- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-08
- Bylos Nr.
- 2S-959-264/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Dalė Burdulienė, Neringa Venckienė
- Skolininkas
- I. Z., N. Z.
- Pareiškėjas
- A. Š., D. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- N. Z.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Neringos Venckienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų I. Z. ir N. Z. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. H2-22004-264/2009 pagal pareiškėjų A. Š. ir D. Š. prašymą suinteresuotam asmeniui N. Z. dėl priverstinės skolos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai prašė (b.l. 20) areštuoti įkeistą turtą ir pradėti priverstinį išieškojimą iš šio turto: 0,15 ha ploto žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, Kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), Hipotekos kodas hipotekos registre: 02120050012686, Žurnalo eilės Nr. 12113 r Hipotekos įregistravimo data 2005-10-26.
Pareiškėjai nurodė, kad 2005-10-26 įregistruotu hipotekos lakštu, kurio identif. kodas 02120050012686, Žurnalo eilės Nr. 12113 r, Hipotekos įregistravimo data 2005-10-26, buvo užtikrintas prievolės įvykdymas pagal 2005-10-25 pasirašytą paskolos sutartį, reg. Nr. 14782 20-ajame notarų biure ir įkeistas skolininkui N. Z. nuosavybės teise priklausantis 0, 15 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2008-03-26 suėjus paskolos grąžinimo terminui ir iki šiol skolininkas 80 000 Lt paskolos negrąžino. Nuo 2008-03-26 iki 2008-10-09 praėjo daugiau nei 6 mėnesiai (195 dienos), už kurias priklauso paskolos sutartyje numatytų 0, 5 procento delspinigių, viso 78 000 Lt. Prašė išieškoti 80 000 Lt skolą, 78 000 Lt delspinigių ir 126 Lt žyminio mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. nutartimi (b.l.24) areštavo N. Z. ir I. Z. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą - 0,1500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įkeistą 2005-10-26 hipotekos lakštu, id. kodas 02120050012686, užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriams A. Š. ir D. Š., įkeisto turto savininkus ir skolininką įspėjo, jog negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.
Šalies argumentai
Pareiškėjai pakartotiniu pareiškimu (b. l. 33) prašė leisti įkeistą 0,1500 ha ploto žemės sklypą unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), parduoti iš varžytynių už skolą. Teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti 2008-10-12 (b. l. 29-30) ir per vieną mėnesį po procesinių dokumentų įteikimo skolininkas pilnai neįvykdė pareiškėjų reikalavimų.
Skolininkai I. Z. ir N. Z. atskiruoju skundu (b. l. 40-41) prašo pakeisti 2009-04-07 Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo nutartį sumažinant delspinigių dydį iki 0,02 proc. t.y. 2880 Lt. Skolininkai nurodo, kad 2005-10-25 su kreditoriais sudarė paskolos sutartį pagal kurią pasiskolino 80 000 litų. Paskolos grąžinimo terminas – 2006-01-25. Su kreditorium buvo susitarę, kad kiekvieną kartą kai tik skolininkai mokės palūkanas (kurios nebuvo nustatytos paskolos sutartyje) bus pratęsiamas paskolos grąžinimo terminas. Visi šie įrašai buvo daromi originaliame paskolos sutarties egzemplioriuje, kurį turėjo tik kreditoriai. Skolininkai neprieštarauja dėl priteistos paskolos dydžio, t.y. 80 000 Lt, tačiau prieštarauja dėl priteistų 78 000 Lt delspinigių. Sutartyje buvo nurodyti 0,5 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną tačiau tokio dydžio delspinigiai yra nepagrįstai dideli. Visų pirma neaišku, už kokį laikotarpį yra nurodytas delspinigių dydis, nes jei paskaičiavus pagal paskolos sutartyje nurodytą 0,5 proc. delspinigių dydį, tai susidarytų 72 000 Lt, o ne 78 000 Lt. Kadangi delspinigiams yra taikomas 6 mėnesių senaties terminas, tai kreditoriai galėjo skaičiuoti delspinigius tik už 6 mėnesius. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką 0,5 proc. delspinigiai, kurie sudaro net 75 proc. metinių palūkanų, yra laikomi aiškiai per didelėmis netesybomis (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2005; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003). Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika, kad 0,02 proc. dydžio delspinigiai galėtų būti kaip rekomenduotini naudojant juos sutartiniuose santykiuose.
Atsiliepimas
Kreditoriai A. Š. ir D. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 45-47) su atskiruoju skundu nesutinka, nurodo, kad išieškotina iš pareiškėjų suma yra 153 200 Lt, o ne 158 000 Lt kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje dėl klaidos skaičiuojant delspinigius. Išieškotiną sumą sudaro 80 000 Lt negrąžinta paskola ir 73 200 Lt delspinigių, kurie buvo paskaičiuoti neteisingai. Su skundu nesutinka dėl sekančių priežasčių:
1.Skolininkams laiku negrąžinant paskolos, kreditoriai vienuolika kartų geranoriškai pratęsė paskolos grąžinimo terminą ir šis termino pratęsimas sutartyje niekaip nėra susietas su tariamų palūkanų mokėjimu kreditoriams. Dėl palūkanų dydžio šalys susitarė rašytine forma paskolos sutartimi. Kadangi kreditorių prašymas dėl skolos ir delspinigių išreikalavimo Hipotekos skyriui buvo pateiktas 2009-04-02, tai delspinigių suma turėtų būti patikslinta atsižvelgiant į CK 1.119 str. 2 d. ir 1.125 str. 5 d. 1 p. nuostatas ir turi sudaryti 73 200 Lt, t.y. už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2009-04-01 (paskutinius 6 mėnesius) arba iš viso už 183 dienas. Kreditoriai remiasi 2009-03-16 LAT nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009, kur teismas dar kartą patvirtino, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais.
2. Skolininkai paskolos negrąžino iki šiol ir galėjo vos ne tris metus naudotis gautais pinigais be jokių papildomai priskaičiuotų palūkanų ar netesybų, todėl tikslinga vertinant delspinigių dydį, lyginti juos ne su vienerių metų metiniu palūkanų dydžiu, kurį pareiškėjai nurodo atskirajame skunde, bet išdėstyti jį į trejų metų laikotarpį per kurį pareiškėjai naudojosi beprocentine paskola. Skolininkai atskirajame skunde prašo delspinigius sumažinti 25 kartais - nuo 0,5 % iki 0,02 %. Teismui patenkinus tokį pareiškėjų reikalavimą būtų akivaizdžiai sumažinta iki minimumo atsakomybės riba skolininkams ir neproporcingai padidinta rizika kreditoriams. Abi paskolos sutarties šalys - fiziniai asmenys, netgi amžiaus panašaus, todėl tokiu atveju būtu tikslinga vadovautis šalių pusiausvyros principu, jei teismas vis dėlto mažintų delspinigių dydį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Hipoteka - tai specialia tvarka įregistruotas nekilnojamojo turto įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų skolininko atžvilgiu patenkinimas ne ginčo tvarka. Hipoteka, kaip vienas iš prievolių užtikrinimo būdų, užtikrina pagrindinio reikalavimo įvykdymą, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimą (CK 4.174 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CPK 558 str. 2 d., skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos sutartinės prievolės nei per civiliniame sandoryje, kurio vykdymas užtikrintas hipoteka, nei per teismo CPK nustatyta tvarka priimtame įspėjime nustatytą terminą, kreditoriaus prašymu teismas priima nutartį dėl įkeisto turto pardavimo iš varžytynių. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl to, jog skolininkas neįvykdė paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nereagavo į teismo 2008-10-10 nutartimi (b.l.24) nustatytą terminą skolai grąžinti, todėl darytina išvada, jog yra visi teisės aktuose nustatyti pagrindai inicijuoti įkeisto turto pardavimą iš varžytynių. Kreditoriui įgijus teisę kreiptis į teismą dėl priverstinio išieškojimo, šios teisės įgyvendinimo pagrįstumui ir teisėtumui atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, jog 0, 5 procentų už kiekvieną pradelstą dieną paskaičiuoti delspinigiai – 78 000 Lt suma yra aiškiai per dideli, nedaro jokios įtakos. Hipotekos skyrius, nagrinėdamas hipotekos kreditoriaus pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo, atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra. Hipotekos teisėjas įsitikina, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar yra pateikti visi būtini jai vykdyti ir įstatymo reikalavimus atitinkantys dokumentai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra įtvirtinta, kad tik bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) yra nagrinėjamos CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka. Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005, 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007).
Apeliantai nesutikdami su kreditorių reikalaujama delspinigių suma turi teisę ginčyti sutartinę prievolę įstatymų nustatyta tvarka. Šis atskirojo skundo argumentas vertintinas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, jog nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį. Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas atmestinas, o Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartį nepakeistą.