- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-16
- Bylos Nr.
- ATP-578-533/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Dovidaitis
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. nutarimo, kuriuo A. C. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., jam paskiriant 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. nutarimu A. C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir nubaustas galutine subendrinta nuobauda – 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams už tai, kad jis 2011 m. rugsėjo 27 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pravažiuodamas pro stovintį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė ir apgadino abu automobilius, po to iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132 ir 234 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. C. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą.
Apeliantas skunde nurodo, jog įvykio dieną išvažinėjo iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančio namo kiemo. K. F., bandydamas prisiparkuoti spaudė jį prie šalia esančio automobilio, elgėsi agresyviai, pagrasino, kad daugiau šiame kieme automobilio nestatytų. Tada automobilį pasistatė netoli įvykio vietos ir ne vieną kartą praėjo pro kiemą, todėl neaišku, kodėl minėtas asmuo iš karto nenurodė, kad apeliantas neva nubrozdino Opel Astra automobilį arba tą pačią dieną nepranešė šio automobilio savininkui. Apeliantas pabrėžia, kad iš įvykio vietos pasitraukė, nesuvokdamas, kad nubrozdino kažkieno automobilį, kad kažkam galėjo padaryto žalos, bei, neturėdamas tikslo pasišalinti iš įvykio vietos ir taip išvengti atsakomybės. Skunde pabrėžiama, jog baudžiant asmenį pagal ATPK 130 str. 1 d., būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Nurodoma, kad apeliantui tapo žinoma apie tai, kad jis apgadino kitą automobilį tik po to, kai jis buvo iškviestas į Kelių policiją, neturėjo tikslo sąmoningai pasišalinti iš autoavarijos vietos. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, kad Opel Astra apgadinimai yra nežymūs, ką patvirtina Kelių policijos tyrimas, kuriuo išaiškinta, kad Opel Astra savininkas melagingai bandė įrodyti, kad apgadinimai yra žymesni. Taip pat neteisingai įvertino apgadinimus ant Opel Vectra automobilio, kurie yra tik ant priekinių durelių, o ne priekinių ir galinių, kaip nustatė teismas. Apgadinimai yra nežymūs, kas įrodo, kad kontaktas buvo silpnas. Apelianto automobilis buvo apdraustas, todėl jam nebuvo jokio tikslo ir pagrindo pasišalinti. A. C. taip pat akcentuoja, kad jis, kaip parodė liudytojai, iš savo automobilio išlipęs nebuvo, taip pat nebandė paslėpti įvykio pasekmių – savo automobilio nepoliravo, nedažė. Be to, automobilį po įvykio apeliantas pasistatė netoli įvykio vietos, o jo asmenybė galėjo būti aiškiai identifikuota K. F., tai prieštarauja tyčinio pasitraukimo iš įvykio vietos prasmei ir tikslui. Apylinkės teismas šių aplinkybių nevertino ir tuo pažeidė ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d. nuostatas. Apeliantas pastebi, jog liudytoja I. F. negalėjo matyti susidūrimo, kadangi pro langą matė tik kairiąją automobilio pusę, o apelianto atliktas manevras, kurį matė liudytoja, buvo būtinas išvengti autoįvykio. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, nešalindamas byloje esančių parodymų, įrodymų prieštaravimų, esant pagrįstoms abejonėms dėl tyčios buvimo, nesiėmė visų reikalingų priemonių teisingam bylos nagrinėjimui. Kadangi kilusios abejonės dėl administracinės atsakomybėn patraukto asmens kaltės traktuotinos jo naudai, bylos teisena dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina.
Apeliantas nurodo ir tai, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas atmes visus nurodytus argumentus, tai tada jis prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. ir skirti nuobaudą nesusijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Apeliantas pažymi, kad dirba AB (duomenys neskelbtini) Teisės ir personalo departamento Tarptautinių ryšių ir protokolo skyriuje, kur darbas prasideda 7 val. ryto ir kartais užsitęsia iki vėlumos, bendraujant su bendrovės svečiais, juos pasitikti ir išlydėti įvairiu paros metu ir įvairiose vietose. Tuo tarpu apeliantas gyvena kaime, kur prastas susisiekimas, taigi neturėdamas galimybės vairuoti transporto priemonę, jis negalės atlikti šių pareigų ir neteks neseniai gauto darbo. Apeliantas teigia ir tai, kad jo motina yra neįgali ir ja reikia rūpintis, be to, nors jis eismo įvykį sukėlė netyčia ir neturėjo tikslo pasišalinti iš įvykio vietos, jis gailisi dėl padarytos žalos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma A. C. skundo netenkinti. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, jog apeliantas teismo posėdžio metu nurodė, jog pajuto automobilių kontaktą ir policijos į eismo įvykio vietą nekvietęs. Apelianto tokių parodymų pagrįstumą patvirtino teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, todėl skundo tenkinti nėra pagrindo. Atsiliepime nurodoma, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tokių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė, jų nenurodo ir apeliantas savo skunde.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. A. C. padaryti administraciniai teisės pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., įrodyti byloje surinkta medžiaga.
Apeliantas neigia savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., ir teigia, kad iš įvykio vietos pasitraukė, nesuvokdamas, kad nubrozdino kažkieno automobilį, kad kažkam galėjo padaryti žalos, bei, neturėdamas tikslo pasišalinti iš įvykio vietos ir taip išvengti atsakomybės. Tokia A. C. iškelta versija vertinama kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės ar sušvelninti savo teisinę padėtį, ir atmetama.
A. C. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus įrodyta pranešimu apie įvykį, tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, foto lentelėmis, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, K. V., I. F. bei paties apelianto rašytiniais paaiškinimais, kita bylos medžiaga.
Analizuojant A. C. paaiškinimą, matyti, kad jis 2011 m. rugsėjo 27 d. vairavo automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pajuto, jog atsirėmė į kitą automobilį, tačiau išvažiavo, nekvietė policijos, automobilį pastatė netoli nuo eismo įvykio vietos.
Iš tarnybinio pranešimo matyti, jog 2011 m. rugsėjo 28 d., apie 16:26 val., buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atvykus nurodytu adresu, automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas K. V. paaiškino, kad 2011 m. rugsėjo 27 d. apie 15:00 val. atvairavo savo automobilį ir paliko jį stovėti kieme (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2011 m. rugsėjo 28 d. ryte pastebėjo, kad jo automobilis apgadintas. Anksčiau nurodyto namo gyventojai I. F. ir K. F. vairuotojui K. V. pasakė, kad jo automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m. rugsėjo 27 d., apie 23:00 val., kliudė automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir K. V. rašytiniame paaiškinime (b. l. 8).
Kaip matyti iš I. F. rašytinio paaiškinimo, ji 2011 m. rugsėjo 27 d., apie 23 val., matė, kad į namo kieme, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, stovintį tamsios spalvos automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsėdo vyriškis ir bandydamas išvažiuoti iš kiemo kliudė stovėjusį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kliudęs automobilį Opel Vectra vairuotojas pavažiavo atgal ir kiek pastovėjęs, išvažiavo iš kiemo neišlipęs iš automobilio. Nurodė, jog pagal tokį vairuotojo elgesį, suprato, jog jis tikrai suprato, jog atsitrenkė į kitą automobilį, Opel Vectra galimi apgadinimai turėtų matytis ant dešinės pusės durelių arba sparno (b. l. 9).
Iš VĮ (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad automobilis Opel Vectra, v/n (duomenys neskelbtini), priklauso A. C. (b. l. 10).
Iš specialistės S. K. paaiškinimo matyti, kad eismo įvykio metu Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nubrozdintas galinis kairės pusės bamperio kampas, ties labiausiai išsikišusia vieta, o Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nubrozdintos dešinės pusės priekinės ir galinės durelės, abiejų automobilių sugadinimų aukštis, įbrėžimo plotis sutampa (b. l. 11-13).
Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, užfiksuotus automobilių apgadinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog tokio pobūdžio kontakto A. C., vairuodamas automobilį, objektyviai negalėjo nepajusti ar neišgirsti, juolab, kad tai įrodo jo rašytinis paaiškinimas, duotas neužilgo po eismo įvykio.
Apeliantas nurodo, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino apgadinimus ant Opel Vectra automobilio, kurie yra tik ant priekinių durelių, o ne priekinių ir galinių, kaip nustatė teismas. Kaip jau buvo minėta, specialistė S. K. paaiškino, jog automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nubrozdintos dešinės pusės priekinės ir galinės durelės, būtent tokie apgadinimai atitinka automobiliui Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytus apgadinimus (galinio kairės pusės bamperio kampo apgadinimus). Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo netikėti šiais specialistės paaiškinimais, juolab, kad minėtus Opel Vectra apgadinimus specialistė nurodė ir transporto priemonės techninės apžiūros akte, be to, juos pagrindžia byloje esančios transporto priemonių nuotraukos, įvykį mačiusios I. F. rašytinis paaiškinimas, kad Opel Vectra galimi apgadinimai turėtų matytis ant dešinės pusės durelių arba sparno (b. l. 9). Apylinkės teismui taipogi nebuvo pagrindo netikėti tuo, kad I. F. matė įvykį, pažymint ir tai, jog pastaroji buvo įspėta dėl atsakomybės pagal ATPK 187² str. Tuo tarpu apelianto nurodyta aplinkybė, kad liudytoja I. F. negalėjo matyti susidūrimo, kadangi pro langą matė tik kairiąją automobilio pusę, nėra pagrįsta jokia kita objektyvia medžiaga.
Pažymima, kad tai, jog automobilio Opel Astra apgadinimai yra nežymūs, o Opel Astra savininkas melagingai bandė įrodyti, kad apgadinimai yra žymesni, neturi esminės reikšmės vertinant apelianto veiksmus ATPK 130 str. 1 d. prasme. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad administracinei atsakomybei atsirasti pagal ATPK 130 str. 1 d. užtenka nustatyti faktą, jog asmuo, pažeidus KET, padarė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasitraukė. KET 234 punktas nustato, kad jei dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Šiuo atveju A. C., apgadinęs tiek savo, tiek kitą transporto priemonę, nepranešė apie eismo įvykį, o pasišalino iš įvykio vietos. Tai, kad savo transporto priemonę iš pradžių apeliantas pasistatė netoli įvykio vietos, jis nebandė paslėpti įvykio pasekmių – savo automobilio nepoliravo, nedažė, o jo asmenybė galėjo būti identifikuota K. F. bei kitos aplinkybės nurodytos skunde, neturi reikšmės nustatant faktines pažeidimo padarymo aplinkybes bei apelianto kaltę pagal inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 130 str. 1 d. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakomybės taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, būtina nustatyti, kaip jau buvo minėta, jog jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė. Šios aplinkybės nustatytos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d. numatytas nuostatas.
Tačiau, skundą nagrinėjantis teismas, sutinka su skundo argumentais dėl per griežtos nuobaudos – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo paskyrimo. Apylinkės teismas šiuo atveju nepagrįstai nepritaikė Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, netinkamai įvertino pažeidėjo asmenybę, teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo pasekmes bei kitas ypatingas aplinkybes, bylojančias asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinės nuobaudos, naudai, todėl nepagrįstai šiuo atveju paskyrė teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą trejiems metams.
Pažymima, kad ATPK 30¹ straipsnio nuostatos nustato, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nei apelianto atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, įvertino tai, kad A. C. anksčiau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jog dirba. Pabrėžtina ir tai, jog A. C. yra charakterizuojamas teigiamai (b. l. 33), apelianto darbas susijęs su bendravimu su AB (duomenys neskelbtini) svečiais, kuriuos juos pasitikti ir išlydi įvairiu paros metu ir įvairiose vietose, o kadangi gyvena kaime, tai vairuotojo pažymėjimo netekimas ilgesniam laikui labai apsunkintų jo darbinių funkcijų atlikimą. Be to, A. C. motina yra neįgali, todėl ja reikia rūpintis. Taip pat pabrėžtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog apeliantas po šioje byloje jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų būtų padaręs naujų teisės pažeidimų.
Taigi, įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nuostatomis bei protingumo, teisingumo principais, šiuo atveju už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą A. C. skirtina teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudą, mažesnę nei ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytas šios nuobaudos minimalus dydis, nes net minimalus sankcijoje numatytas specialios teisės atėmimo terminas, t.y. treji metai, šiuo konkrečiu atveju būtų per griežtas ir neatitiktų teisingumo principo keliamų reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
apelianto A. C. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. nutarimą pakeisti: A. C., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., palikti pirmosios instancijos teismo paskirtą 3000 litų baudą ir, vadovaujantis ATPK 30¹ str., paskirti nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. subendrinti A. C. paskirtąsias nuobaudas pagal ATPK 127 str. 2 d., ATPK 130 str. 1 d. ir galutinę nuobaudą A. C. paskirti 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.