Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-05-27 · Administracinė byla Nr. I-832-342/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-05-27
Bylos Nr.
I-832-342/2014
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00287-2014-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Aušrelė Mažrimienė
Atsakovas
D. I.
Pareiškėjas
UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“
Kategorijos
  • 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-832-342/2014Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00287-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 27 d.Kaunas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant atsakovei D. I., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovei D. I. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir ARATC, pareiškėjas) prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės D. I. (toliau – ir atsakovė) 794,64 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2008 07 01 iki 2013 12 31.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ teisės aktų nustatyta tvarka yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie viešai paskelbti internetiniame tinklapyje www.aratc.lt ir yra privalomi visiems Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, komunalinių atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus, savivaldybės teritorijoje. Pagal Nuostatų 12 p. ir 13 p. pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes, kaip matyti iš teisės aktų nuostatų, prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Šiuo atveju atsakovė privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą, esantį Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje. Tačiau atsakovė nuo 2008 07 01 iki 2013 12 31 nėra sumokėjusi pareiškėjui 794,64 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri pareiškėjo buvo paskaičiuota remiantis Nuostatų 12-26 punktų nustatyta tvarka. Pagrindo atsakovei atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra, todėl pareiškėjo nuomone, reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu su prašymu nesutinka. Nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini) kuris faktiškai nenaudojamas pagal jo paskirtį. Pažymi, jog pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta yra Klaipėdos mieste, o (duomenys neskelbtini) atsakovė negyvena, gyvenamasis namas yra tuščias ir naudojamas tik vasarą kaip poilsiui skirta sodyba. Akcentuoja, kad pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog (duomenys neskelbtini) yra organizuota ir realiai veikianti komunalinių atliekų tvarkymo sistema, už kurios naudojimąsi ir išlaikymą pareiškėjas reikalauja mokėti rinkliavą iš atsakovės. Nurodo, kad Nuostatai nenumato galimybės atliekų turėtojams deklaruoti ir mokėti už atlieka pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį. Be to, iki 2013 01 01 Lazdijų rajono savivaldybės taryba nebuvo nustačiusi netgi lengvatų taikymo tvarkos, kai nekilnojamasis turtas nenaudojamas pagal paskirtį ir atliekos nesusidaro. Pažymi, kad 2007 11 27 sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtinti Nuostatai iki šiol nepakeisti ta apimtimi, jog nustatytų galimybę atliekų turėtojams deklaruoti ir mokėti už atliekas pagal faktinį atliekų kiekį, todėl Nuostatai yra netisėti ir negali būti taikomi atsakovės atžvilgiu.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovė D. I. su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamojo turto objektu nesinaudoja, todėl komunalinės atliekos nėra surenkamos.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str.). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių.

Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Vietinė rinkliava – tai Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš šių atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 2 p.). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarką nustatoma visiems Lazdijų rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams, išskyrus: juridinius asmenis ir juridinių asmenų padalinius, turinčius TIPK (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti rajono savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje bei atliekų turėtojams, kuriems dėl blogo privažiavimo nėra galimybės teikti atliekų tvarkymo paslaugų sąrašas (Nuostatų 9 p.). Visiems komunalinių atliekų turėtojams rajono savivaldybės teritorijoje taikomi Nuostatų 2 priede „Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiai Lazdijų rajono savivaldybėje“, nustatyti vietinės rinkliavos dydžiai (Nuostatų 24 p.). Pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal vietinės rinkliavos registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikia komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų tiekėjui, kuris jį (iki kiekvieno ketvirčio 15 dienos) pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui (Nuostatų 27 p.). Vietinė rinkliava turi būti sumokama bankuose ar pasinaudojant elektroninės bankininkystės paslaugomis arba pašto skyriuose per 30 dienų nuo mokėjimo pranešimo gavimo datos, bet ne vėliau kaip iki mokėjimo laikotarpio pabaigos (Nuostatų 30 p.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovei nuo 2003 11 07 nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas – gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini) kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), bendras plotas 75,27 kvadratiniai metrai. Todėl pagal Nuostatų 2, 3 punktus atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Atsakovės nurodomos aplinkybės, kad komunalinės atliekos nėra surenkamos ir, jog gyvenamasis namas nenaudojamas pagal jo pagrindinę naudojimo paskirtį, nurodytą nekilnojamojo turto registre, nepaneigia (ir negali paneigti) vertinimo, jog ji laikytina „atliekų turėtoju“ Nuostatų 5 punkto prasme. Iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų siųstų atsakovei 2008 08 13, 2008 11 07, 2009 02 10, 2009 04 29, 2010 02 04, 2010 07 28, 2011 02 25, 2011 08 08, 2012 02 08, 2012 08 10, 2013 02 11, 2013 08 05 matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2008 07 01 iki 2013 12 31 nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 794,64 Lt įsiskolinimas. Taip pat bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atsakovei 2012 05 02, 2013 04 10, 2013 11 26 siuntė ir įspėjimus „Dėl skolos, kuri susidarė dėl nesumokėtų vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą“, tačiau nepaisant to, atsakovė nepadengė vietinės rinkliavos įsiskolinimo.

Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsiranda Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų pagrindu. Tokias aplinkybes yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11‑1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑2403/2012).

Atsakovė nesutinka su pareiškėjo prašymu, nurodydama, jog jai nebuvo suteikta galimybė mokėti vietinę rinkliavą pagal faktiškai susidariusių atliekų kiekį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nėra draudžiama nustatyti tokią vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010, p. 55–91; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 22, 2011, p. 135–146; 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, Administracinė jurisprudencija Nr. 23, 2012, p. 274–283). Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį. Todėl, kiek tai susiję su ginčo vietine rinkliava, aptariama „atliekų turėtojo“ sąvoka, vartojama Rinkliavų įstatymo (toliau tekste remiamasi 2000 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. VIII-1725 redakcija, išskyrus atskirai nurodytus atvejus) 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-857 redakcija) bei Nuostatuose, negali būti aiškinama, kaip apimanti tik tuos asmenis, iš kurių surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį galima aiškiai ir tiksliai identifikuoti. Kita vertus, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama minėtose Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose. (LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Tokio pobūdžio objektyvių duomenų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazės matyti, kad Kauno apygardos administraciniame teisme 2012 m. gruodžio 27 d. buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1238-406/2012 dėl savivaldybių administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto teisėtumo. Teismo sprendimu buvo pripažinta, kad Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 5TS-217 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatai, kurie yra aktualūs ir nagrinėjamoje byloje, ta apimtimi, kuria nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) 3 straipsnio 3 punkte numatytam proporcingumo principui.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 116 straipsnio 1 dalis nustato, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Iš šios nuostatos matyti, kad administracinio teismo sprendimo, kuriuo norminis administracinis aktas pripažintas neteisėtu, galia paprastai yra nukreipta į ateitį, t. y. jis paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Tačiau nagrinėjamu atveju nereiškia, jog į minėtu 2012 m. gruodžio 27 d. teismo sprendimu konstatuotą legislatyvinę omisiją neturi būti atsižvelgiama šioje byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gruodžio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A8-1690/2005, yra pažymėjęs, jog minėtoje ABTĮ 116 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „paprastai negali būti taikomas“ suponuoja išvadą, kad iš šios bendro pobūdžio taisyklės yra galimos ir išimtys, t. y. atvejai, kai ši bendro pobūdžio taisyklė yra netaikoma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502‑68/2009; 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-778/2013, Administracinė jurisprudencija Nr. 25, 2013, p. 258–272).

Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju atsakovės prievolė mokėti ginčo rinkliavą nėra kildinama iš konkretaus individualaus administracinio akto, bet iš Rinkliavos įstatymo ir šios rinkliavos nuostatų (norminio teisės akto). Šios pareigos atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi, todėl pareiškėjas, vykdydamas jam priskirtas vietinės rinkliavos administravimo funkcijas, kreipėsi į administracinį teismą dėl jos priteisimo. Pabrėžtina, jog 2014 m. sausio 28 d. administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo, jog nesant atitinkamų norminių teisės aktų nuostatų, individualią bylą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą priteisimo, kurioje taikytini rinkliavos nuostatai buvo pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams tiek, kiek juose nenumatyta (jokia) galimybė šią rinkliavą mokėti pagal faktinį šių atliekų kiekį, nagrinėjantis administracinis teismas nukrypti nuo rinkliavos nuostatų gali tik tuo atveju, kai byloje esantys įrodymai ir kiti duomenys leidžia nustatyti ginčo laikotarpiu faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų (patekusių) komunalinių atliekų kiekį. Ir priešingai – tais atvejais, kai bylos duomenys nesudaro objektyvaus ir pakankamo pagrindo vertinti, jog iš konkretaus rinkliavos mokėtojo prašomos priteisti ginčo vietinės rinkliavos (ar jos dalies) dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal minėtą faktinį atliekų kiekį, šios prievolės apimtis nustatoma pagal atitinkamas rinkliavos nuostatų taisykles. Pastaruoju atveju, jei nėra kitų įstatymų ir norminių aktų pažeidimų, turi būti vertinama, kad vietinę rinkliavą administruojantis subjektas (pareiškėjas) pateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių prašomų priteisti sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs tai, jog vietinės rinkliavos surinkėjas, kaip atsakingas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, turi pagrįsti mokesčio dydį. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą tam pasitelkiant teisinius instrumentus, įtvirtintus Nuostatuose. Savo ruožtu vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti apskaičiuotą mokestį, turi teikti įrodymus apie kitokio dydžio mokesčio mokėjimą ar jo nemokėjimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012, 2013 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1199/2013).

Akcentuotina, kad vien tai, jog ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo numatyta aptariamą vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį, savaime negali paneigti mokėtojo pareigos mokėti šią rinkliavą. Iš tiesų atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu (principas „teršėjas moka“; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525‑471/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010, p. 55–91). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra išaiškinęs, kad šios rinkliavos objektas apima ne tik komunalinių atliekų surinkimą, bet ir šių atliekų apdorojimą Atliekų tvarkymo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytais būdais bei tvarka, atliekų tvarkymo veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo vietos priežiūrą po jų uždarymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525‑471/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010, p. 55–91). Ginčo teisiniams santykiams taikytini Nuostatai taip pat aiškiai įtvirtina, kad vietinės rinkliavos dydžiai nustatomi tokie, kad gautos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos sąnaudas bei su atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie leistų abejoti Nuostatuose nustatytų vietinės rinkliavos dydžių pagrįstumu, kiek tai susiję su galinčiu susidaryti atliekų kiekiu valdant, naudojant ar disponuojant atitinkamos paskirties nekilnojamuoju turtu ir šių atliekų tvarkymu.

Teismui nekyla abejonių, kad nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto objekto paskirtis ir plotas yra tie parametrai, kurie daro tiesioginę įtaką komunalinių atliekų kiekiui, susidarančiam šį objektą naudojant, valdant ar juo disponuojant. Atsakovė nepateikė į bylą duomenų, kurie leistų nustatyti tikrąjį faktiškai susidariusių ar deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį, todėl darytina išvada, jog pareiškėjas, apskaičiuodamas mokėtiną vietinės rinkliavos dydį, neturėjo pagrindo nesivadovauti Nuostatuose įtvirtintomis taisyklėmis ir vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydį tinkamai skaičiavo pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį.

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei atsižvelgiant į formuojamą administracinių bylų praktiką, teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo skundo netenkinimui atsakovės nurodytais argumentais ir motyvais, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl prašomos priteisti vietinės rinkliavos laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Atsakovė D. I., siekdama paneigti paskaičiuotą mokestį, nepateikė jokių rašytinių įrodymų ar kitų duomenų, patvirtinančių, jog ginčo laikotarpiu ji negyveno nekilnojamojo turto objekte adresu (duomenys neskelbtini) kad komunalinių atliekų nesukaupė (negalėjo sukaupti), jų neturėjo ir todėl jos negalėjo būti surenkamos, tvarkomos Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Taip iš esmės nepagrindė vietinės rinkliavos skaičiavimo galimumo pagal faktinį iš jos surinktų į komunalinių atliekų tvarkymo sistemą ir jos perduotų ir sutvarkytų komunalinių atliekų kiekį. Aplinkybė, kad pareiškėja gyvenamąją vietą yra deklaravusi bei gyvena kitoje gyvenamojoje vietoje, neatleidžia jos nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina ir tai, kad atsakovė, kaip atliekų turėtoja, dar iki Nuostatų teisėtumo ištyrimo teisme nesiekė mokėti vietinės rinkliavos pagal faktinį atliekų kiekį.

Atsakovė nurodo, kad iki 2013 01 01 Lazdijų rajono savivaldybės taryba nebuvo nustačiusi lengvatų taikymo tvarkos, kai nekilnojamasis turtas nenaudojamas pagal paskirtį ir atliekos nesusidaro. Pažymi, jog atsakovė jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto objekto nenaudoja pagal jo naudojimo paskirtį (kaip gyvenamasis namas).

Teismas pažymi, Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2010 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 5TS-1179 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų“ (įsigaliojo 2010 07 01) nustatyti atvejai, kai fiziniams ir juridiniams asmenims Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamojo turto objektą (-us), gali būti taikomos vietinės rinkliavos lengvatos. Atsižvelgiant į tai, kokios rūšies lengvatą asmuo siekia gauti, yra nustatytas sąrašas dokumentų, kuriuos privalu pateikti UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui“. Pabrėžtina, kad 2012 m. gruodžio 14 d. Lazdijų rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. 5TS-551 patvirtino naują redakciją „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų” (įsigaliojo 2013 01 01), kurių 1.5 punktas nustato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamojo turto objektu, kuris naudojamas ne pagal vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenų bazėje nurodytą jų naudojimo paskirtį, apmokestinami pagal faktišką jų naudojimą, remiantis prašymu-sąžiningumo deklaracija, jeigu neturi vietinės rinkliavos mokesčio įsiskolinimo „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“. O 1.12 nurodo, jog asmenys, norintys, kad jiems būtų suteikta šio sprendimo 1.5 punkte nustatyta lengvata, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ turi pateikti: prašymą – sąžiningumo deklaraciją (teikiama ne dažniau kaip vieną kartą per ketvirtį); nekilnojamojo turto objektų ploto/paskirties tikslinimo lentelę; patalpų eksplikaciją. Todėl nepagrįsti atsakovės argumentai, kurių pagrindu ji teigia, jog iki 2013 01 01 Lazdijų rajono savivaldybės taryba nebuvo nustačiusi lengvatų taikymo tvarkos. Nagrinėjamoje administracinėje byloje jau nustatyta, kad Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 20 d. sprendimas Nr. 5TS-1179 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų“ įsigaliojo 2010 07 01, o nauja redakcija 2013 01 01, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja, siekdama gauti lengvatą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, būtų kreipusis į UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ su prašymu ir reikalingais dokumentais. Atsakovės argumentai, jog jai gyvenant Klaipėdoje ir norint atvykti į Lazdijų rajoną pateikti prašymą ir atitinkamas pažymas kainuotų brangiau, nei pati rinkliava, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovė D. I. būdama vietinės rinkliavos mokėtoja, kaip atidi ir rūpestinga asmenybė, siekdama gauti vietinės rinkliavos lengvatas, turėjo pati rūpintis šiuo klausimu ir naudotis jai suteiktomis teisėmis.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkinti.

Priteisti iš atsakovės D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, 794,64 Lt (septynis šimtus devyniasdešimt keturis litus 64 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2008 07 01 iki 2013 12 31.

Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė