi fasadų paviršiaus apdaila, vyksta mūro erozija, vietomis byra ir skyla tinklo gabalai nuo fasado, netvarkingi karnizai, lietaus vandens surinkimo sistema paveikta korozijos, vietomis netvarkingi lietaus latakai, kai kur dalie latakų trūksta, aptrupėję balkonų kraštai, vietomis netvarkinga nuogrinda, vietomis susidėvėjusi stogo danga, vietomis čerpės pasislinkę, dėl to buvo nurodyta nedelsiant organizuoti stogo dangos, balkonų, apskardinimo ir lietaus nuvedimo sistemų bei kitų defektų likvidavimo darbus, defektus pašalinti iki 2009-12-30 d. (b.l. 48-49). Tokiu būdu, atsakovui apie paminėtų darbų būtinumą buvo žinoma jau 2008-2009 metais, UAB „Senamiesčio ūkis“ buvo nurodyta darbus baigti iki 2009-12-30 d., o savivaldybė turėjo šiuos darbus įtraukti į kitų metų planuojamų darbų sąrašą (b.l. 47), t.y. 2009 metus. Be to, kilus neaiškumui dėl remonto darbų apmokėjimo subjektų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos turto valdymo ir verslo paslaugų departamentas 2011-06-17 rašte Nr. A51-20898(2.14.17-TR2), adresuotame UAB „Senamiesčio ūkis“ direktoriui pripažino, kad turto nuomos ir panaudos sutartyse nėra numatyta, kad nuomininkas ar panaudos gavėjas turi apmokėti už bendro naudojimo konstrukcijų remonto darbus (b.l. 46), taigi, tretysis asmuo VšĮ „Vilniaus turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras“, valdantis ginčo patalpas panaudos pagrindu, nėra atsakingas už namo konstrukcijų remonto darbų apmokėjimą. Išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų administravimu, apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų bendrosios nuosavybės daliai, tai patvirtinta ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2009-10-30 rašte Nr. (9.6)-2D-2476 (b.l. 60-61).

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė atsakovą - Vilniaus miesto savivaldybės administraciją į.k. (duomenys neskelbtini), iš VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registro matyti, kad duomenys nurodyti teisingi (b.l. 170). Savivaldybė savo funkcijas įgyvendina per savo vykdomąją instituciją – savivaldybės administracijos direktorių, kuris vadovauja savivaldybės administracijai. Dėl to šioje byloje tinkamas atsakovas – savivaldybės administracija, veikiantis Vilniaus miesto savivaldybės vardu, nes savivaldybės vardu veikia savivaldybės institucijos pagal Vietos savivaldos ir kituose įstatymuose joms suteiktus įgaliojimus. Būtent veikdamas pagal savo įgaliojimus ir jų neviršydamas, savivaldybės administracijos direktorius paskyrė administratorių, sudarė su juo administravimo sutartį.

Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliacinės inastancijos teismo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti.

Skunde dėl netinkamo atsakovo nurodė, kad byloje nekyla ginčas dėl to, jog UAB „Senamiesčio ūkis“ yra paskirtas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) administratoriumi ir jog jis administruoja šį namą. Byloje yra kilęs ginčas dėl atsiskaitymo už mūrinės sienos (arkos) remonto darbus. Teismas nevienareikšmiškai pasisako dėl atsakovo tinkamumo byloje ir nepagrindžia, kodėl pastatą nuosavybės teise valdant Vilniaus miesto savivaldybei tinkamu atsakovu byloje laikytina Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kai atsakomybės klausimas byloje keliamas nuosavybės teisės turėjimo pagrindu. Be to, pats teismas sprendime aiškiai nurodo, kad vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 48 str. 2 d., Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 str. 1 d. 1 p. savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba. Be to, LR CK 2.35 str. yra numatyta, kad valstybė ir savivaldybės yra juridiniai asmenys. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 punkte - savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo. Taigi Vilniaus miesto savivaldybė yra juridinis asmuo (klasifikatoriaus kodas - (duomenys neskelbtini)). Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje savivaldybės administracija apibrėžta kaip savivaldybės įstaiga, kurią sudaro struktūriniai padaliniai, į struktūrinius padalinius neįeinantys valstybės tarnautojai ir savivaldybės administracijos filialai - seniūnijos (savivaldybės administracijos struktūriniai teritoriniai padaliniai). Pagal LR CK 2.34 straipsnio 2 dalį viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas - tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir 1.1.). Taigi, šiuo atveju Teismas, atsakovu byloje laikydamas ne juridinį asmenį, turintį turtą nuosavybės teise - Vilniaus miesto savivaldybę, o kitą juridinį asmenį - Vilniaus miesto savivaldybės administraciją priėmė sprendimą byloje, kurioje ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl skolos priteisimo nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad namo administratorius už namui teikiamas administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas atsiskaito su paslaugų teikėjais, o butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai savo daliai bendroje dalinėje nuosavybėje atsiskaito su bendrija pagal bendrijos pateiktas sąskaitas. Byloje kilo ginčas dėl remonto išlaidų apmokėjimo. Teismas visiškai tenkino ieškinį neatsižvelgęs į bylai reikšmingas aplinkybes bei į tai, kad pats ieškovas neatliko privalomų veiksmų pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 7.5 ir 7.6 p., t.y. neinformavo apie remonto pradžią ir pabaigą, taip pat iki ieškinio pateikimo teismui nepateikė atsakovui tinkamai įformintos sąskaitos. Teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad „ieškovas pateikė atsakovei pranešimą, ragindamas sumokėti 1366, 44 Lt (be PVM), o su PVM (286, 95 Lt) - 1653, 39 Lt skolos už atliktus remonto darbus“ ir nurodytą sumą prašo priteisti iš atsakovės patikslintame ieškinyje. Pirmosios instancijos teismas sprendime pripažino, kad mūrinė arka, kuri buvo remontuota yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas ir konstatavo, kad „patalpų savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo (LR CK 4.82 str. 3 d. ir 4.84 str.), todėl pareiga mokėti mokesčius už (duomenys neskelbtini) namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą yra besąlyginė ir imperatyvi“. Priimdamas tokį sprendimą teismas neatsižvelgė į reikšmingas aplinkybes, kuomet pats ieškovas nevykdė jam imperatyviomis teisės aktų nuostatomis nustatytų pareigų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakomybę.

Pabrėžtina, kad 2011-09-29 PVM sąskaita - faktūra Nr. 2145213N, NR. 63335 niekada nebuvo pateikta atsakovui, o tik VšĮ „Vilniaus turizmo ir informacijos centras ir konferencijų biuras“ (patalpų nuomininkui). Teismas nurodo skolos paskaičiavimo būdą, t.y., jog skolą sudaro: atsakovui priklausantis patalpų plotas name - 329,58 kv.m. x 17266,26 Lt (remonto kaina) / 3441,78 kv.m. (namo plotas) = 1653,39 Lt, tačiau patalpų nuomininkui pateiktoje sąskaitoje faktūroje nebuvo įvardijama, už kokias remonto paslaugas turi būti mokama, kaip apskaičiuota mokėtina suma, nurodomas 4,1460 tarifas, tačiau nekonkretizuota, kaip jis apskaičiuotas. Taip pat sąskaitoje - faktūroje neįvardijama, koks remontas buvo atliktas, todėl laikytina, kad tokia sąskaita - faktūra neišsami ir neaiški, todėl laikytina, kad jos pagrindu visiškai nepagrįstai priteistos remonto išlaidos.

Šalies argumentai

Teismas teigia, kad atsakovui apie darbų būtinumą buvo žinoma dar 2008-2009 metais ir tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog administratorius tinkamai laikėsi administravimo nuostatų ir pagrįstai prašo priteisti ieškinyje prašomą priteisti sumą. Tačiau teismas, tenkindamas ieškinį, neatsižvelgė į imperatyvias administratoriui nustatytas pareigas, kurių jis neįvykdė. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų tvirtinimo“ patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 7.5 punktą, namo administratorius privalo prieš pradėdamas namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki jų pradžios pranešti patalpų savininkams, valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkams ir Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų administratoriui apie planuojamus atlikti konkrečius darbus, jų apimtį, kainas, atlikimo terminus, darbų rangovus. Informaciją skelbti skelbimų lentoje ir administratoriaus interneto tinklalapyje. Minėtų nuostatų 7.6. punkte įtvirtinta, jog atlikus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, per 3 darbo dienas, administratorius privalo apie jų atlikimą informuoti patalpų savininkus ir namo (laiptinės) įgaliotąjį atstovą (jį kviesti dalyvauti darbų priėmime), jeigu toks yra išrinktas, nurodant, kokie konkretūs darbai buvo atlikti, jų apimtis, kainas, darbų rangovus. Taip pat informaciją skelbti skelbimų lentoje ir administratoriaus interneto tinklapyje, o mokestiniuose pranešimuose pateikti duomenis apie praėjusį mėnesį atliktus remonto darbus ir apie panaudotas kaupiamąsias lėšas. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovo teiginys, jog name esančioje skelbimo lentoje UAB „Senamiesčio ūkio“ vadybininkas buvo patalpinęs pranešimą apie būsimus remonto darbus, nepaneigtas, tačiau taip pat nekonstatavo, jog šis teiginys yra įrodytas - į bylą nėra pateikta jokių duomenų, jog toks skelbimas buvo parengtas bei pakabintas, taip pat, jog apie pradedamus remonto darbus buvo informuota Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Be to, teismas sprendime visiškai neanalizavo, kaip ieškovas vykdė imperatyvią pareigą pranešti apie atliktus darbus.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ su apelianto reikalavimais nesutiko, prašė skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-28 sprendimą palikti nepakeistą. atsiliepime nurodė, kad atsakovas teigia, kad jis yra netinkamas atsakovas šioje byloje. Remiantis, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, yra aišku, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga, kuri savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina (LR vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalis). Taigi Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra vykdomasis organas, todėl yra atsakinga už sprendimų įgyvendinimą bei tų sprendimų pasekmes, o tai reiškia, kad yra tinkamas atsakovas šioje byloje.

Kadangi namo, kuriame yra ir atsakovui priklausančios negyvenamosios patalpos, patalpų savininkų, tarp jų ir atsakovo, bendrajai dalinei nuosavybei ieškovas teikė ir teikia administravimo, komunalines bei techninės priežiūros paslaugas, o taip pat atliko mūrinės arkos remonto darbus, atsakovas kaip ir kiti administruojamo namo bendrasavininkiai turėjo ir turi prievolę mokėti už suteiktas paslaugas. Tačiau atsakovas su ieškovu neatsiskaitė, todėl liko skolingas ieškovui 1653,39 Lt už arkos remontą. Patalpų savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo (LR CK 4.82 str. 3 d. ir 4.84 str.), todėl pareiga mokėti mokesčius už (duomenys neskelbtini) namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą yra besąlyginė ir imperatyvi. Taigi, atsakovas, kaip negyvenamųjų patalpų savininkas, kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės priežiūra bei eksploatavimu. Atsakovas neteisus teigdamas, kad jam yra neaiškūs atlikti darbai, jų sąnaudos, kiekiai ir panašiai. Visi atlikti darbai, sąnaudos ir kiekiai atsispindi iš prie ieškinio prisegto Atliktų darbų akto Nr. 544/S. Akte negali būti nurodytas vien tik vienos arkos remontas, kadangi toks remontas reikalauja daugybės papildomų darbų, kurių visuma sudaro bendrą objekto pagerinimą ir defektų pašalinimą, kad bendro naudojimo objektas vėl funkcionuotų kaip tinkamas. Atsakovas nepateikė teismui argumentų ar įrodymų, paneigiančių ieškovo paskaičiavimus dėl remonto darbų nustatymo ir paskirstymo atsakovui ar šių darbų atlikimo. Atsakovas teigia, kad nebuvo informuotas apie remonto darbus. Akivaizdu, kad atsakovas pateikia neteisingą informaciją, kadangi pats aprašė UAB „Senamiesčio ūkis“ susirašinėjimą su Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Vykusiame susirašinėjime yra aiškiai išdėstoma situacija apie remonto reikalingumą, būsimą jo atlikimą, o vėliau Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pranešama, kad remontas jau atliktas. Be to jau rašytiniuose paaiškinimuose buvo paminėta, kad butų ir kitų patalpų savininkai buvo informuoti prieš tris dienas apie remonto pradžią. Atsakovo pozicija įvairiuose procesiniuose dokumentuose yra nenuosekli. Iš pradžių atsakovas teigė, kad PVM sąskaitoje faktūroje yra grafa, kurioje yra įrašas - remontas, todėl neaišku, koks tai remontas, o vėliau teigė, kad Atliktų darbų akte Nr. 544/S (kuris detalizavo pateiktą sąskaitą) yra nurodyta, kad buvo remontuotos mūrinės sienos, fasadų sienos, dažyta mūrinė tvora, atliktas karnizų dangos (apskardinimo) remontas, tačiau nenurodyta, kad buvo atlikti tik vienos Arkos remonto darbai. Atsakovas visaip bando išvengti prievolės mokėti už remontą, t.y., viena vertus, pateiktoje sąskaitoje atsakovui trūksta atlikto remonto detalizavimo, o kita vertus, akte, kuriame viskas detalizuota, netinka per išsamus remonto aprašymas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, atsakovu byloje laikydamas ne juridinį asmenį, turintį turtą nuosavybės teise - Vilniaus miesto savivaldybę, o kitą juridinį asmenį - Vilniaus miesto savivaldybės administraciją priėmė sprendimą byloje, kurioje ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas tokią atsakovo poziciją vertina kritiškai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010 yra išaiškinta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra tinkamas atsakovas bylose, kuriose nagrinėjami ginčai su daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriais dėl Vilniaus miesto savivaldybei priklausantiems pastatams suteiktų paslaugų apmokėjimo. Šioje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, kad Kasatorius kvestionuoja atsakovo tinkamumą, nurodo, kad skola už būtinąsias bendrojo naudojimo objektų, bendrųjų sistemų techninės priežiūros, šilumos, karšto vandens sistemų, liftų, techninės priežiūros, komunalines paslaugas (elektros energijos bendrojo reikmėms, bendrojo naudojimo patalpų valymo, namo teritorijos tvarkymo, šiukšlių išvežimo) turėjo būti priteista ne iš kasatoriaus, bet iš Klaipėdos miesto savivaldybės, kuri yra nuomojamų butų savininkė. Šį kasatoriaus argumentą teisėjų kolegija laiko teisiškai nepagrįstu, nes pagal Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba. Pažymėtina, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus savivaldybės administracija, kaip savivaldybės įstaiga, inter alia savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina, įstatymų nustatyta tvarka organizuoja savivaldybės biudžeto pajamų, išlaidų ir kitų piniginių išteklių buhalterinės apskaitos tvarkymą, organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės turto valdymą ir naudojimą. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktą viena iš savivaldos funkcijų yra pagal įstatymų nustatytą kompetenciją vykdyti savivaldybės bendrosios dalinės nuosavybės administratorių veiklos priežiūrą ir juos kontroliuoti. Tai savivaldybė įgyvendina per savo vykdomąją instituciją – savivaldybės administracijos direktorių, kuris vadovauja savivaldybės administracijai. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šioje byloje tinkamas atsakovas – savivaldybės administracija, veikiantis Klaipėdos miesto savivaldybės vardu, nes savivaldybės vardu veikia savivaldybės institucijos pagal Vietos savivaldos ir kituose įstatymuose joms suteiktus įgaliojimus. Būtent veikdamas pagal savo įgaliojimus ir jų neviršydamas, savivaldybės administracijos direktorius paskyrė administratorių, sudarė su juo administravimo sutartį. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos išvada, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje turėtų būti Klaipėdos miesto savivaldybė, trečiasis asmuo – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, nes ieškinio pagrindas yra ieškovo ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (atsakovo) sudarytos sutartys. Be to, į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas ir nuomojamų savivaldybės butų savininkas – Klaipėdos miesto savivaldybė, bet šiems subjektams atstovavo tas pats įgaliotas atstovas. Taigi laikytina, kad įtraukimas į bylą dalyvaujančiais asmenimis ir savivaldybės, ir jos vykdomosios institucijos yra perteklinis.

Atsakovas teigia ir tai, kad jis nebuvo informuotas apie remonto darbus. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento energetikos ir statinių skyriaus 2008-12-29 rašto Nr. A51-28584(27.1-ŪK1.) seka, kad jis išnagrinėjo UAB „Senamiesčio ūkis“ raštą ir informavo namo administratorių, kad surašytas atliekamos statinio (-ių-) techninės priežiūros patikrinimo aktas, kuriame nurodytos rekomendacijos ir reikalavimai dėl pastatų būklės ir defektų likvidavimo, o taip pat, įpareigojo ieškovą ant mūrinių vartų plyšių uždėti žymeklius ir jos stebėti, o be to, žadėjo mūrinių vartų (duomenys neskelbtini) avarinės būklės likvidavimo darbus įtraukti į kitų metų planuojamų darbų sąrašą (b.l. 47). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento energetikos ir statinių skyriaus Statinių naudojimo poskyrio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atliekamos statinio (-ių-) techninės priežiūros patikrinimo 2009-08-12 d. aktu Nr. A32-766(2.9.2.9-UK1) buvo konstatuota, jog mūrinių vartų arkos atramos prie įvažiavimo į teritoriją turi įvairių supleišėjimų, ant jų uždėti žyminiai, kurie yra supleišėję; vietomis supleišėjusi fasadų paviršiaus apdaila, vyksta mūro erozija, vietomis byra ir skyla tinklo gabalai nuo fasado, vietomis netvarkingi karnizai, lietaus vandens surinkimo sistema vietomis paveikta korozijos, vietomis netvarkingi lietaus latakai, kai kur dalie latakų trūksta, aptrupėję balkonų kraštai, vietomis netvarkinga nuogrinda, vietomis susidėvėjusi stogo danga, vietomis čerpės pasislinkę, dėl to buvo nurodyta nedelsiant organizuoti stogo dangos, balkonų, apskardinimo ir lietaus nuvedimo sistemų bei kitų defektų likvidavimo darbus, defektus pašalinti iki 2009-12-30 d. (b.l. 48-49). Tokiu būdu, atsakovui apie paminėtų darbų būtinumą buvo žinoma jau 2008-2009 metais, UAB „Senamiesčio ūkis“ buvo nurodyta darbus baigti iki 2009-12-30 d., o savivaldybė turėjo šiuos darbus įtraukti į kitų metų planuojamų darbų sąrašą (b.l. 47), t.y. 2009 metus. Kilus neaiškumui dėl remonto darbų apmokėjimo subjektų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos turto valdymo ir verslo paslaugų departamentas 2011-06-17 rašte Nr. A51-20898(2.14.17-TR2), adresuotame UAB „Senamiesčio ūkis“ direktoriui pripažino, kad turto nuomos ir panaudos sutartyse nėra numatyta, kad nuomininkas ar panaudos gavėjas turi apmokėti už bendro naudojimo konstrukcijų remonto darbus (b.l. 46). Atsakovas pats aprašė UAB „Senamiesčio ūkis“ susirašinėjimą su Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Susirašinėjime yra aiškiai išdėstoma pozicija dėl remonto reikalingumo, būsimo jo atlikimo, o vėliau Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pranešama, kad remontas jau atliktas. Atsakovo nurodomi remoto darbų atlikimą įrodančių dokumentų neesminiai netikslumai ir nevisiškas informatyvumas negali būti pagrindu atsisakyti apmokėti neabejotinai atliktus ir būtinus atsakovui priklausančio statinio remonto darbus. Sąskaitų pateikimas ne tiesiogiai patalpų savininkui, o jo naudotojui prievolės atsiskaityti taipogi nešalina.

Kiti ginčo šalių argumentai neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinėas instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ieškinį tenkino pagrįstai, todėl ginčijamo sprendimo, apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-28 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius